- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- 1S-113-627/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23053-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Evaldas Pašilis, Regina Pocienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamosios A. P. gynėjo advokato Ginto Gustaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajai A. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 11 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. P. kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. tuo, kad 2021 m. liepos 10 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 22.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą kirviu smogė į galvą savo šeimos nariui – sugyventiniui Ž. G., tuo padarė jam kirstinę žaizdą pakaušio dešinėje, dėl kurios, įvykus nukraujavimui į išorę bei pasireiškus trauminiam šokui, Ž. G. mirė.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. P. 2021 m. liepos 11 d., 12.30 val., buvo laikinai sulaikyta. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi kaltinamajai A. P. taikomos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 11 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą. Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. A. P. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti.
4.1. Advokato teigimu, kaltinamoji A. P. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki šios dienos, t. y. daugiau nei 9 mėnesius, yra suimta be jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Kauno apygardos teismas sprendimą pratęsti suėmimo terminą 3 mėnesių laikotarpiui priėmė neatsižvelgęs į nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką, o tik formaliai atkartojęs ankstesnių teismų nutarčių argumentus, kurie neatitinka nagrinėjamos situacijos.
4.2. Skunde pažymėta, kad suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti skiriamas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Advokato teigimu, kaltinamoji nėra teista, ji turi šeimą: motiną, brolį, du mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, neturi jokių ryšių užsienyje. Brolis ir mama raštu įsipareigojo remti kaltinamąją finansiškai, o paleista iš suėmimo, ji galėtų įsidarbinti ūkyje.
4.3. Gynėjas nurodė, kad skundžiama nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas atsižvelgiant į kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą ir numatytos sankcijos griežtumą, kas šiuo atveju negali būti laikoma pakankamu pagrindu skiriant griežčiausią kardomąją priemonę. Kaltinamosios advokato teigimu, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad gresianti bausmė nėra ir negali būti absoliuti ar dalinė sąlyga taikyti suėmimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-05-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-267/2014).
4.4. Skunde taip pat pažymėta, jog kaltinamoji laikoma suimta daugiau nei 9 mėnesius, be to, suėmimo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams. Gynėjo nuomone, suėmimo termino tolimesnio taikymo pagrįstumas turi būti vertinamas vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimuose (EŽTT 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Chodorkovskis v. Rusija) įtvirtinta pamatine taisykle, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta asmens paleidimo į laisvę prezumpcija, kuri gali būti paneigta tik išimtinėmis bylos aplinkybėmis. Šia taisykle teismas nesivadovavo bei nenustatę jokių išimtinių aplinkybių, kurios paneigtų minėtą prezumpciją, ir taikė suėmimą.
4.5. Advokatas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kauno apygardos teismas suėmimo terminą pratęsė net nesvarstęs galimybės kaltinamajai taikyti kitas švelnesnes kardomąsias priemones, pavyzdžiui, užstatą, namų areštą ar intensyvią priežiūrą, kuriomis būtų užtikrinami BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
5. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – jį atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamosios A. P. gynėjo skundas atmestinas.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi A. P. gynėjo advokato G. Gustaičio skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamajai A. P. kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. P. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti įvykio vietos apžiūros ir kitų objektų bei daiktų, lavono apžiūros protokoluose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialistų išvadose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadose, nukentėjusiojo J. G., liudytojų E. M., S. B., V. S., D. S., A. A., G. S. apklausose, teismo medicinos specialisto Stasio Jasinsko paaiškinimuose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu apklausta (2021-07-12) savo kaltę pilnai pripažino, vėliau ikiteisminio tyrimo metu (2021-11-26) apklausta parodymus pakeitė (neprisipažino).
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo A. P. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
9. Kauno apygardos teismas kaltinamajai A. P. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.
10. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamoji A. P. praeityje nėra teista, neištekėjusi, nedirba, iki suėmimo buvo registruota Užimtumo tarnyboje ir neturėjo jokio pastovaus pragyvenimo šaltinio, turto bei savo būsto. Sodyba Verstaminų k., kurioje gyveno kaltinamoji, priklauso tretiesiems asmenims, kurie leido kaltinamajai gyventi sodyboje neatlygintinai. Kaltinamoji turi du nepilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu kaltinamajai neterminuotai apribota motinos valdžia. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji nėra saistoma tvirtais šeiminiais, socialiniais ar darbiniais ryšiais. Be to, kaltinamoji A. P. piktnaudžiauja alkoholiu. Šioje baudžiamojoje byloje jai inkriminuotą veiką taip pat galimai padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Nors gynėjo teigimu kaltinamosios artimieji sutinka, kad A. P. gyventų kartu su jais, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindžianti kaltinamosios tvirtus socialinius ryšius, dėl kurių pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajai negalėtų būti taikoma. Pagrindo nepratęsti kardomosios priemonės termino nesudaro ir anksčiau pateikti dokumentai dėl galimybės kaltinamajai įsidarbinti ūkininko V. K. ūkyje. Vien tik šių dokumentų pateikimas negarantuoja, kad suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone atveju, kaltinamoji tikrai bus įdarbinta ar įsidarbins ir dirbs. Be to, įdarbinimo faktas nesumažina jos galimo slėpimosi nuo teisėsaugos tikimybės. Taigi, nors kaltinamoji neturi ryšių užsienyje, artimi jos giminaičiai įsipareigoja suteikti jai gyvenamąją vietą bei materialinę pagalbą, o ūkininkas sutinka ją priimti dirbti ūkyje, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesumažina jos galimo slėpimosi nuo teisėsaugos tikimybės, nes A. P. veda asocialų gyvenimą, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl nėra pagrindo manyti, kad artimi giminaičiai galės užtikrinti jos dalyvavimą procese, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
11. Nagrinėjamu atveju A. P. kaltinama galimai padariusi labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme nustatytos griežtos bausmės – laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaltinamosios gynėjas skunde teisingai nurodė, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau tai yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Pirmiau aptartų duomenų visuma (darbinės ir šeiminės aplinkybės, gresianti bausmė bei inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas) leidžia manyti, kad kaltinamoji gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
12. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajai A. P. už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
13. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai ištirti baudžiamąją bylą teisme bei teisiškai įvertinti labai pavojingą nusikalstamą veiką ? nusikaltimą žmogaus gyvybei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka EŽTT formuojamą praktiką (Kudla prieš Poland, pareiškimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinama A. P., pobūdį ir sunkumą, konstatuoja, kad kaltinamajai taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga jos galimai padaryto nusikaltimo pavojingumui, jos teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų, be to, šiuo metu baudžiamoji byla yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. balandžio 25 d. baudžiamojoje byloje numatytas teisiamasis posėdis).
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamosios A. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones.
15. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamosios A. P. gynėjo advokato Ginto Gustaičio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį, kuria kaltinamajai A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 11 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.