Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-329-245-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-27
Bylos Nr.
1A-329-245-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Ramūnas Antanavičius, Gytis Večerskas
Nuteistasis
S. B., I. K., E. R.
Advokatai
Rasa Malinauskienė, Vincas Pacevičius, Gintaras Platūkis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-329-245-2014

Teisėja Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01444-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.1; 1.2.23.2; 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, nuteistajam S. B., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, nuteistojo I. K. gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nuteistojo E. R. gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės bei nuteistųjų S. B., E. R. ir I. K. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, pagal BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė E. R. paskirta – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir pritaikius BK 54 str. 3 d., jam paskirta bausmė –1 metai laisvės atėmimo;

I. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 90 parų arešto;

teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 15 d., ne vėliau kaip 13 val. 30 min., Alytuje, (duomenys neskelbtini), per E. R., veikiantį kaip tarpininką, iš S. B., savo asmeniniam vartojimui, neteisėtai per du kartus už 200 litų įgijo du plastikinius paketėlius, kuriuose bendrai buvo ne mažiau kaip 0,600 g. miltelių, kurių sudėtyje ne mažiau kaip 0,117 g (19,4 %) heroino, kuris, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 (sąrašas Nr. 1 “Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams”) yra narkotinė medžiaga; dalį šios narkotinės medžiagos iš vieno plastikinio paketėlio nusigabeno pas E. R. į namus Alytuje, (duomenys neskelbtini), ir kartu su E. R. suvartojo intraveniniu būdu; iš kito plastikinio paketėlio dalį narkotinės medžiagos nupylė ir davė E. R. kaip atlygį už jų įsigijimą; likusią narkotinę medžiagą bei anksčiau įgytus septynis folijos lankstinukus, iš kurių penki su 0,290 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,059 g (20,5%) heroino, o du su heroino pėdsakais, neteisėtai laikė prie savęs ir vežiodamasis gabeno automobilyje Mercedess Benz, v. n. ž. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. gruodžio 15 d. 13 val. 30 min., kuomet Alytuje, (duomenys neskelbtini), septynis folijos lankstinukus; iš jų penkis su 0,290 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,059 g (20,5%) heroino, ir du su heroino pėdsakais automobilyje rado ir paėmė policijos pareigūnai, o du plastikinius paketėlius su 0,117 g heroino (19,4 %) atidavė pareikalavus policijos pareigūnams.

E. R. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 15 d., ne vėliau kaip 13 val. 30 min., pas S. B. namuose, esančiuose Alytuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai per du kartus už I. K. jam duotus 200 litų įgijo du plastikinius paketėlius, kuriuose bendrai buvo ne mažiau kaip 0,600 g miltelių, kurių sudėtyje ne mažiau kaip 0,117 g (19,4 %) heroino, kuris, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 (sąrašas Nr. I “Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams”) yra narkotinė medžiaga; šią narkotinę medžiagą perdavė I. K. ir kartu su juo nusigabeno pas save į namus Alytuje, (duomenys neskelbtini), kur dalį šios narkotinės medžiagos iš vieno plastikinio paketėlio kartu su I. K. suvartojo intraveniniu būdu, iš kito plastikinio paketėlio dalį narkotinės medžiagos gavo kaip atlygį už jų įgijimą.

S. B. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2012 m. vasario 14 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai, įgijo miltelių, kurių sudėtyje ne mažiau kaip 0,876 g. heroino, kuris, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 (sąrašas Nr. I “Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams”) yra narkotinė medžiaga, ją parsigabeno į savo namus adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, kur narkotinę medžiagą paruošė pardavimui-susvėrė, supakavo ir neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje - to paties daugiabučio gyvenamojo namo, trečiame aukšte, laiptinėje šalia savo buto durų esančioje elektros skydinėje.

