Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-28 · Civilinė byla Nr. 2-664-633/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
2-664-633/2015
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00669-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Civilinis ieškovas
D. O.
Kaltinamasis
Ž. L., A. L., Ž. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-45-633/2015Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00669-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.4.5; 2.3.6.4.5 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015-05-28,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorei A. K., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. O., specialistui teismo medicinos ekspertui D. I., gynėjams advokatams D. G. ir A. N., Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui L. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

Ž. L., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1980-11-19 Vilkaviškio r. sav., lietuvis, vedęs, turintis 2 išlaikytinius nepilnamečius vaikus, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis – registruotas bedarbiu Darbo biržoje, neteistas,

A. L., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1979-05-08 Vilkaviškio r. sav., lietuvis, nevedęs, bet turintis 1 išlaikytinį nepilnametį vaiką, gyv. (duomenye neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirb. UAB „Gintrėja“ darbininku, neteistas,

Ž. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1968-03-09 Vilkaviškio r. sav., lietuvis, išsituokęs, išlaikytinių neturintis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, - registruotas bedarbiu Darbo biržoje, neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji Ž. L., A. L. ir Ž. V. 2014-10-11 apie 23.50 val. Vilkaviškio r. sav., Rumokų km, Rumokų g. 5-ojo namo bute Nr. 7, iš keršto bendrai tyčia mušdami D. O. nesunkiai sutrikdė šio asmens sveikatą : Ž. L. du kartus sudavė kumštimi į galvą, nukentėjusiam suklupus A. L. sulenkta per alkūne ranka iš už nugaros spausdamas kaklą jį smaugė, tuomet Ž. V. pirštais dūrė į akį ir sudavė kumštimi į nosį, nukentėjusiam nukritus, visi bendrai apie dešimt kartų jam spyrė į šonus ir kt. kūno vietas, taip bendrai mušdami nukentėjusiam D. O. sulaužė nosies kaulus, padarė kraujosruvas dešinės akies vokų vidiniame kampe pereinančias į nosies nugarėlę, kairiajame paakyje ir kakle, odos nubrozdinimus kakle, sprande, krūtinėje.

Šiais veiksmais kaltinamieji Ž. L., A. L. ir Ž. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis Ž. L. šias aplinkybes ir savo kaltę byloje teisiamajame posėdyje nepripažino visiškai, pareikšdamas, kad nusikaltimo nepadarė, nukentėjusiojo nemušė. Apie įvykį paaiškino, jog pradžioje su broliu Audriumi buvo bute pas kaimyną Ž. V., vartojo alkoholį. Su šeimininko valia buvo užėjęs nukentėjusysis, jam kiek pabuvus, Ž. V. liepė jam išeiti, šis pasikvietė ir jį išeiti į laiptinę, jis pats su broliu pasiliko Ž. V. bute. Išgirdę trinktelėjimą į duris, išėjo pasižiūrėti į laiptinę, ten rado nukritusį sumuštą Ž. V., o nukentėjusio balsą girdėjo 2-ame aukšte esančiame M. bute. Jie Ž. V. palydėjo į jo butą, šis apsiprausė. Tuomet jis pradžioje vienas nuėjo pasižiūrėti į M. butą, pasibeldė, viduje matė nukentėjusįjį ir abu liudytojus M. Jiedu su nukentėjusiu susipyko tik žodžiais, jis smurto nevartojo ir iškarto išėjo. Iki to laiko iš pirmojo aukšto jau buvo atlipę ir kiti du kaltinamieji (brolis ir Ž. V.), tačiau ir jie nukentėjusio nemušė. Nukentėjęs jam atrodė blaivus, jo veidas buvo sveikas, dėl ko šis po to iššoko per M. buto langą, paaiškinti negalintis. Po įvykio Ž. V. išsikvietė policiją, jam buvo sumušta akis, sulaužyti akiniai.

