- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-02
- Bylos Nr.
- I-834-406/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. (kreipimosi į teismą dienos).
Pareiškėjas skunduose (b. l. 5, 17, 23) nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 24 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) kameroje Nr. 233. Teigė, kad 2017 m. birželio 29 d. kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą dėl ventiliacijos keliamo triukšmo įvertinimo, kuris informavo, kad Kauno TI buvo atlikti oro tiekimo - šalinimo sistemos keliamo triukšmo matavimai ir nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas ir apie tai buvo informuota Kauno TI administracija bei nurodyta jai imtis priemonių dėl vėdinimo įrangos keliamo triukšmo mažinimo. Teigė, kad dėl ventiliacijos keliamo triukšmo kameroje Nr. 233 kiekvieną dieną jam skaudėjo galvą, jautėsi apatiškas ir išsekęs, kankino nemiga, ko pasėkoje dieną buvo sunku palaikyti socialinius ryšius, sunku susikaupti, sportuoti, skaityti bei mokytis. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Kauno TI su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 26-28) nurodė, kad Kauno TI nesutinka, jog ventiliacijos keliamas garsas trukdė pareiškėjui užmigti, nes ventiliacija centralizuotai išjungiama kiekvieną dieną 23 valandą ir vėl įjungiama 7 valandą. Pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas 2017 m. birželio 8 d. atliko patikrinimą Kauno TI kameroje Nr. 234, ventiliacijos skleidžiamas garsas kameroje Nr. 233, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, vertinamas nebuvo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento rašte, adresuotame pareiškėjui, nurodyta, kad Kauno tardymo izoliatoriuje buvo atlikti oro tiekimo - šalinimo sistemos keliamo triukšmo matavimai, kurių metu buvo nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas. Apie nustatytą viršijimą informuota Kauno tardymo izoliatoriaus administracija bei nurodyta imtis priemonių dėl vėdinimo įrangos keliamo triukšmo mažinimo. Kauno TI administracija nedelsiant reagavo į gautą informaciją ir reguliavo ventiliacijos įrenginius. Pažymėjo, kad oro srautų judėjimas ventiliacinėje sistemoje priklausomas ir nuo pačių suimtųjų ir nuteistųjų laikomų Kauno TI kamerose veiksmų. Atkreipė dėmesį, kad skiriasi kamerų plotai, baldų išdėstymas, padėtis gatvės atžvilgiu, padėtis kitų kamerų atžvilgiu ir kiti techniniai parametrai, kurie galėtų lemti skirtingus garso matavimo rezultatus skirtingose kamerose. Faktas, jog Kauno TI buvo nustatytas garso lygio pažeidimas, nėra pagrindas teigti, jog pažeidimas buvo fiksuotas visose kamerose. Atsakovo nuomone, Nacionalinio sveikatos centro atsakyme pareiškėjui pateikta informacija yra bendrojo pobūdžio ir neįrodo pareiškėjo teiginio, jog kameroje Nr. 233 ventiliacijos keliamas garsas buvo per didelis. Nurodė, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje neužfiksuota duomenų apie garso įtaką jo sveikatai. Kauno TI antro aukšto suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų įstaigos vadovybei registre nėra užfiksuota pareiškėjo kreipimųsi dėl ventiliacijos keliamo triukšmo. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti. Mano, jog pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių taip pat ir priežastinio ryšio. Kauno TI sąmoningai nesiekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kauno TI neturi duomenų, kad įstaigos arba pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisėti, sukėlė kokių nors pasekmių fizinei ar psichinei sveikatai ar kitaip pakenkė pareiškėjo savijautai, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Kauno TI veiksmų (neveikimo), nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. (skundo padavimo teismui diena (b. l. 6)).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kauno tardymo izoliatoriaus arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą dėl Kauno TI kameroje Nr. 233 įrengtos ventiliacijos keliamo triukšmo bei nurodė, kad atsakovas nesiėmė priemonių šiam pažeidimui pašalinti.