S. B. 2011 m. gruodžio 15 d., ne vėliau kaip 13 val. 30 min., savo namuose Alytuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai per du kartus E. R. už 200 litų pardavė du plastikinius paketėlius, kuriuose bendrai buvo ne mažiau kaip 0,600 g miltelių, kurių sudėtyje ne mažiau kaip 0,117 g (19,4 %) heroino; 11 vnt. paketėlių, kuriuose bendrai buvo 4,118 g miltelių, kurių sudėtyje ne mažiau kaip 0,759 g. (18,4%) heroino iki 2012-02-14 13 val. 35 min. laikė (duomenys neskelbtini), Alytuje daugiabučio gyvenamojo namo trečio aukšto laiptinėje šalia buto Nr. 34 durų esančioje elektros skydinėje, kol šią medžiagą kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių: I. K. pagal BK 259 str. 1 d. nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; E. R. pagal BK 259 str. 1 d. nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 63 str. 1 d., 5 d. pagrindu subendrinus bausmes apėmimo būdu, paskirti 4 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; S. B. pagal BK 260 str. 1 d. nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Prokurorė nurodo, kad teismas neanalizavo ir nevertino, jog I. K. sistemingai darė teisės pažeidimus, nemokėjo baudų, taikytos poveikio priemonės jam neturėjo poveikio. Be to, neatsižvelgta, kad jis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi šeimos, ne kartą baustas administracine tvarka, o siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, teismui melagingai nurodė, kad narkotikų nebevartoja. Skiriant bausmę E. R., teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad jis sistemingai darė nusikaltimus, turi neišnykusį teistumą, nusikaltimus, kuriais yra kaltinamas, padarė nepraėjus metams po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų. E. R. nevedęs, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu jis kaltu prisipažino tik iš dalies, o teisminio bylos nagrinėjimo metu derino savo parodymus prie nustatytų faktinių aplinkybių. Skiriant bausmę S. B., neatsižvelgta, kad ankstesni jo teistumai neišnykę, teismo skirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Bausmes atlikti jis vengė, buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, skelbta jo paieška. Išskirtinė reikšmė skirta S. B. asmenybei, nepakankamai atsižvelgiant į kitus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str. 2 d.). Nepagrįstai konstatuota, kad jo veika nėra labai pavojinga, nes narkotinė medžiaga platinta nedideliam asmenų ratui. Skunde pažymima, kad S. B. atžvilgiu nepagrįstai taikytos BK 54 str. 3 d. nuostatos vien dėl to, kad jis yra neįgalaus asmens rūpintojas bei trijų vaikų tėvas, taip pat nepagrįstai lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Šalies argumentai

Nuteistojo E. R. apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi jis yra nuteistas per griežtai. Apeliantas teigia, kad narkotinių medžiagų neplatino, todėl nėra BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos vykdytojas. Save laiko tik „vartotoju“, narkotines medžiagas jis įsigydavo savo reikmėms, tai matyti iš byloje esančių telefoninių pokalbių ir SMS žinučių išklotinių.

Nuteistojo S. B. apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą nuosprendį pakeisti, nuteisus pagal BK 260 str. 1 d., pritaikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti jam baudą arba laisvės apribojimą. Skunde nurodo, jog sutinka su jo atžvilgiu taikyta BK 54 str. 3 d., tačiau nesutinka su paskirta realia vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kadangi ji neigiamai paveiks jo socialinę aplinką, sukels itin skaudžius dvasinius padarinius tiek jo nepilnamečiams vaikams, tiek globotinei E. J.. Šių aplinkybių teismas neanalizavo. E. J., gyvenančiai kartu su juo, nustatytas nuolatinis slaugos poreikis, ji neįgali, pati atsikelti iš lovos negali, tik su kito asmens pagalba pasodinta gali šiek tiek pasėdėti. Jis yra E. J. rūpintojas. Kitų asmenų, kurie galėtų ja pasirūpinti, nėra. Todėl jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, nukentėtų ne tik jo, E. J., bet ir pačios valstybės ir visuomenės interesai. Atkreipia dėmesį, kad po nusikaltimo padarymo jau praėjo du metai, jokio naujo nusikaltimo jis nepadarė, tai rodo jo tvirtą apsisprendimą nenusikalsti bei laikytis įstatymų reikalavimų. Mano, kad skirtina bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, atitiktų proporcingumo ir teisingumo kriterijus bei leistų pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės tikslus.

Nuteistojo I. K. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą nuosprendį pakeisti, I. K. paskirtos 90 parų arešto bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Apeliantės nuomone, I. K. paskirta aiškiai per griežta bausmė, kuri neatitinka teisingumo principo įgyvendinimo. Įvertinus nuteistojo teigiamus socialinius ryšius, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus, padėjo atskleisti tiesą byloje, nuoširdžiai gailėjosi, pats savo iniciatyva pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotinėmis medžiagoms, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Ginamojo atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas, kadangi jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, realus laisvės atėmimas, nors ir trumpalaikis, yra neadekvatus jo padarytai nusikalstamai veikai. Nepagrįstas apylinkės teismo argumentas, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, kadangi jis šį nusikaltimą padarė būdamas vieną kartą teistas pagal BK 259 str. 1 d., kas rodo ne jo polinkį nusikalsti, o priklausomybę. Teismas neįvertino, kad jis pats kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl gydymosi, suvokė, kad yra ligonis, jam reikalinga specialistų pagalbą. Todėl I. K. paskirta bausmė neatitinka BK 54 str. nurodytų bausmės skyrimo pagrindų, protingumo kriterijaus, prieštarauja BK 41 str. įtvirtintam teisingumo principui, nėra tinkama teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir varžo ginamojo I. K. teises labiau nei to reikia bausmės tikslams pasiekti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą, nuteistųjų E. R., S. B. ir nuteistojo I. K. gynėjos advokatės apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistųjų E. R., S. B. ir nuteistojo I. K. gynėjos advokatės apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p., 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose (BPK 320 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pateiktuose apeliaciniuose skunduose nekeliami nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai, prokurorė nesutinka su nuteistiesiems neteisingai paskirtomis bausmėmis, apylinkės teismui neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Visi trys nuteistieji mano, kad jiems skirtos bausmės per griežtos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skirdamas bausmes.

Dėl bausmės skyrimo I. K.

Teisėjų kolegija nesutinka su I. K. gynėjos apeliacinio skundo motyvais taikyti nuteistojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą vieneriems metams. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, ar bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, kartu turi įvertinti visas aplinkybes, susijusias su padaryta veika bei nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. Šiuo atveju I. K. formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas: jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, maksimali sankcijos riba už tokio pobūdžio nusikaltimą neviršija dvejų metų laisvės atėmimo, tačiau I. K. pirmos instancijos teismas netaikė terminuoto laisvės atėmimo ir skyrė 90 parų arešto bausmę, o bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuriam buvo taikyta laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės atidėti arešto bausmę. Vis dėlto, teismas įvertina visų su nusikalstamos veikos padarymu susijusių aplinkybių visumą.

Prokurorės skundas šioje dalyje atmetamas taip pat. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors I. K. anksčiau teistas du kartus, trečiąjį kartą teisiamas turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau jis teisiamas už veiką, kuri padaryta iki 2012-02-01 ir 2013-01-25 nuosprendžių priėmimo. Teismas skirdamas bausmę, į tai atsižvelgė. Specialisto išvada T-N 1568/13(01), kurioje konstatuota, kad I. K. šlapimo, paimto 2013-07-26, mėginyje rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, argumentuotai paneigia nuteistojo gynėjos teiginius apie ginamojo savanorišką narkotikų nebevartojimą. Tai, jog nuteistasis suvokė būtinybę gydytis ir kreipėsi į sveikatos priežiūros centrą dėl gydymosi nuo priklausomybės narkotikams, vertintina teigiamai, tačiau tai nesudaro jokio teisinio pagrindo jam taikyti kokias nors išimtis ar lengvatas. Visa surinkta bylos medžiaga I. K. charakterizuoja neigiamai: jis niekur nedirba, jokios specialybės nėra įgijęs, todėl ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Darbo biržoje I. K. neregistruotas, tai rodo, jog nuteistasis net ir nesistengia išmokti kokio nors amato, bandyti sąžiningai užsidirbti pragyvenimui. Iš pažymos apie asmens baustumą (T. 3, b. l. 20-21) matyti, kad I. K. sistemingai ir grubiai pažeidinėja tiek Kelių eismo taisykles, tiek visuomenės bendrabūvio taisykles ir kelia grėsmę ne tik savo, bet ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei. Už visus pažeidimus paskirtos piniginės baudos yra nesumokėtos, o tai jį charakterizuoja neigiamai. Iš 2012-02-01 nuosprendžio matyti, kad jis buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą laisvės apribojimo bausme, nusikalstama veika padaryta iki šio nuosprendžio priėmimo, už šio nusikaltimo padarymą įstatymo leidėjas nustatė ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir švelnesnes, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni.

