Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei, dalyvaujant ieškovės -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovėms A. J. ir Zitai Cibulskienei, atsakovei D. R., jos atstovei advokatei Rimutei Giruckienei, atsakovui A. S., trečiojo asmens globos namų „(duomenys neskelbtini)“ atstovei L. L., suinteresuotajam asmeniui L. S., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos, ieškovės atstovių, trečiojo asmens ir L. S. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai D. R. ir A. S. su dar 6 savo vaikais (iš kurių 4 yra neįgalūs), gyvena (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute be patogumų. Jų nepilnametė dukra L. S., gim. 2001-(duomenys neskelbtini), su savo sūnumi M. S., gim. 2017-(duomenys neskelbtini), gyvena globos namuose „(duomenys neskelbtini)", esančiuose (duomenys neskelbtini). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-05-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios rūpybos ir rūpybos vietos nustatymo L. S.", jai nustatyta laikinoji rūpyba. Iki to ji gyveno (duomenys neskelbtini) rajone kartu su savo tėvais (atsakovais). Rūpyba L. S. nustatyta dėl to, kad mergaitė, būdama nepilnametė, pagimdė kūdikį M. S., gim. 2017-(duomenys neskelbtini). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-05-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos ir globos vietos nustatymo M. S.", vaikui nustatyta laikinoji globa ir kartu su savo motina jis apgyvendintas globos namuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2429- 391/2018 L. S. vaikui M. S. nustatyta tėvystė ir iš tėvo D. J., gim. 1994-(duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę įkalinimo įstaigoje, priteistas išlaikymas. Atsakovai D. R. ir A. S. anksčiau teisti, bausti administracine tvarka, dėl socialinių įgūdžių stokos šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, aštuoniese gyvena dviejų kambarių socialiniame būste be patogumų. L. S. su savo vaiku M. S. nuo 2017 metų gegužės mėnesio gyvena globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, kur jai sudarytos geros sąlygos gyventi, auginti savo mažametį vaiką ir mokytis. L. S. nori ir toliau ten gyventi. Kitų artimų giminaičių, kurie norėtų ir galėtų globoti vaikus L. S. ir jos kūdikį M. S., nenustatyta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje nurodyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Nustatyta, kad atsakovė D. R. palaiko glaudžius emocinius ryšius su dukra L. S. ir anūku M. S., lanko juos globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, taip pat priima juos svečiuotis, kai globos namų administracija duoda tam leidimą, tad tėvams nėra už ką riboti teises, o tikslinga taikyti atskyrimą, taikytiną nesant tėvų kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 str. 2 dalyje nurodyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. 2018-05-10 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašydamas pratęsti laikinosios globos terminą bei įvertinti tai, kad L. S. gyvena su savo sūnumi M. S., ji labai rūpestingai ir atsakingai prižiūri vaiką, kitų galimybių jiems kartu būti šiuo metu nėra, kadangi L. S. yra nepilnametė, jos tėvai D. R. ir A. S. nėra tinkami tapti jos vaiko globėjais, riboti jiems tėvystės teisių nėra pakankamo pagrindo, kitų artimų giminaičių, norinčių ir galinčių tapti globėjais neatsirado. 2018-05-18 Tarnyba sprendimu Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo įpareigotas tęsti L. S. laikinąją rūpybą ir jos sūnaus M. S. laikinąją globą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 str. 2 dalyje taip pat nurodyta, kad, nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino. Kadangi L. S. rūpyba ir M. S. globa su pratęsimu trunka aštuoniolika mėnesių, ir dėl aukščiau išdėstyto nesant galimybės grąžinti vaiką į šeimą, pagrįstai vaikui L. S. taikytinas atskyrimas nuo motinos D. R. ir tėvo A. S. bei vaikams- L. S. steigtina nuolatinė rūpyba, o M. S. - nuolatinė globa.

Iš vaiko tėvų D. R. ir A. S. priteistinas išlaikymas dukrai L. S. mokant jį periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nes LR CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią ( LR CK 3.195 str. ). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų po 150 Eur išlaikymą mokant jį kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( pažiūrų ) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Nors atsakovai teigia, jog šiuo metu neturi galimybės dirbti ir gauti kokių nors pajamų, tačiau iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019-02-14 pažymos Nr.404 apie pajamas matyti, kad 2018 metais D. R. buvo išmokėtos išmokos: socialinės pašalpos, vaikui, parama mokinio reikmenims įsigyti, šalpos neįgalumo pensijos vaikams iki 18 metų, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija - vidutiniškai po 990 eur kas mėnesį. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad, atlikęs laisvės atėmimo bausmę (prieš metus laiko), būtų dirbęs, ar turėtų kokių nors kitų pajamų pragyvenimui. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius: maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA ), tačiau, atsižvelgiant į dabartinę atsakovų finansinę padėtį, į tai, kad jų namuose auga dar 6 nepilnamečiai vaikai, iš atsakovų (iš kiekvieno) priteistinas 100 eurų dydžio išlaikymas vaikui (L. S.) iki jo pilnametystės. Teismas išlaikymą priteisia nuo pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2019-03-14).

LR CK 3.275 str. numato, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Sutinkamai su LR CK 4.236 str. 2 d. administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Globojamo vaiko išlaikymui skirtų lėšų administravimą nustato įstatymas ( LR CK 3.275 str. ), todėl jį nustatyti teismo sprendimu nėra pagrindo. Atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį ir kitas aplinkybes (augina daug nepilnamečių vaikų) antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 406-407 str.,270 str., 282 str.2d.1p., LR CK 3.179, 3.180,3.192, 3.194str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti vaiką L. S., gim. 2001-(duomenys neskelbtini), nuo motinos D. R., gim. 1971-(duomenys neskelbtini), ir nuo tėvo A. Š., gim. 1968-(duomenys neskelbtini).

Priteisti išlaikymą L. S. iš atsakovų-jos motinos D. R. ir iš tėvo A. R. po 100 eurų iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko L. S. pilnametystės.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.