Nors pareiškėjas pirminiame skunde kėlė ginčą ne tik dėl neturtinės žalos priteisimo, bet ir dėl to, kad Kauno TI būtų įpareigotas nutraukti kankinamą elgesį dėl ventiliacijos keliamo garso, tačiau teismui pareiškėjo paprašius patikslinti aplinkybes dėl pastarojo reikalavimo, pareiškėjas patikslintame skunde prašė priteisti tik 10 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 17), todėl teismas dėl reikalavimo įpareigoti Kauno TI būtų nutraukti kankinamą elgesį dėl ventiliacijos keliamo garso ir nepasisako.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas L. S. į Kauno TI atvyko 2017 m. vasario 25 d. ir iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. (imtinai) gyveno kameroje Nr. 233 (b. l. 48).
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.
Lietuvos higienos normos Nr. HN 33:2011 "Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 33:2011) 7 punkte nustatyta, kad triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Pagal 8 punkto 1 lentelėje nurodytus rodiklius nuo 6 val. iki 18 val. ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosiose patalpose, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose turi būti ne didesnis kaip 45 dBA, maksimalus garso slėgio lygis - 55 dBA. Toje pačioje teisės akto lentelėje numatyta, kad nuo 18 val. iki 22 val. ekvivalentinis garso slėgio lygis negali viršyti 40 dBA, o nuo 22 val. iki 6 val. - 35 dBA, atitinkamai maksimalus garso slėgio lygis - 50 dBA ir 45 dBA.
Atsakovo pateiktu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo aktu Nr. PA.2-716 (16.3.187.2.12) pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio Aplinkos triukšmo 2017 m. birželio 6 d. tyrimo protokolą Nr. F-AT-267/2017 nustatyta, kad Kauno TI kameroje Nr. 234 veikiant triukšmo šaltiniui (oro tiekimo - šalinimo įrenginiui) nuo 23 val. iki 00 val. ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė – 45 dBA (ribinis dydis – 35 dBA), maksimalus garso slėgio lygis – 48 dBA (ribinis dydis – 45 dBA) bei konstatuotas Lietuvos higienos norma HN 33:2011 7 punkto ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimas (b. l. 30-32, 33-34).
Pažymėtina, kad minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir pareiškėjo pateiktas į bylą Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. liepos 4 d. raštas Nr. 2.2-3734 (16.3.187.2.12), kuriuo, kaip nurodė skunde pats pareiškėjas, jis 2017 m. birželio 29 d. kreipėsi į minėtą instituciją dėl ventiliacijos keliamo triukšmo kameroje Nr. 233 (b. l. 5, 12). Minėtu aktu pareiškėjas buvo informuotas, kad Kauno TI buvo atlikti oro tiekimo – šalinimo sistemos keliamo triukšmo matavimai, kurių metu buvo nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas. Taip pat nurodyta, kad apie šį pažeidimą yra informuota Kauno TI administracija bei nurodyta imtis priemonių dėl vėdinimo įrangos keliamo triukšmo mažinimo.
Nors byloje nėra duomenų, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas būtų tikrinęs ventiliacijos skleidžiamą garsą Kauno TI kameroje Nr. 233, kurioje ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, tačiau teismo vertinimu, kadangi institucijos tikrinta kamera Nr. 234 yra šalia kameros Nr. 233, be to, kaip nurodė atsakovas atsiliepime, ventiliacija yra centralizuota, todėl akivaizdu, kad tiek tikrintoje kameroje Nr. 234, tiek kameroje Nr. 233 oro tiekimo - šalinimo sistemos (ventiliacijos) keliamo triukšmo ribiniai dydžiai buvo vienodi, t. y. viršijo Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 numatytas normas. Analizuojant byloje susiklosčiusią faktinę situaciją pažymėtina ir tai, kad, kaip aukščiau minėta, pareiškėjas 2017 m. birželio 29 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą dėl kameroje Nr. 233 ventiliacijos keliamo triukšmo, tačiau minėta institucija pareiškėjo prašymą atmetė, motyvuodama tuo, kad Kauno TI jau buvo atlikti oro tiekimo – šalinimo sistemos keliamo triukšmo matavimai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nustatytą pažeidimą įtakojo Kauno TI kamerose įrengtos centralizuotos oro tiekimo – šalinimo sistemos keliamas triukšmas. Taigi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo aktu Nr. PA.2-716 (16.3.187.2.12) kalinimo įstaigai nurodžius nustatytą pažeidimą pašalinti iki 2017 m. rugsėjo 8 d., Kauno TI kilo pareiga imtis protingų, tinkamų priemonių ir nustatytą pažeidimą pašalinti siekiant pareiškėją apsaugoti nuo ventiliacijos keliamo triukšmo nakties metu. Atsakovas atsiliepime teigė, kad Kauno TI administracija nedelsiant reagavo į gautą informaciją ir reguliavo ventiliacijos įrenginius (b. l. 27), tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (pvz. rašytų raštų Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentui apie įgyvendintą nurodymą), todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas nesiėmė priemonių šiam pažeidimui pašalinti, vertintini pareiškėjo naudai.
Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad ventiliacijos keliamas garsas jam trukdė užmigti bei nurodė, kad kamerose ventiliacija centralizuotai išjungiama kiekvieną dieną 23 val. ir vėl įjungiama 7 val., tačiau jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie atliekamus įvardintus veiksmus, nepateikė, nenurodė kuo vadovaujantis kalinimo įstaiga nurodytu laiku ventiliaciją išjungia ar įjungia. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 33:2011 8 punkto 1 lentelėje nurodytus rodiklius ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosiose patalpose, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose turi būti - 35 dBA nuo 22 val. iki 6 val. Kaip minėta atsakovas teigė, kad ventiliacija kamerose išjungiama tik nuo 23 val., todėl darytina išvada, kad nebuvo laikomasi numatytų reikalavimų, kadangi aukščiau įvardintu patikrinimo aktu nustatytas ekvivalentinis garso slėgio lygis buvo 45 dBA ir jis toks galėjo būti tik iki 18 val., todėl tikrintu paros metu garso lygis neturėjo būti didesnis kaip 35 dBA. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad jis naktį dėl ventiliacijos keliamo triukšmo negalėjo užmigti ir užmigdavo tik paryčiais, lieka nepaneigti.
Lietuvos higienos normos HN 33:2011 "Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" 8 punkto 1 lentelėje nurodytais rodikliais dienos metu nuo 6 val. iki 18 val. ekvivalentinis garso slėgio lygis negali viršyti 45 dBA. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-716 (16.3.187.2.12) užfiksuotais duomenimis ir atsižvelgiant į faktą, kad Kauno TI ventiliacijos sistemos veikimo garsas pastovus, darytina išvada jog dienos metu, ventiliacijos skleidžiamas garsas ginčo laikotarpiu neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytų ribinių garso dydžių. Atsižvelgiant į išdėstyta bei į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Kauno TI kamerose būtų tikrintas ekvivalentinis garso slėgio lygis dienos metu bei kad šiuo paros metu būtų nustatyti kokie nors pažeidimai, pareiškėjo teiginiai, jog ventiliacijos skleidžiamas garsas neigiamai veikė jo sveikatą, jis negalėjo skaityti, mokytis, susikaupti dienos metu atmestini kaip nepagrįsti.
Taigi, pareiškėjui būnant Kauno TI, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, t. y. kameroje Nr. 233 nakties metu (nuo 22 val. iki 6 val.) ekvivalentinis garso slėgio lygis viršijo leistinas normas. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas teigia, kad dėl Kauno TI kameroje Nr. 233 ventiliacijos keliamo triukšmo jis patyrė nemigą, kilo nepatogumai, turėjo kęsti galvos skausmus, tačiau teismui pateiktoje pareiškėjo sveikatos istorijos kopijoje nėra užfiksuota pareiškėjo sveikatos sutrikimų, kuriuos nulėmė ventiliacijos skleidžiamas garsas. Pažymėtina, jog medicininiuose dokumentuose yra nurodyta, kad pareiškėjas skundėsi dėl nemigos, tačiau to priežastis įvardinta kaip narkotikų vartojimo pasekmė (b. l. 43). Todėl spręstina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Tiek, kiek tai susiję su nustatytu žalos faktu ir byloje taikytu pareiškėjo teisių gynimo būdu, teismas pažymi, kad asmuo, kuriam nėra užtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija ir jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgus į pareiškėjo laikymo tardymo izoliatoriuje trukmę, į aplinkybę, kad, pareiškėjas bausmę Kauno TI atliko netinkamomis kalinimo sąlygomis, kadangi kameroje Nr. 233 ekvivalentinis garso slėgio lygis nakties metu (nuo 22 val. iki 6 val.)) viršijo leistinas normas, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo akivaizdžiai patirtus nepatogumus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui L. S. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per šį teismą.