Dėl bausmės skyrimo E. R.

Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės pateiktais argumentais dėl E. R. atžvilgiu netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 59 str. 1 d. 2 p. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prisipažinimas kaip lengvinanti aplinkybė negali būti suvokiama ir vertinama vien formaliai išsakytais teiginiais apie sutikimą su inkriminuota veika. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-78/2014). Iš bylos medžiagos matyti, kad E. R. apklausų metu duoti parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau esmines narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes jis parodė, kai policijos pareigūnų buvo sulaikyti asmenys ir rastos narkotinės medžiagos. Be to, net ir iš apeliacinio skundo išdėstymo matyti, kad nors nuteistasis prašo tik švelninti bausmę, tačiau akivaizdžiai teigia, kad jis tik nusipirkdavo iš S. B. narkotines medžiagas asmeniniam vartojimui, pats jų neplatindavo. Nurodo, jog jis prisipažino dėl narkotinių medžiagų vartojimo savo reikmėms. Taigi, apylinkės teismas neteisingai interpretavo E. R. prisipažinimą, kuris buvo deklaratyvus ir tik dalinis, nes platinimo veiksmai įrodyti nuteistojo I. K., liudytojo S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat E. R. ir S. K. bei E. R. ir S. B. telefoninių pokalbių išklotinėmis (T. 1, b. l. 102-104, 105-108, 119-130), iš kurių matyti, kaip S. K. su E. R. derina narkotikų kainą, laiką bei vietą, kur S. K. vardu įgalioti du jaunuoliai turi atvykti pasiimti narkotines medžiagas, kurias E. R. susitaria gauti iš S. B.. Minėtų pokalbių išklotinės akivaizdžiai paneigia E. R. apeliacinio skundo argumentą, kad jis narkotines medžiagas įsigydavo tik savo reikmėms, priešingai, jis aktyviai tarpininkavo S. B. ir S. K., pastarajam siekiant įsigyti narkotinių medžiagų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad narkotinių medžiagų platinimas yra sunkus nusikaltimas, darantis poveikį asmens fizinei bei psichinei būklei, sunaikinantis žmogų kaip asmenybę, keliantis pavojų genofondui, taip pat skatinantis įvairių rūšių nusikaltimų darymą, tarp jų ir organizuoto nusikalstamumo augimą. Todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visos visuomenės interesą gyventi sveikoje, saugioje aplinkoje. Kadangi E. R. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nėra, todėl labai nukrypti nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad E. R. anksčiau teistas aštuonis kartus, administracine tvarka baustas trylika kartų, tačiau skiriant bausmę į tai pakankamai neatsižvelgė ir galutinę bausmę skyrė nepagrįstai švelnią. Reikia atsižvelgti ir į padaryto nusikaltimo dalyką (neteisėtai disponuojama stiprų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai turinčiomis medžiagomis), mastą (jis nėra didelis). Tačiau platinimo veiksmai nebuvo vienkartiniai, tai besikartojantys nusikalstami veiksmai. E. R. veikė kryptingai ir tikslingai, t. y. siekė padėti nuteistajam I. K. ir S. K. įsigyti narkotinių medžiagų iš S. B.. Taigi narkotinių medžiagų įgijimas, o vėliau perdavimas minėtiems asmenims yra platinimo veiksmai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. R. sistemingai daro nusikalstamas veikas, kurios vis sunkėja, tad ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad paveiktų asmenį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės siūlymu griežtinti bausmę. Be to, E. R. pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų pareigūnų, 2014-03-25 paskelbta jo paieška. Tai rodo, kad nuteistasis kritiškai neįvertino padaryto nusikaltimo sukeltų pasekmių, nenori keisti savo elgesio ir lengvabūdiškai tikisi išvengti gresiančios teisinės atsakomybės, kas jį charakterizuoja neigiamai.

Dėl bausmės skyrimo S. B.

