Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Editai Jakučionytei ir Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovams G.Adomavičiui, adv. V.Ivanovui, atsakovo atstovui A.Ziniukui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Valviktė“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“, trečiajam asmeniui UAB „JGB“ dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 280022,75 Lt žalai atlyginti ir šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsikirtimus į ieškinį su juo nesutinkantis atsakovo atstovas motyvuoja tuo, kad atliktų darbų aktuose statybos darbų defektai nenurodyti. Statybos darbai pagal šalių sutartį nr.03/10 ir jos papildymus yra atlikti ir priimti. Tai nustatyta įsiteisėjusia 2006 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi dėl UAB „Laugina“ finansinių reikalavimų bankrutuojančiai UAB „Valviktė“ patvirtinimo, todėl defektų faktu ieškovas nebegali remtis ( CPK 182 straipsnis). Netinkamai vykdyta statybos darbų techninė priežiūra. Grindys buvo betonuojamos anksčiau, nei dengiamas stogas. Joms naudoto betono stiprio klasė sumažėjo, pro neįrengtą stogą patekus vandeniui. Į šią aplinkybę defektus tyrusi AB „Laboratorinių tyrimų centras“ neatsižvelgė. Už darbų eiliškumo laikymąsi buvo atsakingas ieškovas ir darbų techninis prižiūrėtojas. Pateikti konstrukcinius sprendimus ir vykdymo technologiją pagal sutartį buvo ieškovo pareiga. Visi darbai atlikti pagal ieškovo pateiktą projektinę dokumentaciją. ieškovas praleido darbų rezultato priėmimo terminą, todėl jam tenka CK 6.649 straipsnyje nurodyta rizika. Ieškovo ir UAB „JGB“ prievolės (kainos sumažinimas, defektų ištaisymas) teisinių pasekmių atsakovui nesukelia. Kadangi nuo pretenzijos dėl darbų defektų pateikimo iki ieškinio pateikimo praėjo vieneri metai, pareikštiems reikalavimams prašė taikyti ieškininę senatį.

Tretysis asmuo nuomonės dėl ieškinio nepareiškė; į teismo posėdį, žinodamas jo vietą ir laiką, neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies tenkintinas.

Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, jog 2003 liepos 21 d. statybos rangos sutartimi nr. 03/10 atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. pastatyti gręžtiniu pamatus medžio apdirbimo fabrikui. 2003 m. rugpjūčio 13 d. sutarties papildymu nr.2 padidino darbų skaičių. Į juos, be kitų įrengimų, buvo įtrauktas grindų paruošimas ir betonavimas bei grindų „Master Top“ įrengimas. Ieškovas įrodė, jog pastaruosius darbus atsakovas atliko netinkamai ( CPK 178 straipsnis).

Iš atliktų darbų aktų nr. 124,125 ir 134, esančių prie UAB „Valvikė“ bankroto bylos pridėtojoje byloje nr. B2-1432-343/2005 pagal UAB „Laugina“ ieškinį UAB „Valviktė“ dėl skolos ir netesybų priteisimo matyti, kad grindų paruošimo, betonavimo ir įrengimo darbai atlikti 2003 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Šių darbų pagal minėtuosius aktus užsakovas nepriėmė ir rangovui už juos nesumokėjo, nes grindų įrengimo trūkumai tapo akivaizdūs išsyk po jų įrengimo. UAB „Laugina“ finansinio reikalavimo bankrutuojančiai užsakovo įmonei nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas rangovo darbuotojas A. K. parodė, kad dėl pradelstų terminų betonines grindis įrenginėję, nesant stogo. Senas stogas kai kur buvo uždengtas, tačiau pro skyles lietus plovė betoną. Grindų įrengimo medžiagos buvo šlapios. Grindų defektai paaiškėję po 10 dienų. Užsakovas reiškė pretenzijas, defektus taisę kartu su UAB „Valviktė“ darbuotojais, užsakovas kvietėsi laboratorinių tyrimų specialistus. Stogas buvo uždengtas lapkričio mėnesį. UAB „Valviktė“ direktorius V. U. parodė, kad užsakovas buvo deklaravęs sugebantis atlikti „Master top“ grindų įrengimo darbus, tačiau tų grindų paviršius atsisluoksniavo. Tai įvyko ne dėl lietaus ar „Master top“ miltelių kokybės ( buvo atvežta nauja šios medžiagos partija), o dėl grindų įrengimo technologijos nesilaikymo. Defektus bandė taisyti UAB „Laugina“, tačiau tai nepavyko – grindys vistiek buvo banguotos, todėl rangovas pasitraukęs. Kreipęsi į medžiagų tiekimo įmonių atstovybę UAB „Mitnija“ dėl konsultacijų, tačiau, būdama konkurentu, ši bendrovė atsisakė parodyti defektų ištaisymo būdus. Tai paaiškino žodžiu. Bijodamas, kad užsakovas UAB „JGB“ nepareikalautų grindis demontuoti, 2003 m. gruodžio – 2004 m. sausio mėn. jas taisę patys, darbininkai dirbę ištisą parą. Tai kainavę apie 100000Lt. Rangovui reiškę pretenzijas, nuvykę taręsi dėl problemos sprendimo būdo, todėl sąskaitos dėl minimos sumos nebuvo pateikę. UAB „Valviktė“ padalinio vadovas liudytojas A. P. parodė, kad dėl stogo iš rangovo buvo gavę vieną pastabą. Grindys nepavykę dėl technologijos nesilaikymo. Vienoje vietoje rangovas pabandęs jas taisyti, tačiau likęs iškilimas, ir UAB „Laugina“ jų defektų daugiau nebešalino. Likviduodama defektus, UAB „Valviktė“ patyrė didelius nuostolius.

