- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-15
- Bylos Nr.
- A-469-527-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V.G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant atsakovo atstovams L.P., J.M.
trečiojo suinteresuoto asmens atstovui E.Š.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V.G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 512,40 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja paaiškina, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. E 045548 ji buvo nubausta administracine tvarka (apkaltinta padariusi Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimus, dėl kurių kilo autoįvykis ir buvo apgadinti du automobiliai). Pareiškėja pažymėjo iš karto po autoįvykio policininkams paaiškinusi situaciją, kuri, jos manymu, buvo akivaizdi, nurodydama, kad jos kaltės dėl autoįvykio nėra. Pareiškėjos teigimu, į jos paaiškinimus pareigūnai neatsižvelgė, nes palaikė kitą vairuotoją, buvo šališki, nors kito vairuotojo padaryti pažeidimai buvo akivaizdūs. Tiriant bylą, padaryta eilė procesinių pažeidimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs jos skundą, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) nutarimą panaikino. Pareiškėjos teigimu, dėl to, kad neteisėtai buvo nubausta administracine bauda, ji negalėjusi gauti draudimo išmokos, suremontuoti automobilio, juo naudotis ir tenkinti savo šeimos interesų. Įrodinėdama savo nekaltumą, ji buvusi priversta samdytis advokatą, kuriam sumokėjo 300 Lt, užsakyti Eismo įvykio ekspertizę, už kurią sumokėjo 212,40 Lt. Pareiškėjos teigimu, policininkai ją ignoravo, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas pasekmes. Pareiškėja nurodė pergyvenusi dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos, buvusi priversta lankytis teismo posėdžiuose. Raštu pareikalavus, kad būtų įvertinti neteisėti ir aplaidūs Eismo priežiūros darbuotojų veiksmai ir jai būtų atlyginta žala, Vilniaus miesto VPK net nepasidomėjo savo pareigūnų neteisėtais ir aplaidžiais veiksmais. Dėl policininkų neteisėtų ir aplaidžių veiksmų padarytą neturtinę žalą pareiškėja įvertino 10 000 Lt ir ją, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.249 ir 6.250 straipsniais, prašė priteisti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja papildomai paaiškino, kad pareigūnų veiksmų neteisėtumas buvo nustatytas Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėjus bylą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepime nurodė su skundo reikalavimais nesutinkanti. Jos manymu, pareiškėja reikalavimus pareiškė netinkamam atsakovui, nes pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsakove byloje laikytina valstybė (Civilinio proceso kodekso 51 str. 4 d., Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d., 6.273 str. 1 d.; Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo"; Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5¹ str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos teigimu, valstybės atstovu šioje byloje turėtų būti atitinkama policijos įstaiga. Atsakovės atstovė pažymėjo, jog pareiškėja prie reikalaujamos atlyginti turtinės žalos priskiria atstovavimo teisme bei ekspertizės išlaidas, patirtas teisme ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau tokios išlaidos priskiriamos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sričiai ir į Civilinio kodekso 6.249 ir 6.271 straipsnių reguliavimo apimtį nepatenka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str. 3 d., Administracinių teisės pažeidimų kodekso 279, 301 str.). Atsakovės atstovė pažymėjo, jog galimybės atlyginti pareiškėjos minimas išlaidas nenumato ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689-2003). Atsakovės atstovė nurodė, jog pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Įstatymai nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl asmens nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn (išskyrus administracinio arešto paskyrimo atvejį). Dėl to, jos manymu, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą. Atlyginti pareiškėjos prašomą žalą nėra pagrindo dar ir dėl to, jog pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 295 straipsnį skundo padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą (pareiškėjos teismui apskųstas ir dėl to neįvykdytas 2005 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas negalėjo sukelti pasekmių). Teisminio nagrinėjimo metu Vyriausybės atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėja nėra pateikusi teismui jokių įrodymų dėl neturtinės žalos padarymo, nepagrindė šios žalos dydžio. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad žala negali būti priteisiama iš Vyriausybės, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra juridinis asmuo ir įstatymai tokios žalos atlyginimo tvarkos nenumato.
Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą nurodė, kad skundas pateiktas netinkamam atsakovo atstovui (rėmėsi tais pačiais teisės aktais, kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija). Vidaus reikalų ministerijos teigimu, atsakovės atstovu šioje byloje turi būti ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o institucija, dėl kurios pareigūnų neteisėtų veiksmų atsirado žala, t.y. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas. Remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsniu, ji prašė teismą netinkamą atsakovo atstovą pakeisti tinkamu. Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartimi Vidaus reikalų ministerija pašalinta iš trečiųjų suinteresuotų asmenų tarpo.
Atsakovės atstovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime buvo prašoma V.G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. VPK pažymėjo, kad V.G., neskundė 2005 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-80472-05, kuriame konstatuoti jos padaryti KET 50, 53, 145, 153 punktų pažeidimai, todėl jos teiginiai apie aplinkybių akivaizdumą yra atmestini, o teiginiai, kad kitas vairuotojas pažeidė KET punktus, yra nepagrįsti jokiais įrodymais (tai pareiškėjos asmeninė nuomonė). Atsakovės atstovas nesutiko, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neteisėtai, pažymėdamas, kad protokolas atitiko Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio reikalavimus, VPK pareigūnai veikė teisėtai, todėl atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti negali (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-2275-3/2005 nėra konstatuoti pažeidimai priimant sprendimą, nutarimo panaikinimas grindžiamas aplinkybių vertinimu, remiantis byloje surinkta medžiaga, neatsižvelgta į prejudicinę galią turintį, iki šiol galiojantį Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-80472-05). VPK pritarė kituose atsiliepimuose išsakytai nuomonei dėl negalimumo advokato samdymo išlaidas priskirti prie žalos. VPK teigimu, ekspertizės išlaidos yra aiškiai susijusios su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu, todėl minėtos išlaidos negali būti vertinamos kaip žala. VPK pažymėjo, jog iš skundo neaišku, kuo remiantis neturtinė žala įvertinta 10 000 Lt, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų neturtinės žalos buvimą, todėl neturtinė žala negali būti atlyginama. Toks reikalavimas nepagrįstas ir Civilinio kodekso 6.245 - 6.255 straipsnių reikalavimais. VPK nurodė, jog pagal suformuotą teismų praktiką, nesant turtinės žalos, negali būti atlyginama ir neturtinė žala.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą nurodė su skundu nesutinkąs. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėja reikalavimą grindžia Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, tuo tarpu Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžta žalos sąvoka. Policijos departamento manymu, tam tikros išlaidos gali būti pripažintos žala tik tuo atveju, jei nustatomas pareigūnų veiksmų neteisėtumas. Šiuo atveju administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas nepažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų reikalavimų. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnį įrodymus ir jų pakankamumą įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą pareigūnas, nagrinėjantis bylą. Įstatymas įrodymų vertinimą sieja su subjektyviais kriterijais. Įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmus kaip neteisėtus. Kadangi šiuo atveju pareigūno veiksmai nevertintini kaip neteisėti, nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog prašomos atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos negali būti vertinamos kaip žala, nes tokio pobūdžio išlaidos priskirtinos procesinių įstatymų reguliavimo sričiai, jų atlyginimą konkrečiu atveju reguliuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos (jos nenumato atstovavimo išlaidų atlyginimo tokio pobūdžio bylose). Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pažymėjo, kad užsakyti eismo įvykio ekspertizę yra asmens teisė, o ne pareiga. Pareiškėja šia teise pasinaudojo, todėl išlaidos tenka jai pačiai. Policijos departamento manymu, neturtinės žalos atlyginimui nėra teisinio pagrindo, nes pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teisminio nagrinėjimo metu Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėja kreipėsi dėl žalos atlyginimo į Policijos departamentą, tačiau gauto atsakymo teismui neskundė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J.S. prašė skundo netenkinti, paaiškindama, kad tyrimą atliko vadovaudamasi prokuroro nurodymais, jokių savarankiškų veiksmų neatliko, sprendimų nepriėmė. Jos teigimu, V.G. buvo apklausta kaip liudytoja, davė parodymus, juos perskaitė ir pasirašė. J.S. nurodė byloje nebuvusi suinteresuota.