2. Kaltinamasis A. L. savąją kaltę byloje teisiamajame posėdyje taip pat visiškai nepripažino, irgi pareiškė, kad nusikaltimo neįvykdęs, nukentėjusio nemušęs. Apie įvykio aplinkybes davė iš esmės tapačius parodymus kaip ir kaltinamasis Ž. L., pripažindamas taip pat ir aplinkybę, kad broliui pirmam užlipus iki M. buto ir ten žodžiais pykstantis su nukentėjusiu ir M., iki jų buto buvo užlipę ir jis pats bei Ž. V.. Jis irgi negalintis paaiškinti, dėl ko nukentėjęs iššoko per langą iš antro namo aukšto.

3. Kaltinamasis Ž. V. kaltu teisme taip pat visiškai neprisipažino, pareikšdamas, kad nusikaltimo nepadarė, nes nukentėjusio nemušė. Apie įvykį toliau paaiškino taip pat kaip ir kiti kaltinamieji, bei papildomai nurodė, jog tuomet, kai nukentėjusio pakvietimu abu išėjo į laiptinę pirmame aukšte, jis su nukentėjusiu susipyko, šis stipriai sudavė jam į paakį ir jis nukrito, užsigavo petį, buvo apsvaigęs. Po to prisimenantis prausęsis savo vonioje, toliau įvykius prisimenantis tik protarpiais. Teigia nepamenantis, kad būtų lipęs į antrą aukštą prie M. buto, nepamenantis ten buvus ir kt. du kaltinamuosius. Jis manantis, kad pas M. nėjęs, nes buvo sudaužyti jo akiniai, be jų matantis blogai, namuose turėjęs atsarginius, tačiau teigia jų tuokart neradęs. Jis irgi negalintis paaiškinti, dėl ko nukentėjęs iššoko per langą antrame daugiabučio aukšte.

4. Nukentėjusysis D. O. paaiškino, kad prieš įvykį buvęs blaivus, pasibeldęs užėjo paprašyti cigaretės į Ž. V. butą, kur išgirdo esant L. Ten gavęs cigaretę netrukus išėjo į laiptinę, kartu išėjo ir Ž. V.. Laiptinėje jiedu susipykę ir susimušę, jis pripažįstantis sudavęs Ž. V., po ko nuėjęs į draugų M. butą antrame aukšte, nes buvo susitaręs užeiti. Po keleto minučių iš laiptinės pasigirdo smūgiai į duris, jis atidarė, rado prie durų stovintį Ž. L., nuo pirmo aukšto jau lipo ir kt. du kaltinamieji. Ž. L. sugriebė jį už drabužių, išsitempė į laiptinę, čia jie stumdėsi, jam pavyko ištrūkti ir jis grįžo atgal į butą. Tuomet į buto koridorių įėjo jau visi trys kaltinamieji ir jį sumušė : Ž. L. sudavė kelis kartus kumštimi į galvą ir pabaigoje kartu su kitais dviem jį gulintį spardė, A. L. taip pat sudavė į galvą, po to iš už nugaros per alkūnę sulenkta ranka spaudė jam kaklą ir taip smaugė, Ž. V. į tą laiką jam suklupusiam ant grindų pirštais dūrė į akis ir stipriai sudavė į nosį, nuo jis apsvaigo ir nukrito ant grindų, tuomet ir buvo visų trijų spardomas, manantis patyręs iki 10 spyrių į galvą, krūtinę, šonus. Kaltinamiesiems atsitraukus, jis per vaikų kambario langą iššoko laukan ant žolės iš antro aukšto, šuolio metu susižalojo kairės kojos čiurną, visus kitus sužalojimus jam padarė mušdami kaltinamieji, lig tol buvęs visiškai sveikas, - šuolio metu apart nesėkmingo kojos padėjimo nieko daugiau neužsigavo ir nesusižeidė. Tuo momentu kai jis nutarė iššokti per langą, jo kaltinamieji nepersekiojo, bet jis vis tiek bijojo, kad bus dar mušamas. Jis pats policijos nekvietęs dėl to, kad prieš tai buvo sumušęs Ž. V. ir laikė kad jie kaip ir „atsilyginę“.