Nuteistojo S. B. apeliacinio skundo prašymas švelninti jam skirtą bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindais grindžiamas tuo, jog jis augina savo nepilnamečius vaikus, yra nuolatinės slaugos poreikį turinčios E. J. rūpintojas. Todėl reali laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui. Su šia nuostata apeliacinės instancijos teismas nesutinka. BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 str. 3 d. reikalauja nustatyti konkrečias išimtines aplinkybes, dėl kurių paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tokios išimtinės aplinkybės paprastai yra susijusios su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir nuteistojo asmenybe. Be to, BK 54 str. 3 d. gali būti

taikoma tik tuomet, kai ne tik nustatomos tam tikros išimtinės aplinkybės, bet ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-613/2012; Nr. 2K-484/2013).

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų visumai teismas gali taikyti BK 62 str. 2 d. numatytas nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nagrinėjamoje byloje šių sąlygų visumos nenustatyta.

Teisėjų kolegija vertindama, ar S. B. paskirta bausmė nėra per griežta, atkreipia dėmesį ir į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus asmenybę apibūdinančius požymius: amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. Įvertinus visus šiuos kriterijus, darytina išvada, kad jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 str. 3 d., nėra. Apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino S. B. asmenybę ir nepagrįstai nurodė tik teigiamas jo asmens savybes. S. B. yra baustas administracine tvarka, du kartus teistas, nors jo teistumas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau buvo išnykęs, negalima neatsižvelgti į jo požiūrį taikytų bausmių atžvilgiu, nes tai jį charakterizuoja neigiamai. Tai, kad jis teismo nuosprendžiu anksčiau skirtos baudos nesumokėjo, baudą pakeitus į areštą, pasislėpė ir skirtą areštą atliko tik priverstinai sulaikytas policijos pareigūnų, nėra esminė aplinkybė skirti griežtesnę bausmę, nes tai yra praėjusio laikmečio-2005-02-22 aplinkybė, kuri tik charakterizuoja asmenį.

Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo motyvais, kad nuteistojo turimas darbas bei darbdavių pateiktos teigiamos charakteristikos iš esmės tik formalūs aspektai. Paanalizavus išrašų iš Sodros duomenis (T. 3, b. l. 149) matyti, kad visi S. B. dirbti darbai tebuvo epizodiniai, pastovios darbovietės jis niekada neturėjo, nors pagal savo amžių (41 m.) turėtų turėti solidų darbo stažą, juolab kad jokių rimtų sveikatos problemų neturi. O maždaug dešimties mėnesių darbo stažas Lietuvoje bei keleri metai išdirbti užsienyje negali būti vertinama kaip teigiamai charakterizuojanti savybė.

Nepilnamečių vaikų turėjimas taip pat nėra išimtinė aplinkybė baudžiamajai atsakomybei švelninti. Be to, nuteistojo teigiamas indėlis vaikų auklėjimui bei ugdymui yra abejotinas, už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams S. B. baustas administracine tvarka. Tad jo elgesys tikrai nėra geras pavyzdys paaugliams vaikams, kurie paprastai mokosi iš savo tėvų ir kopijuoja jų elgesį. Apylinkės teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d., neįsigilino į susidariusią situaciją dėl apelianto neva išlaikomo neįgalaus asmens – E. J.. Ši moteris, atsižvelgiant į byloje esančius tai patvirtinančius dokumentus, yra garbaus amžiaus, nevaikštanti, jai būtinas specialiųjų poreikių tenkinimas, tačiau teismas, susikoncentravęs į E. J. sunkią sveikatos būklę, nepastebėjo, kad tai gali būti tiesiog nuteistojo pasirinktas gynybos būdas, siekiant švelnesnės bausmės. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja V. S., kurios žentas yra S. B., patvirtino, kad nuo 1985 m. E. J. globojo ji. Pastaroji jai nėra giminaitė, jokie giminystės ryšiai E. J. nesieja ir su S. B.. Globa apeliantui buvo perleista 2011 m., pablogėjus V. S. sveikatai, tačiau iš teismui pateiktos nutarties matyti, kad S. B. E. J. rūpintoju paskirtas tik 2012-04-24, t. y. kai S. B. jau buvo pateikti kaltinimai sunkaus nusikaltimo padarymu. Tai, kad E. J. yra pripratusi prie S. B., juo pasitiki, yra normalu. E. J. artimųjų neturi, tad ja besirūpinantis asmuo jai yra vienintelė atrama. Vis dėlto, šiuo atveju nėra jokių išimtinių aplinkybių, kodėl būtų negalima skirti naujo rūpintojo, juo labiau, kad E. J. reikalinga kvalifikuotų specialistų pagalba bei sisteminga priežiūra.

Teisėjų kolegija atmeta pirmosios instancijos teismo S. B. individualizuojant bausmę taikytą lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prisipažinimas teisminio nagrinėjimo metu buvo išgirstas, tačiau nuoširdaus gailėjimosi konstatuoti negalima. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nedavė išsamių bei nuoseklių parodymų, nepadėjo teisėsaugos institucijoms greičiau ir visapusiškiau išaiškinti įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai ir kaltės pripažinimas nebuvo nuoširdus, kadangi tokį prisipažinimą nulėmė byloje surinkti įrodymai, objektyvios teismui svarstyti iškeltos aplinkybės, o ne savikritiškas požiūris į padarytą sunkų teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, tai yra, netinkamai pritaikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas (BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p., 2 p.), S. B. skyrė per švelnią bausmę, todėl ji turi būti griežtinama. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 260 str. 1 d. numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų (BK 11 str. 5 d.), tačiau teismas privalo įvertinti ir tipinį tokios veikos pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos mastą, narkotinių medžiagų kiekį (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo įtvirtinta, kad heroino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,02 g., o didelis kiekis – daugiau kaip 2 g.), kuriuo S. B. disponavo (t. y. 0,876 g. heroino, kas žymiai viršija nedidelį kiekį), kad tik vienam asmeniui (I. K.) platino šias medžiagas ir tik du kartus, nes taip nustatė pirmos instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Nors nuosprendyje esantys motyvai dėl narkotinių medžiagų platinimo masto prieštarauja nustatomajai daliai, tačiau dėl to apeliacinio skundo nėra, todėl byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose (BPK 320 str. 3 d.). Tas pats pasakytina ir apie nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytą neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą (duomenų apie šių medžiagų įgijimo aplinkybes, kurios būtų pagrįstos konkrečiais įrodymais, nėra), taip pat prieštaringos teismo išvados, jog „Teisme įrodyta, kad S. B. tiesiogiai pardavė narkotikus ir L. L.“ (T. 5 b. l. 65), nors tai neatsispindi nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Ši aplinkybė turi reikšmės nusikalstamos veikos mastui. Taip pat negali sunkinti kaltinamojo padėties aplinkybėmis, kurios nėra nurodytos kaltinime, todėl atsižvelgtina į tai skiriant bausmės dydį. Atsižvelgiant į nuosprendyje nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui: atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamų veikų baigtumą, jų pavojingumą visuomenei, veikimą tiesiogine tyčia, į tai, kad kratos metu S. B. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta vienuolika paketėlių su narkotinėmis medžiagomis, paruoštų galimai platinimui, nuteistojo charakteristiką, kuri neigiama dėl jo požiūrio į taikytas anksčiau jam poveikio priemones, tačiau įvertinant ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas teigiamas nuteistojo savybes, rūpintis šeima, išreikšta valia teikti pagalbą neįgaliam asmeniui, kad teistumas išnykęs, kad analogiškų nusikaltimų anksčiau nėra daręs, darytina išvada, kad panaikinus BK 54 str. 3 d. nuostatos taikymą, tikslinga paskirti sankcijos ribose nustatytą laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį nustatyti mažesnį už vidurkį, arčiau minimumui.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam E. R., nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 320,00 Lt.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo E. R. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

nuteistųjų E. R., S. B. ir nuteistojo I. K. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-22 nuosprendį pakeisti.

I. K. pagal BK 259 str. 1 d. paskirtą 90 parų arešto bausmę, paskiriant atlikti areštinėje, palikti nepakeistą.

E. R. pagal BK 260 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., E. R. šią bausmę subendrinti su bausme paskirta pagal BK 259 str. 1d. ir šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę E. R. nustatyti - 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. B. pagal BK 260 str. 1 d. taikytą BK 54 str. 3 d. panaikinti ir paskirti 2 (dvejus) metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai Ramūnas AntanavičiusGytis Večerskas