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 26 d. sprendimu skundą atmetė. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo V.G. ir kitas vairuotojas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2005 m. rugpjūčio 19 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tyrimo medžiagą persiųsti Vilniaus VPK Eismo priežiūros tarnybai klausimui dėl V.G. patraukimo administracinėn sakomybėn už šiame nutarime išvardytų KET punktų pažeidimą spręsti (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-2275-3/2005, b.l. 34). Gavusi medžiagą su prokuratūros nutarimu, Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnyba (toliau - EPT) 2006 m. rugpjūčio 31 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pasisakyta, kokius KET pažeidimus padarė V.G., pateikta visa tyrimo medžiaga. Teismo konstatavimu, tai nesudarė VPK pagrindo nekelti administracinio teisės pažeidimo bylos, kadangi medžiagoje nebuvo aplinkybių, nurodytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 250 straipsnyje, kurios darytų administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą. VPK privalėjo vykdyti prokuratūros nutarimą, šio nutarimo neskundė ir V.G. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vyko laikantis visų ATPK normų, užtikrinančių V.G. teisę į gynybą, ji savo teisėmis pasinaudojo, apskųsdama VPK nutarimą teismui, kuris 2005 m. gruodžio 15 d. nutarimu VPK nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą V.G. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veiksmuose pažeidimo sudėties. Teismo konstatavimu, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V.G. buvo nubausta už KET pažeidimą, nebuvo įsiteisėjęs. Nenustatyta, kad tiriant bylą būtų buvę padaryti kokie nors įstatymų pažeidimai. Pareiškėja savo iniciatyva į administracinio teisės pažeidimo bylą pateikė specialisto išvadą. Ji nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista jos teisė duoti paaiškinimus, nes ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. gegužės 19 d. buvo apklausta kaip liudytoja, jai buvo išaiškintos liudytojo teisės, kuriomis ji pilnai pasinaudojo, protokole pasirašė, kad protokolą perskaitė ir kad iš jos žodžių protokolas surašytas teisingai (administracinio teisės pažeidimo byla, b.l. 29-30).
Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pažymėdamas, kad administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas nėra viešasis administravimas ir jam netaikomos Viešojo administravimo įstatyme nustatytos taisyklės (taikomos taisyklės, nustatytos ATPK), todėl nutarimo panaikinimas administracinio teisės pažeidimo byloje nesukelia Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje numatytų pasekmių - pareigos atlyginti žalą, kai panaikinamas neteisėtas aktas. Konstatuota, jog pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu turėtomis išlaidomis advokato pagalbai ir specialisto išvadai, be to, teigia negavusi draudimo išmokų už apgadintą automobilį ir dėl to negalėjusi jo naudoti. Teismas nurodė, jog proceso metu turėtos išlaidos negali būti pripažįstamos žala, nes proceso šalies išlaidų atlyginimą reglamentuoja specialūs procesiniai įstatymai (ATPK 279 str., ABTĮ 44 ir 45 str.), o ne Civilinio kodekso normos. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo įstatyme nustatyta tvarka į bylą išnagrinėjusi teismą V.G. nesikreipė, nors šių išlaidų atlyginimo klausimą gali spręsti tik bylą išnagrinėjęs teismas. Pareiškėjos atstovo paaiškinimas, kad dėl bylinėjimosi išlaidų nesikreipta sąmoningai, nes planuota kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, atmestas kaip teisiškai neargumentuotas. Nustatyta, kad draudimo išmokos pareiškėjai buvo sumokėtos po to, kai pasibaigė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas (ji šią aplinkybę patvirtino teisme), o kiti nepatogumai ir išlaidos, susijusios su automobilio remontu, negali būti priskirtos prie žalos, padarytos valstybės pareigūnų, nes šią žalą, jeigu tokia buvo padaryta (įrodymai nepateikti), pareiškėjai padarė kitas eismo įvykio dalyvis. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas teigė, kad eismo įvykio metu pareiškėjai buvo sužalota sveikata, tai taip pat sukėlė emocinius išgyvenimus, depresiją ir yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Tačiau, teismo konstatavimu, pareiškėja teismui nepateikė įrodymų dėl sveikatos sužalojimo, dėl to kilusių psichikos problemų, be to, jeigu tokia žala ir buvo padaryta, ją padarė kitas eismo įvykio dalyvis, o ne valstybės įstaigos. Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų tyrimo ji kreipėsi į Vilniaus miesto VPK, kuris nekreipė dėmesio į nurodytus pažeidimus ir tarnybinio tyrimo pareigūnų atžvilgiu nepradėjo, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinta, kad pareiškėja neteisėtus pareigūnų veiksmus nurodė tik skunde administraciniam teismui dėl administracinės nuobaudos panaikinimo bei rašte Policijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos (b.l. 13-15). Nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nepasisakė, jog bylą tyrusių pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Policijos departamentas į pareiškėjos prašymą atsakė 2006 m. kovo 3 d. dienos raštu Nr. 5-S-1773 (b.l. 15), kurio pareiškėja teismui neskundė. Kitų pareigūnų veiksmų, dėl kurių pareiškėjos atstovas pasisakė teisminio nagrinėjimo metu, pareiškėja įstatymuose nustatyta tvarka taip pat neskundė. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad esant teismo nutarimui, VPK EPT vis tiek neiškėlė bylos kitam eismo dalyviui ir tai rodo jų suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau, teismo konstatavimu, šį veiksmą pareiškėja turėjo teisę skųsti ATPK bei Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui (kaip nukentėjusioji administracinio teisės pažeidimo metu), jai šia teise nepasinaudojus, jos argumentai pripažinti nepagrįstais. Kadangi valdžios institucijų neteisėti veiksmai nekonstatuoti, be to, ginčo santykiai nesusiję su viešuoju administravimu, pareiškėjos turėtos išlaidos nepriskirtinos žalai, teismas nurodė, kad šiuo atveju negali būti taikomos Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atsiradimo pagrindus (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos taikytinos tik viešojo administravimo santykiuose). Teismas vadovavosi Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalimi, pažymėdamas, jog šiam ginčui negali būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio nuostatos, o kiti įstatymai nenumato galimybės kilti atsakomybei už neturtinės žalos padarymą teisėtais veiksmais administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo procese. Išimtis numatyta Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 4 straipsnyje bei Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje (valstybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo ir neteisėto administracinės nuobaudos - administracinio arešto – paskyrimo), tačiau šiuo atveju tokie faktai nenustatyti, be to, tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti. Apeliantės manymu, teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, policijos darbuotojai sąmoningai nematė kito vairuotojo grubiausių KET pažeidimų - transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, nedrausta (todėl ją buvo draudžiama eksploatuoti), vairuotojas viršijo leistiną greitį, lenkė pėsčiųjų perėjoje kirsdamas ištisinę ašinę liniją, pažeidė KET reikalavimus atliekant lenkimo manevrą (nei už vieną iš šių KET pažeidimų vairuotojas nebuvo nubaustas). Vilniaus apygardos administracinis teismas paskirtą nuobaudą panaikino. Kadangi ši teismo nutartis nebuvo apskųsta, apeliantės teigimu, akivaizdu, kad apie veiksmų neteisėtumą, paskiriant jai administracinę nuobaudą, buvo žinoma. Tačiau net ir tuomet, kitas vairuotojas nebuvo nubaustas. Apeliantės manymu, policijos darbuotojų neteisėti veiksmai buvo pilnai įrodyti, o teismo išvada, kad pareigūnų kaltė nenustatyta, nepagrįsta. Apeliantė pažymi, jog pats teismas nurodo, kad ji kreipėsi į VPK, nurodydama pareigūnų neteisėtus veiksmus. VPK į jos nurodytas aplinkybes nereagavo, nevykdydama savo tarnybinių pareigų ir neatlikdama tarnybinio patikrinimo, nenubausdama pareigūnų, tačiau teismas minėtų aplinkybių neįvertino, nepagrįstai nesivadovavo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi. Apeliantė pažymi, kad šis straipsnis nereikalauja jokio policininkų nubaudimo arba jų kaltės nustatymo kitu būdu nei pateiktais teismui įrodymais. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad policijos pareigūnai neveikė pagal įstatymus. Apeliantės manymu, teismas netinkamai išaiškino Civilinio kodekso nuostatas dėl policijos darbuotojų kaltės bei padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai teigia, kad ji neįrodė padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, vengdamas priteisti jai žalos atlyginimą. Toks teismo sprendimas prieštarauja Civilinio kodekso nuostatai dėl pareigūnų veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei elementariai logikai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės atstovas paaiškina, jog 2005 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarime ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-80472-05 buvo konstatuoti pareiškėjos padaryti KET 50, 53, 145, 153 punktų reikalavimų pažeidimai, todėl teiginiai apie aplinkybių akivaizdumą yra atmestini. VPK nurodo, jog šiuo atveju, priimant nutarimą, jokie norminiai aktai pažeisti nebuvo, pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie padarytus priimant sprendimą norminių aktų pažeidimus, iš bylos medžiagos matyti, kad ji nepagrindė savo teiginių dėl veiksmų neteisėtumo. Teismo nutarime nėra konstatuoti pažeidimai priimant sprendimą, jo panaikinimas grindžiamas aplinkybių vertinimu, neatsižvelgiant į prejudicinę galią turintį 2005 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-80472-05. Tai, atsakovės atstovo teigimu, negali būti laikoma įrodymu, pagrindžiančiu pareigūnų veiksmų neteisėtumą (2003 m. gruodžio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689-2003). Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas mano, kad teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkanti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pažymi, jog apeliacinis skundas paduotas teismui 2006 m. lapkričio 10 d., praleidus nustatytą terminą (14 dienų apskundimo terminas baigėsi 2006 m. lapkričio 9 d.). Atsakovės atstovė taip pat nurodo, jog pareiškėja prie reikalaujamos atlyginti turtinės žalos priskiria atstovavimo teisme bei ekspertizės išlaidas, patirtas teisme ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau tokios išlaidos į Civilinio kodekso 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo apimtį nepatenka. Pagal ATPK 279 straipsnį išlaidų priteisimas numatytas tik nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams ir ekspertams. Kadangi išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimo klausimas ATPK normomis yra pakankamai sureguliuotas, taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo šeštojo skirsnio normas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo negalima. Galimybės atlyginti pareiškėjos minimas išlaidas nenumato ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689-2003). Be to, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-2275-3/2005 nagrinėjimo išlaidų atlyginimo klausimo apeliantė nustatyta tvarka nekėlė ir nesiekė jo spręsti šios bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovės atstovė pažymi, jog pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Nei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos, nei Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio nuostatos, nei Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl nepagrįsto administracinės nuobaudos paskyrimo (išskyrus administracinio arešto paskyrimo atvejį). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl byloje Viešojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos. Pabrėžiama, jog apeliantė nepateikė teismui įrodymų apie patirtą neturtinę žalą (pvz., sveikatos priežiūros įstaigos pažymos apie patirtą emocinę depresiją ar kitų), nepagrindė jos dydžio. Policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas (suinteresuotumas bylos baigtimi, tarnybinio nusižengimo faktas ar pan.) ar kitokie bylos nagrinėjimo metu padaryti pažeidimai teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatyti. Apeliantė taipogi neskundė Policijos departamento sprendimo (Policijos departamento 2006 m. kovo 3 d. raštas Nr. 5-S-1773), priimto išnagrinėjus jos prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tame tarpe ir toje dalyje, kurioje aptartas policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimas. Nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp policijos pareigūnų veiksmų ir pareiškėjos reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimo. Atsakovės atstovės manymu, atlyginti žalą nėra pagrindo dar ir dėl to, kad pagal ATPK 295 straipsnį skundo padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkąs. Jo manymu, apeliacinis skundas turėtų būti atmestas dėl motyvų, kuriuos pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos tyrėja J.S., taip pat dėl motyvų, nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3544-13/2006, o teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad apygardos administracinių teismų sprendimai gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje buvo paskelbtas 2006 m. spalio 26d., įstatymo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2006 m. lapkričio 9d. Pareiškėjos apeliacinis skundas paduotas 2006m. spalio 10d., t.y. praleidus jam paduoti nustatytą terminą, parašymo terminą atnaujinti pareiškėja nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinį skundą priimti turėjo būti atsisakyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Apeliacinio proceso eigoje paaiškėjus, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą jo padavimui terminą, apeliacinis procesas nutraukiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 7 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 7 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį procesą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.