5. Nepilnametis liudytojas L. M. patvirtino, jog atėjęs nukentėjęs pasakė, jog turėjo konfliktą su jų kaimynu iš pirmo aukšto. Netrukus ėmė belsti į duris, jie atidarė, prie durų stovėjo Ž. L., kuris nukentėjusį už drabužių išsitraukė į laiptinę, tačiau šiam pavyko ištrūkti ir grįžti atgal. Tuomet atbėgo ir kiti du kaltinamieji, jie bandė uždaryti buto duris, bet kaltinamieji buvo stipresni, įsiveržė vidun, Ž. L. sudavė kumštimi kelis kartus nukentėjusiam į galvą, taip pat kartą ar daugiau sudavė ir A. L., po to šis per alkūnę sulenkta ranka iš už nugaros nukentėjusį smaugė, o Ž. V. kažkaip pirštais dūrė į akis ir sudavė kumštimi į veidą, nukentėjusiam visiškai nukritus, visi bendrai dar jį spardė. Būtent tuo momentu, kai į veidą smogė Ž. V., jis aiškiai pamatė, kad smarkokai pakrypo į šoną nukentėjusio nosis ir iš jos pasipylė kraujas. Kaltinamieji liovėsi nukentėjusį mušti, tačiau žodžiais dar tebegrasino toliau smurtauti, todėl nukentėjęs iššoko per jų, vaikų, kambario langą ant žolės ir pasišalino, ar iššokdamas užsigavo, nežino, nematė. Iki įvykio nukentėjusio veidas buvo sveikas, jis atrodė blaivus.

6. Nepilnametis liudytojas N. M. dėl esminių ir juridiškai reikšmingų nusikaltimo įvykio aplinkybių davė iš esmės tokius pačius parodymus kaip ir jo brolis liudytojas L. M., papildomai patvirtindamas, kad iššokdamas per jų kambario langą nukentėjęs susižalojo koją, o šoko tam, kad nebūtų daugiau mušamas.

Teisiamajame posėdyje gynybos prašymu apklausti liudytojais policijos pareigūnai Ž. B. ir M. Ž. reikšmingų bylai teisingai spręsti aplinkybių apie nusikaltimo įvykį nurodyti negalėjo.

7. 2014-10-12 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog įvykis įvykęs dviejų aukštų daugiabutyje Rumokų g. 5 Rumokų km Vilkaviškio r. sav., butas Nr. 7 yra antrame aukšte iš laiptinės tiesiai, ant durų sugadinimų nerasta, už laukujų buto durų yra koridorius, iš jo įėjimai į kambarius ir virtuvę, nusikaltimo pėdsakų neužfiksuota (b. l. 3-6, 1 tome).

8. 2014-10-13 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 904/14(09) nukentėjusiam D. O. klinikiniais duomenimis konstatuota nosies kaulų lūžimas, kairės čiurnos sumušimas, taip pat kraujosruvos dešinės akies vokų vidiniame kampe pereinanti į nosies nugarėlę, kairiame paakyje ir kakle, odos nubrozdinimai kakle, sprande ir krūtinėje. Sužalojimai buvo padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais galimai 2014-10-11 ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulų lūžimo, jie galėjo būti padaryti septyniais poveikiais, nukentėjusio čiurna galėjo būti sumušta ir jam kritimo (šuolio iš aukščio) metu kontaktuojant su kietu pagrindu ar aplinkos daiktais. Nosies kaulai nukentėjusiam buvo sulaužyti pakankami stipria jėga, visi konstatuoti sužalojimai jam buvo padaryti artimu vienas kitam laiku, būdingų savigynai nekonstatuota (b. l. 31, 1 tome).

Papildomai teisiamajame posėdyje apklausiamas šią specialisto išvadą davęs teismo medicinos ekspertas D. I. paaiškino, kad kairės kojos čiurna galėjo būti sužalota tiek įspiriant į ją, tiek ir dėl kontakto su žeme ar kt. objektais šuolio metu. Ir visi kiti konstatuoti išvada kūno sužalojimai, išskyrus kraujosruvą paakyje, kuri yra būdinga tiesioginiam smūgiui, galėjo atsirasti tiek dėl kaltinamųjų smūgių į nukentėjusio kūną, tiek ir jo šuolio per langą metu, nesėkmingai kontaktuojant su žeme, palangėmis, vienai kūno vietai su kita ir pan. Abu sužalojimų mechanizmai yra tikėtini ir nė vieno jis negalintis atmesti. Duriant pirštu tikėtina galėjo būti padaryta sužalojimas paakyje, smaugimo tikimybę patvirtina konstatuoti sužalojimai nukentėjusio kakle ir sprande.