Iš pretenzijų b.l. 7-9 matyti, kad užsakovas rangovui jas reiškė ir prašė pašalinti esamus trūkumus lapkričio, gruodžio ir 2004 m. sausio mėn. Nors atsakovas pripažįsta gavęs tik 2004 m. sausio 5 d. pretenziją, jų pareiškimą išsyk po grindų įrengimo patvirtina minėtieji liudytojų parodymai.

Iš 2003 m. gruodžio 8 d. AB „Laboratorinių bandymų centras“ išvados grindų įrengimo trūkumų klausimu matyti, kad objekte monolitinių betoninių grindų įrengimas buvo vykdomas neturint konstrukcinių sprendimų ir vykdymo technologijos. Įrengimo metu nebuvo atliekama betono mišinio technologinių savybių ir kietėjančio bei sukietėjusios betono savybių kontrolė. Betonavimo metu naudojamo betono mišinio slankumas nebuvo pastovus ir dažnai buvo padidintas. Pagal „Multitop“ instrukciją grindų plokštės betonas turi būti mažai besitraukiantis B25/30 stiprio klasės. Grindų plokštės įrengimui buvo naudojamas mažesnės ( B16/20) stiprio klasės betonas, nestabilaus slankumo betono mišinys, kurio plastifikavimui panaudotas Glenium 127 superplastiklis, nepalankus grindų įrengimo technologijos reikalavimams. Dėl mažesnio betono stiprio, netinkamo priedo ir grindų įrengimo technologijos pažeidimų atsirado lokaliniai grindų paviršinių sluoksnių atsilupimai. Visumoje nekokybiškos betoninės grindys gautos dėl techninių, technologinių ir organizacinių pažeidimų statybos proceso metu. Taipogi konstatuota, jog trijų – šešių mėnesių laikotarpiu grindų paviršiuje gali atsirasti nedidelės apimties įtrūkimai ir atsilupimai.

Nors atsakovas neigė, kad grindų defektai atsirado dėl įrengimo technologinių reikalavimų nesilaikymo, laboratorinių bandymų centro išvadą paneigiančių įrodymų nepateikė. Grindų defektų buvimo nepaneigia aplinkybė, jog UAB „Valviktė“ bankroto byloje buvo patvirtintas finansinis reikalavimas atlyginti už minėtosios sutarties pagrindu atlikus darbus. Kaip minėta, ginčo darbų pagal jų priėmimo – pridavimo aktą užsakovas nepriėmė. Tai patvirtina ir 2004 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Laugina“ pretenzija dėl aktų nr. 124,125,134 nepasirašymo. Iš bankroto byloje priimtos 2006 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teismo nutarties matyti, jog užsakovas su UAB „Laugina“ pareikštuoju finansiniu reikalavimu nesutiko dėl nekokybiškai atliktų darbų ir turėtų jų taisymo išlaidų. Finansinį reikalavimą dėl grindų įrengimo išlaidų teismas patvirtino motyvuodamas tuo, jog grindų kokybės trūkumai nesudaro pagrindo šiuos reikalavimus atmesti. Nurodė, kad nuostolius, kurie įvardinti užsakovo atsiliepime į ieškinį, jis gali išsiieškoti atskiroje byloje. Dėl bankroto byloje pareikštų ieškinių nagrinėjimo specifikos nebuvo galima išspręsti priešinių bankrutuojančios įmonės reikalavimų, todėl nepagrįstas yra atsakovo argumentas apie įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuotą ginčo darbų atlikimo tinkamumą.