9. Nukentėjusio blaivumo patikrinimo mestu Nr. 2204 nustatyta, jog 2014-10-12 d., 15:34:56 val. (apie 15,5 val. po nusikaltimo įvykio) D. O. buvo visiškai blaivus (b. l. 41).

10. Automatizuotai generuojamais pranešimų policijai per bendrąjį pagalbos centrą duomenimis Vilkaviškio r. PK pranešimų apie D. O. sumušimą nusikaltimo įvykio naktį negavo, tačiau 2014-10-12 d., 05.35 val. (apie 5,5 val. po įvykio) kaltinamasis Ž. V. pranešė, kad jį jo namuose sumušė D. O. (b. l. 66-70, 2 tome).

11-12. 2014-10-13 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G910/14(09) nustatyta, kad kaltinamajam Ž. V. galimai 2014-10-12 kietais bukais daiktais buvo padaryta kraujosruvos dešinės akies vokuose-nosies nugarėlėje, kairės akies vokų vidiniame kampe, nubrozdinimai viršutinėje lūpoje ir dešinėje alkūnėje, sukėlę jam nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 56-1-00676-14 (b. l. 79, 82, 2 tome).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Kaltinamieji Ž. L., A. L. ir Ž. V. per visą bylos procesą vienodai neigė savo kaltę, - neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir padaręs kūno sužalojimus, tačiau jų paaiškinimai apie pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes buvo nenuoseklūs ir prieštaringi - ikiteisminiame tyrime apklausiami visi kaltinamieji neigė net buvę nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio vietoje – Mackevičių bute ir laiptinės aikštelėje prie jo, o štai teisme, savęs gynybos interesais sutikę parodymus duoti tik po nukentėjusio, liudytojų parodymų, specialisto paaiškinimų ir kt. įrodymų, liudijančių priešingus duomenis, ištyrimo, jau pripažino (Ž. L. ir A. L., - kaip faktą, Ž. V., kaip tikimybę), kad visgi buvo nusikaltimo vietoje, kad ten kontaktavo su nukentėjusiu ir pykosi su juo dėl prieš tai buvusio Ž. V. sumušimo. Kita vertus, vėlgi tik teisiamajame posėdyje (anksčiau byloje tokių duomenų nebuvo) kaltinamojo Ž. V. pateikti argumentai, kurie turėtų paneigti jo dalyvavimo nusikaltime galimybę ir tuo įrodyti jo nekaltumą, - kad prieš tai buvusio jo sumušimo metu buvo sudaužyti jo 5,5 dioptrijų stiprumo akiniai be kurių jis negalėjęs pakankami matyti tam, kad lipti laiptais ir suduoti kryptingus bei pakankamai tikslius smūgius nukentėjusiam, teismo vertinimu, nepaneigia jo dalyvavimo nusikaltime, kadangi toks regėjimo defektas nėra ant tiek sunkus, kad būtų absoliučia kliūtimi atlikti veiksmus, kuriais jis apkaltintas byloje, be to, kaltinamasis pats pripažino namuose turėjęs atsarginius akinius, o jo aiškinimas, kad būdamas vėlgi jo paties tvirtinimu visiškai blaivus, nesugebėjęs jų rasti net padedamas kitų gero regėjimo kaltinamųjų, atsižvelgiant į daikto specifiką ir bet kada galintį atsirasti jam poreikį, yra nelogiškas, nepatikimas ir teismas vertinamas vien siekiu išvengti atsakomybės pasinaudojant ir savo sveikatos trūkumais. Teismas visų trijų kaltinamųjų parodymus, kiek jais neigiamas inkriminuotos veikos įvykdymas, vertina kaip akivaizdžiai neteisingus labiausiai suinteresuotų proceso baigtimi ir maksimaliai siekiančių išvengti atsakomybės asmenų, kadangi jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, - yra visiškai nuneigti pakankama visuma kitų, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio, ir todėl kur kas patikimesniais teismo vertinamų bylos duomenų (įrodymų) visuma. Kaltinamųjų pareiškimus, kad jie nė vienas nevartojo jokio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, byloje visiškai paneigia nukentėjusiojo iš esmės vienodi ir nuoseklūs parodymai per visą bylos procesą, išskyrus, teismo vertinimu, neesmines ir juridinės reikšmės sprendžiamai bylai neturinčias detales (kas atidarė buto duris kaltinamiesiems ir pan.), teismo medicinos specialisto išvada ir papildomais jo paaiškinimais teisme, juos vertinant ne tik izoliuotai, bet ir sugretinus, visumoje su kitais faktiniais duomenimis, - dviejų tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų L. M. ir N. M. parodymais, taip pat duomenimis apie nusikaltimo įvykio vietą jos apžiūros protokole ir jo prieduose.

Kaip teismas jau pasisakė aukščiau, nukentėjusio D. O. parodymai per bylos procesą buvo pakankamai nuoseklūs ir išsamūs, kiek leido jo fiziologinė būklė dėl stresinės situacijos bei sukelto neabejotinai labai didelio fizinio skausmo vienu stipriu smūgiu kumštimi sulaužius nosies kaulus. Teismas nuosekliais ir pakankamai išsamiais (su streso, nepilnametystės ir kt. įvykio aplinkybių sąlygotais kai kuriais neatitikimais, kurie kartu tikrai nėra esminiai) vertina ir tiesiogiai nusikaltimą mačiusių liudytojų L. M. ir N. M. parodymus, jie iš esmės sutampa ir papildo vieni kitus bei nukentėjusio parodymus, sudėjus jų pateiktą informaciją į vieną visumą su nukentėjusio paaiškinimais ir juos patvirtinančiais duomenimis iš teismo medicinos specialisto išvadų, įvykio vietos apžiūros protokolo, susidaro visiškai išbaigtas ir nuoseklus nusikaltimo įvykio vaizdas. Kita vertus, teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų faktinį pagrindą šių asmenų parodymus vertinti nepatikimais, turinčiais esminių trūkumų, šališkais, todėl kokia tai dalimi ar net visiškai jais netikėti ir atmesti, - patys kaltinamieji, ir ypač kaltinamasis Ž. V., teismui patvirtino, kad tiek su nukentėjusiu, tiek su abiem liudytojais asmeninio pobūdžio santykių iki nusikaltimo įvykio dėl amžiaus skirtumo ir kt. neturėję, su jais nebuvo susipykę, todėl byloje nenustatyta net netiesioginio motyvo nukentėjusiam ar liudytojams kaltinamuosius melagingai apkalbėti ir tuo pačiu įkaltinti nagrinėjamu tyčiniu nusikaltimu, juolab žinant, kad tai nepašalins ir nepalengvins paties nukentėjusio atsakomybę už prieš tai įvykdytą fizinį smurtą prieš šios bylos kaltinamąjį Ž. V., kas ir tapo šioje byloje nagrinėjamų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų priežastimi.

Vertinant teisiamajame posėdyje papildomai pateiktus teismo medicinos specialisto paaiškinimus, kad egzistuoja tikimybė, jog kūno sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti ir kritimo (šuolio) iš aukščio metu, kurio tiesiogiai nesukėlė kaltinamųjų veiksmai (nukentėjęs nebuvo aktyviai persekiojamas, išstumtas, išmestas ar pan.), tačiau pasak specialisto tai tik tikimybė, o ją, teismo vertinimu, visiškai paneigia dviejų tiesioginių įvykio liudytojų nuoseklūs ir vienodi pareiškimai, kad sužalojimai veide, ir konkrečiai sulaužyta nosis, nukentėjusiam buvo padaryti kaltinamiesiems jį mušant jų bute, - jie abu tvirtina matę, kad po vieno iš kaltinamojo Ž. V. smūgių nukentėjusio nosis smarkiai pakrypo į šoną ir iš jos pasipylė kraujas, kurį jų paduotu rankšluosčius nukentėjęs dar šluostėsi prieš iššokdamas per langą.

Teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti visi aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus aukščiau motyvuotai teismo atmestą kaip aiškiai neteisingą dalį kaltinamųjų parodymų, teismo pripažįstami kaltinamųjų veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamieji dėl staigaus buitinio konflikto, - dėl vieno iš jų - Ž. V., alkoholiu kaip tik vaišinusio kitus du, sumušimo, kerštaudami smurtu užpuolė nukentėjusįjį D. O., ir jį mušdami sukėlė fizinį skausmą, padarė vidinius ir išorinius kūno sužalojimus ir jais nesunkiai sutrikdė D. O. sveikatą.

Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu juos nuo tokios atsakomybės atleisti aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog fizinį smurtą, kuriuo buvo padaryti konstatuoti kūno sužalojimai ir sutrikdyta nukentėjusio sveikata, vartojo būtent visi trys šios bylos kaltinamieji ir niekas kitas. Antra, kaltinamieji taip aktyviai veikė (smurtavo keletu būdų rankomis ir kojomis) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jų tyčia ir buvo neapibrėžta, - tokiais atvejais pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką kaltininkai privalo atsakyti pagal faktiškai sukeltas pasekmes nukentėjusio sveikatai. O kadangi jie smurtavo kartu, išvien, vienas kitą matydami, kiekvienas savaisiais veiksmais skatindamas kitus, pritardami vienas kitam ir t.t., jie visi turi atsakyti pagal inkriminuotą baudžiamąjį įstatymą, kaip nusikalstamas pasekmes sukėlę bendrais nusikalstamais veiksmais. Trečia, sprendžiant iš gyvenimiškos praktikos ir specialisto paaiškinimų, - labai stipraus smūgio sudavimas kumštimi į nosį, ir dar kelių smūgių kumštimi ir kojomis sudavimas į nukentėjusios kūną bei išorinių ir vidinių sužalojimų (kaulų lūžimų) jais padarymas, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama fiziniu smurtu (mušimu). Ketvirta, kompetentingo specialisto konstatuotos nukentėjusio sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, išorinių ir vidinių kūno sužalojimų padarymas ir nesunkus jais sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusiojo betarpiško kūno tyrimo (apžiūros), tiek jo medicininių dokumentų, tiek ir ikiteisminio tyrimo dokumentų duomenimis.

IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamiesiems paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jų įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, - pastarąjį teismas vertina rūšinės nusikaltimo sudėties lygmens (vidurkio). Kaltės forma ir rūšis bei ir motyvas šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veikų kvalifikaciją, todėl bausmių rūšies ir dydžio parinkimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai papildomai nevertinama, bet reikalinga pažymėti, jog buvo smurtauta grynai iš asmeninio pobūdžio paskatų, kerštaujant už analogišką paties nukentėjusio elgesį. Dėl tos pačios aukščiau jai minėtos priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamųjų veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, kurias visų trijų vertina iš esmės teigiamai : nė vienas iš kaltinamųjų anksčiau nebuvo teisiamas, visi nusikalto pirmą kartą, nė vienas neturi ir galiojančių administracinių nuobaudų, A. L. dirba, kiti du kaltinamieji iki neseno laiko irgi dirbo, o šiuo metu aktyviai darbo ieškosi per Darbo biržą, A. L. ir Ž. L. turi išlaikytinių nepilnamečių vaikų.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja aplinkybę, kad jų bendrai įvykdytos nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokavęs ir rizikingas paties bylos nukentėjusiojo elgesys betarpiškai prieš nagrinėjamą nusikaltimą, pasireiškęs Ž. V. sumušimu, ir kuris iš esmės lėmė tuojau pat (po keleto minučių) sekusius kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus prieš jį patį (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.)

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas nusikaltimo įvykdymas bendrininkų grupe, be kurios nusikaltimo rezultatas būtų buvęs stipriai abejotinas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas sprendžia, jog visuma aukščiau aptartų ir įvertintų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių suponuoja teismo sprendimą skirti kaltinamiesiems bausmę, savo dydžiu dar mažesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis.

Teismas taip pat sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir visiems panašių asmenybių bei iš esmės vienodai prisidėjusių prie nusikaltimo rezultato kaltinamiesiems paskirtinos vienodos ir švelniausios pagal įstatymo sankciją rūšies bei, kaip jau spręsta, mažesnio nei vidurkis dydžio bausmės, - po 9 mėn. laisvės apribojimo. Nustatytini kaltinamųjų asmeninę ir turtinę padėtis bei darbinę veiklą atitinkantys įpareigojimai : a) 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su darbu, - visiems trims kaltinamiesiems, b) per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti po 90 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, - kaltinamiesiems Ž. L. ir Ž. V., c) toliau dirbti arba registruotis Darbo biržoje, - kaltinamajam A. L.. Tokios bausmės visiškai atitiks jų paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankamos savo rūšimi ir dydžiu jų skyrimui nustatytiems tikslams pasiekti, proporcingos ir adekvačios tiek nusikaltimo pavojingumo laipsniui, tiek kaltininkų asmenybėms.

Kaltinamiesiems skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Kaltinamiesiems baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinių pagrindų.

Kaltinamiesiems ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktinių įrodymų ir atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

Dėl civilinių ieškinių. Byloje nukentėjusiojo D. O. ambulatorinį ir stacionarų gydymą iš Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokėjusi Kauno teritorinė ligonių kasa byloje kaltinamiesiems (civiliniams atsakovams) pareiškusi 1590,88 Lt/460,75 EUR civilinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą (b. l. 34-37, 1 tome). Ieškinys šiuo atveju yra pareikštas teisėtu juridiniu pagrindu, apibrėžtu Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 ir 2 d. d., 6.283 str. 1 d. ir 6.280 str. 1 d. normų visuma, byloje įrodyta, kad ieškovas apmokėdamas nukentėjusio gydymą patyrė nuostolius būtent dėl kaltinamųjų kartu įvykdyto delikto (bendrininkų grupe įvykdytos nusikalstamos veikos), šiuo atveju turi būti taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas, pastarųjų dydį ieškovas byloje pagrindė leistinu oficialiu rašytiniu įrodymu, todėl šis ieškinys turi būti tenkinamas visiškai.

Bylos nukentėjusysis D. O. kaltinamiesiems, kaip solidariems bendraskoliams, byloje pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5000 Lt/1448,10 EUR nusikaltimu jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju nukentėjęs prašo jam kompensuoti patirtą fizinį skausmą dėl kūno sužalojimų, jų pasekmėje išgyventos nosies korekcijos (atstatymo) operacijos, po kurios dar apie 10 dienų negalėjo normaliai kvėpuoti, miegoti ir pan., apie 2 savaites besitęsusį dėl išorinių sužalojimų veide bendravimo galimybių sumažėjimą. Praėjus nurodytam laikui, jo sveikata pilnai atsistatė, neigiamų liekamųjų reiškinių nėra. Teismas sprendžia, kad įprastomis aplinkybėmis toks neturtinės žalos vertinimas atitiktų bendrąją teismų darbo praktiką ir būtų teisingas, tačiau šios konkrečios bylos atveju kompensuotina nukentėjusiam suma mažintina dėl jų paties neteisėtų, rizikingų ir išprovokavusių kaltinamųjų nusikalstamą elgesį jo atžvilgiu veiksmų, pasireiškusių kaltinamojo Ž. V. sumušimu, kas teismo pripažinta kaltinamųjų (civilinių atsakovų) atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl šios priežasties atlygintinos neturtinės žalos dydis teismo vertinimu mažintinas iki 900 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d., teismas

nusprendė:

Ž. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo. Nustatyti įpareigojimus : 1) 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su darbu, 2) per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti po 90 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o jam įsiteisėjus panaikinti.

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo. Nustatyti įpareigojimus : 1) 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su darbu, 2) toliau dirbti arba registruotis Darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Ž. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo. Nustatyti įpareigojimus : 1) 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su darbu, 2) per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti po 90 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o jam įsiteisėjus panaikinti.

D. O. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jam solidariai iš nuteistųjų Ž. L., A. L. ir Ž. V. devynis šimtus eurų (900 EUR)/3107.52 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai solidariai iš nuteistųjų Ž. L., A. L. ir Ž. V. keturis šimtus šešiasdešimt eurų 75 euro ct. (460,75 EUR)/1590,88 Lt nusikaltimu padarytų nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų – nuo jo nuorašo jiems kiekvienam įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. V.