Sprendžiant apie atsakovo pareigą atlyginti defektų šalinimo išlaidas ir jš dydį, teismas vadovaujasi šalių tarpusavio teises ir pareigas nustatančia sutartimi, rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančiais civiliniais įstatymais, įrodymais apie defektų atsiradimo priežastis ir priežastiniu ryšiu tarp šių priežasčių ir atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais.

2003 m. liepos 21 d. rangos sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad rangovas įsipareigoja darbus atlikti laiku ir kokybiškai, laikydamasis esamų normų ir taisyklių. Užsakovo nurodytu laiku nepašalinęs defektų, rangovas įsipareigojo atlyginti užsakovui išlaidas, susijusias su defektų šalinimu, ir dėl to užsakovo patirtus nuostolius. Tokią atsakovo kaip rangovo pareigą nustato ir CK 6.665 straipsnio pirmosios dalies tretysis punktas. Be sutartinio įsipareigojimo darbus atlikti kokybiškai, laikantis esamų normų ir taisyklių, UAB „Laugina“ atsakomybę už darbų kokybę nustato CK 6.695 straipsnis. Pirmoji jo dalis įtvirtina, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių ( ginčo atveju - atsparumo). Darbų kokybės kriterijus įtvirtinantis CK 6.663 straipsnis nustato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Nekokybiškai atliktų darbų faktą ir netinkamai atsakovo, kaip statybos verslu besiverčiančio asmens, atliktus veiksmus, nesilaikant grindų įrengimo technologinių reikalavimų, įrodo AB „Laboratorinių tyrimų centras“ išvada. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia nuspręsti, jog ieškovo reikalavimas atsakovui yra pagrįstas. Atsakovo nurodomo CK 6.649 straipsnio pirmosios dalies pirmojo punkto nuostata dėl rizikos paskyrimo ieškovui netaikytina tuo pagrindu, kad ši norma nustato medžiagų ar įrenginių, perduotų darbams atlikti, sugedimo riziką. Ieškinio nagrinėjamoje byloje dalykas –galutinio rangos darbų rezultato kokybė.

Be techninių - technologinių nustatytų defektų priežasčių, AB „Laboratorinių tyrimų centras“ išvadoje teigiama, kad nekokybiškų betoninių grindų priežasčių visuma yra techniniai, technologiniai ir organizaciniai pažeidimai statybos proceso metu. Sutarties 6 punktu užsakovas įsipareigojo pateikti rangovui suderintą su reikalingomis instancijomis projektą ( projektinę dokumentaciją). Atsakovo atstovas teigė, kad darbus rangovas pradėjo be techninio projekto, turėdamas tik darbo projektą ir tam tikrus brėžinius. 2007 m. vasario 6 d. teismo nutartimi buvo pasiūlyta šalims pateikti įrodymus apie tai, kokią projektinę dokumentaciją atsakovas gavo realiai. Tai būtų leidę nuspręsti dėl projektinių sprendimų įtakos darbų pasekmių atžvilgiu. Nei nutartyje nurodytu laiku, bei 2007 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu šalys minėtosios dokumentacijos nepateikė ( atsakovas atsisakė ją teikti kaip neturinčią, jo manymu, įrodomosios reikšmės, ieškovas – kaip esančią išimtinai pas atsakovą). STR 1.11.01:2000 „Statinio pripažinimo tinkamu naudotis tvarka“ nustato, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai pateikiama statybos techninė ir vykdymo dokumentacija, išvardinta šio reglamento B priede ( į ją įeina visa, įskaitant ir darbo brėžinius, statybos dokumentacija). Tokius įrodymus šalims galint gauti ir atsisakius pateikti teismas sprendžia, kad nei viena iš jų neįrodė buvus būtent ginčo darbų atlikimo projektinę dokumentaciją. Tuo vadovaudamasis teismas daro išvadą, kad ieškovas pažeidė rangos sutarties 6 punktą. Darbų kokybės rizika, juos atlikus be projektinės dokumentacijos, pagal aukščiau minėtąsias normas tenka rangovui, tačiau už tinkamą darbų kokybės rezultatą ieškovas irgi yra atsakingas kaip techninis prižiūrėtojas. Nors realiai statybos techninis prižiūrėtojas buvo generalinio rangovo UAB „JGB“ darbuotojas V. P., pagal nagrinėjamos bylos šalių sudarytą rangos sutartį techninę priežiūrą įsipareigojo vykdyti ieškovas. Pagal Statybos įstatyme ir tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.09.03:1997 1.2, 1.3, 5.1 punktų nuostatas statytojas ( užsakovas) privalo organizuoti statomo pastato techninę priežiūrą, kurios pagrindinis tikslas – tikrinti, kad statomas ir pastatytas statinys atitiktų statinio projektą, teisė aktų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus, ir kontroliuoti statybos darbų kokybę. Statybos techninis prižiūrėtojas, priimdamas atliktus darbus, statybos žurnale neįrašė jokių pastabų dėl jų atlikimo kokybės. Vadovaudamasis liudytojų parodymais, pagal statybos žurnalą nustatytu darbų eiliškumo faktu, kartu atliekant grindų įrengimo ir stogo uždengimo darbus, generalinio rangovo pretenzijomis ieškovui dėl vėlavimo atlikti stogo uždengimo darbus teismas sprendžia, jog dėl organizacinių [pažeidimų, taipogi nulėmusių grindų defektus, yra kaltas ir ieškovas. Iš statybos darbų atlikimo žurnalo matyti, jog „Master top“ grindų ruošimo darbai užfiksuoti nuo 2003 m. spalio 21 d. Sekančios dienos įrašas pagrindžia, jog tuo pačiu metu paradėtas stogo dengimas ritinine danga. Tai atitinka liudytojų parodymus apie grindų dangos ruošimo metu ant jų patekusį vandenį. Liudytojų parodymais nustatyta, jog rangovas dėl to žodžiu buvo pareiškęs pretenziją. Nors laboratorinio tyrimo akte papildomas vandens kiekio patekimas nėra įvardintas nustatytų defektų priežastimi, tyrimą atlikusi bendrovė šiuo aspektu betono stiprio pokyčių netyrė. Nors tokį savo teiginį patvirtinančių specialistų išvadų atsakovas ir nepateikė, jo paaiškinimus apie lietaus vandens įtaką defektų atsiradimui teismas vertina kaip pagrįstą. Teismas remiasi CK 1.5 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta šalių pareiga vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais tais atvejais, kai įstatymai nedraudžia savo teises ir pareigas nusistatyti tarpusavio susitarimu, CK 6.200 straipsnyje įtvirtintais tinkamo iš sąžiningo sutarties vykdymo principais, sutartį vykdant kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu ir dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, kokių tokiomis pat aplinkybėmis būtų ėmęsis protingas asmuo. Dėl rizikos faktoriaus, susijusios su atmosferos poveikiu logiška, jog protingas asmuo stogo uždengimo darbais turi pasirūpinti anksčiau, nei įrengti pastato grindis. Šių aplinkybių bei CK 6.689 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir ketvirtojoje dalyse įtvirtintų normų pagrindu teismas sprendžia apie abipusę sandorio šalių kaltę dėl netinkamos darbų kokybės. Tai sudaro pagrindą pusiau sumažinti prašomas priteisti defektų taisymo išlaidas.

Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį ( CK 6.697 straipsnio pirmoji dalis). Sutartiniuose santykiuose su atsakovu ieškovas veikė ne kaip užsakovas, bet kaip generalinis rangovas, kuris savo prievolei trečiajam asmeniui UAB „JGB“ ( fabriko statybos užsakovui) įvykdyti pasitelkė atsakovą kaip subrangovą. Statybos darbams, kai statomas visas statybos objektas ar atliekama dalis statybos darbų objekte, įstatymai nustato statybos darbų garantiją. CK 6.698 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas nustato, kad rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto defektus, jeigu defektai buvo nustatyti per penkerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Pastatas Statybos įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka atiduotas naudoti 2006 m. birželio 28 d., todėl ieškininės senaties terminas pažeistai UAB „Valviktė“ teisei ginti nėra praleistas. Ieškinį tenkinant iš dalies, ieškovui priteistina pusė lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos. Likusi ieškinių reikalavimų dalis atmestina.Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis ir pašto išlaidos valstybei ( CPK 99 straipsnio pirmoji dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio pirmąja dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ( įmonės kodas 6141142) 85511, 50 ( aštuoniasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus vienuolika Lt 50 ct) Lt nuostoliams atlyginti ir šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006 m. gegužės 24 dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Valviktė“ ( įmonės kodas 134237936), 2565 (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis ) Lt žyminio mokesčio ir 17,85 Lt pašto išlaidų valstybei.

Likusius ieškinius reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui.