Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-774-961/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-23
Bylos Nr.
1-774-961/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36293-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-774-961/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36293-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam A. V.,nukentėjusiajai R. R.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas:

1) 2017-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

2) 2018-03-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2018-05-14 Vilniaus miesto apylinkės nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams; 2018-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3) 2020-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

4) 2021-04-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK166 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2020-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2020-09-09 apie 21 val. bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė du smūgius į dešinę veido pusę R. R., o šiai išbėgus į bendro naudojimo koridorių, jis du kartus spyrė jai į kojų sritį ir vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į galvos sritį, taip smurtaudamas savo veiksmais sukėlė R. R. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu A. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kažkada jie su R. gyveno kartu. Tą dieną jis susiskambino su R. ir ji paklausė, kada jis ateis susirinkti daiktų. Jis paklausė, ar gali šiandien, ji sutiko. Atėjo pas ją į namus apie 21 val., paskambino, bet ji neatsiliepė. Jis matė, kad namuose dega šviesa, reiškia, kad kažkas namuose yra, todėl užėjo į laiptinę. Negalėjo užeiti į koridorių, nes jis užrakintas, pasibeldus į duris jas atidarė kaimynai, jie jį įleido, nes jį pažinojo, yra ten gyvenęs. Nuėjo prie R. durų, vėl paskambino telefonu, bet niekas neatsiliepė, tačiau girdėjosi, kad namuose yra kažkas, televizorius veikė. Pasibeldė į duris, atidarė R. Jis jai pasakė atėjęs daiktų. Ji jam iškart pasirodė neblaivi, o po stalu pamatė dar atidarytą butelį alaus. R. jį pamačiusi kažkaip sutriko, pradėjo aiškinti, kad nespėjo daiktų surinkti, bet į kambarį jo neleis, pati daiktus sukraus, ir varė jį iš koridoriaus. Jis jai pasakė, kad jam reikia šiandien daiktų, ji pradėjo jį varyti iš kambario, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis jos klausė, kodėl neblaivi, bet ji atsakė, kad tai ne jo reikalas, ką nori, tą daro. Bet juk ji žinojo, kad jis ateis, tai jam buvo labai nemalonu. Vėl paklausė jos, kaip su tais daiktais, R. atsakė, kad kai pati juos sukraus, paskambins, bet jis pasakė, kad nenori pas ją vaikščioti be reikalo ir jam čia nemalonu būti, taip pat kaip ir jai. Tada ji pradėjo aiškinti, kad ji kraustosi į kitą butą, neturi laiko po darbo, kad vakarais kraustosi, ryte anksti keliasi į darbą. Bet jau savaitė laiko taip viskas tęsėsi ir jis niekaip negalėjo tų daiktų atgauti. Po to paklausė jos, ar susirado naują vyrą, nes ji jam minėjo, kad jeigu susiras kažką naujo, tai jam pasakys. Bet R. atsakė, kad jai vyrų nereikia, augina sūnų. Tuomet jis jai pasakė, kokį ji pavyzdį sūnui rodo, kai yra girta, ir tada vėl prasidėjo konfliktas. Tada jis jai viena kartą sudavė dešinės rankos delnu į kairį žandą ir pasakė, kad čia jai už melą ir apgavystes, išdaigas, kurias ji už nugaros jam daro, nes buvo įsitikinęs, kad ji turi naują draugą, ir paprašė palikti jį ramybėje, duoti daiktus ir gražiai išsiskirstyti. Tada R. pradėjo koliotis, liepė jam dingti iš čia. Ji išbėgo į koridorių, jis jai sakė palaukti, ką čia dabar darys, ji atsakė atstoti nuo jos. Jis paklausė, o kaip daiktai, ji atsakė, kad kai surinks pati, paskambins, bet jis pasakė, kad be daiktų tikrai niekur neis. Tada R. nubėgo į tualetą, užsidarė jame. Kaimynas viską matė. Kai ji užsidarė tualete, jis dar pastukseno į duris ir liepė jas atidaryti, pasakė, kad viskas, nebekonfliktuoti, ji neblaivi ir nėra apie ką su ja kalbėtis, todėl jis eina namo, nes nieko čia nesusitars. Daugiau jokio smurto nenaudojo, vieną smūgį sudavė, tai pripažįsta, o koridoriuje jie pasistumdė.

Ėjo paskui ją iki tualeto, nes galvojo, kad gal dar pašnekės. Jis sakė jai, kad su neblaiviu žmogumi nėra apie ką šnekėti, bet ėjo paskui ją, nes norėjo dar kažką pasakyti. Koridoriuje buvo apsižodžiavimas ir abipusis susistumdymas. Niekas nebuvo nukritęs. R. greitai nuėjo į tualetą.

Smūgį jai sudavė kambaryje. Kambario durys buvo uždarytos, jame daugiau nieko nebuvo. Po smūgio R. pasakė, kad ji jam nemelavo ir nieko neturi. R. neapsidžiaugė po smūgio, susinervino, neapsiverkė, pradėjo isterikuoti. Ji pakeltu tonu kažką jam sakė, maždaug dingti iš čia. Ir jis išėjo. Dar porą minučių kalbėjo su ja, kol nuėjo iki tualeto, jis nuėjo paskui ją ir paklausė, gal atidarys duris. Jis jos nesivijo, jam rūpėjo, kur ji nuėjo, nes dėl streso galėjo nukristi. R. kai susinervina, tai gali griūti. Tąkart kai jis jai sudavė, ji nenugriuvo. Jis jos nespardė, daugiau smūgių nebuvo, tik vienas.

Buto durys, spyna gerai atrodė. Turbūt jis (A. V.) sulaužė kažkada anksčiau durų spyną, nes buvo užsirakinusi. Patraukė duris ir liko ta rankena. Tai buvo gal prieš savaitę iki įvykio. Tai kam ji jį kviečia, provokuoja, o jeigu kviečia, tai tegu atidaro. Kai jis atėjo, pamatė, kad ji neblaivi. Jis nieko nesiaiškino, tiesiog paklausė, kodėl ji girta, kai sakė, kad negers. Matė koridoriuje kaimyną, kuris buvo virtuvėje, prasilenkė su juo. Nežino, kaip kaimynas galėjo matyti, kad jis trenkė R. Gal kaimynas matė susistumdymą, jis pats neblaivus buvo. R. po smūgio neverkė. Negirdėjo, kad po smūgio R. verktų. Ji ėjo prieky jo ir užsidarė tualete, jis jos veido nematė. Jis (A. V.) viską gerai matė, buvo blaivus. Gal ji verkė po to, kai jis išėjo, ir kaimynas tai matė.

Jie gražiai gyveno, ji jam anksčiau buvo sakiusi, kad jai nereikia vyrų. Ji savo veiksmais vis bando jį išprovokuoti. Iš dalies jis supyko dėl to vyro. Jam buvo nemalonu, nes sakė, kad jokių vyrų nebuvo ir jų nereikia, tai kam meluoti. Jis jai buvo ištikimas. Dabar jie išsiskyrę, gal dar būtų suėję, bet nebesusigrąžins jos. Pamatęs ją neblaivią pradėjo priekaištauti dėl vyro ir daiktų, nes vieną kartą sako taip, kitą kitaip, o vis tiek visi žino, nenuslėpsi. R. atsakė, kad čia ne jo reikalas. Nežino, kodėl jai sudavė. Negražiai pasielgė. Pats nelaiko nuoskaudų. Tada jautė nuoskaudą dėl kito vyro. Jam rūpėjo, ar ji blaivi ar ne.

Kambaryje jie buvo tik dviese. Jis sudavė vieną smūgį kambaryje, smūgio niekas nematė. Negali paaiškinti, iš kur kaimynas tai žino, gal ji pati jam pasakė. Koridoriuje nespyrė nei karto į kojas. Turėjo teisę įeiti į butą, nes jis pati jį kvietė. Nežino, kodėl ji sako, kad jis ją užsipuolė. Ji prideda kažkokius smūgius, pastoviai turi kažkokių negyjančių žaizdų, mėlynių, kurios neaišku nuo ko atsirado, ji visada tokia buvo, perdeda viską. Vienas smūgis buvo, buvo žodinis konfliktas, jis pasakė kažką negražaus, šokas buvo jam ir jai. Jam buvo šokas, nes jis pamatė, kad ji nesivaldo, isteriškai draskė nagais, stumdė. Kai ji jį pamatė, tai išsigando, bet ji pati jį pakvietė. Jam šokas buvo pažiūrėjus į ją, kas jai darosi, kai paklausė jos, kodėl ji daiktų nesudėjo. Po to kai sudavė jai delnu, tada jam buvo šokas, nes ji paraudo, pradėjo šaukti, drebėti, jis pagalvojo, kad ji nualps, išsigando dėl jos. Išėjo po įvykio, nes ji buvo neblaivi ir jis nenorėjo konfliktuoti. Negirdėjo, kaip ji kvietė policiją.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. R. parodė, kad su kaltinamuoju negyvena jau apie metus laiko. Kaltinamasis sako netiesą. Nusikalstama veika buvo atlikta apgalvotai, nes ji vakare buvo sudėjusi skalbinius į skalbimo mašiną ir negalvodama, kad jis įeis į kambarį, vaikščiojo laisvai. Ji buvo įbauginta ir ramybės nebuvo ir nėra, lankosi pas psichologus, psichiatrus dėl savo gerovės, nes eidama lauke jaučia baimę, žvalgosi aplink ar nėra jo, būna, kad apeina aplink ir bėga į namus, taip pat bijo ir dėl vaiko. Tą dieną A. buvo nuėjęs į policiją ir susipažino su medžiaga, kurioje yra jos prašymas atlyginti moralinę žalą kitoje byloje. Ji tą dieną nuėjo ramiai prie skalbimo mašinos pasižiūrėti, kiek liko laiko, negalvojo, kad kažkas nutiks. Duris atidarinėdavo su raktu, o jis sugebėjo tą nulaužtą rankeną paspausti ir įeiti. Kai ji atrakino duris, jis stovėjo prieš ją stiklinėmis akimis ir keikdamasis paklausė, ar tai ji nori 500 eurų?, ir ji gavo du smūgius į veidą. Tuomet ji atsitraukė nuo durų, prie kaimynės buto buvo kėdė, ant kurios ji atsisėdo, užsidengė galvą, kad jis nesumuštų veido, tada jis spyrė jai iš kojos du kartus ir su delnu trenkė į viršugalvį. Ji buvo apimta didelio streso ir šoko, bėgte bėgo į tualetą. A. dar tualete laužė duris, spardė. Po to dar kaimynai pyko, kad kas čia darosi. Dabar, kai jam yra paskirta kardomoji priemonė, ji pradeda gyventi laisviau. O tas kitas vyras yra ne prie ko. Jų bendrame gyvenime daugiau buvo smurtavimo, o ne normalių santykių. Kiek kartų buvo šnekėta, kad gali normaliai gyventi, bet čia yra ne gyvenimas. Jos vaiko telefoną naują išnešė, kiek pati žino, tai ir iš namų nešdavo. Tuo metu jis pabėgo, o ji išsikvietė policiją. Dėl daiktų jam buvo pretekstas užeiti, dėl jų jis buvo atėjęs ir prie darbo, vos ne puolė muštis, ji kvietė policiją. Šį kartą ji jo nekvietė ir neskambino jam. Jam negalima nei artintis, nei bendrauti su ja. Tačiau jis ją pakvietė į Facebook draugus, skambino, kad ji savo draugą pasveikintų su gimtadieniu.

Viskas vyko prieškambaryje. Kai jis jai sudavė, ji stovėjo. Sudavė jai delnu į abu skruostus, net auskarą sulaužė ir kraujai pasipylė. Kai jis sudavė vieną kartą, antrą kartą, ji bendrame koridoriuje atsisėdo ant kėdės ir užsidengė veidą, kad nebūtų mėlynių. Tada jis spyrė du kartus į kojas, rodos, į blauzdą. Du kartus spyrė ir tada per viršugalvį su delnu trenkė, ne į skruostus, nes ji buvo užsidengusi veidą. Viskas vyko bendrame koridoriuje, po smūgių ji iškart bėgo į tualetą išsikviesti policiją, o jis bėgo paskui. Ji užsirakino tualete, net laikė duris, kad jų neišplėštų, skambino policijai, prašė pagalbos, buvo toks didelis stresas, kad nepamena, ką sakė. Jis tualeto durų neišlaužė, pasišalino, kai išgirdo, kad ji skambina policijai. Jos buto durų rankeną sulaužė anksčiau. Jis visada stebėdavo, kad ji grįžta, ir norėdavo užeiti į vidų.

Kaimynas priimdavo jį, durys būdavo atviros ir jis stebėdavo, kada ji grįžta. Tuomet ji greitai užsirakindavo namuose, negalėdavo nei į tualetą išeiti, nei į koridorių. Jis ją persekiojo. Tualetas būdavo namuose ant kibiro. Būna, jis stovi prie darbo laukia, arba iš po medžio iššoka, klausosi prie durų, skambina jo draugai, klausinėja, ką ji veikia, ar dirba.

Iš viso jis jai sudavė 5 smūgius. Trenkė į vieną pusę veido ir į kitą. Pirmas smūgis į dešinę ausį, toks smarkus, kad galvojo, būgneliai sprogs. Antras smūgis į kairę. Ji nežino, ar jis ta pačia ranka trenkė, jai ausyse spengė, ji nesitikėjo tokių dalykų. Smūgiai buvo labai greiti, ji galvojo, kaip gyvai išlikti ir bijojo, kad veido nesužalotų. Tam, kad atsiminti viską, reikia labai įsigilinti į pasąmonę, tuo metu ji buvo šoke, ne taip paprasta viską mintyse susidėlioti, kai pamatai žmogų, kurio nesitiki pamatyti, tu labai pasimeti. Buvo 5 smūgiai, taip, kaip aprašyta kaltinime. Ją tyrėja buvo išsikvietusi ir ji tikrai buvo susitelkusi atmintyje, kad atsimintų įvykį.

Kaimynas buvo išėjęs iš buto, matė, kad jai trenkė per veidą, buvo triukšmas, durys buvo atidarytos. Ji neuždarė durų, kai įėjo. Kai gavo tuos du smūgius, ji atsitraukė per slenkstį ir iškart atsisėdo ant kėdės. Kaimynas matė konflikto pradžią, matė smūgį į veidą ir užsidarė. Kai ji sėdėjo koridoriuje, tai aplink nieko nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. B. parodė, kad A. V. yra buvęs kaimynas. R. R. yra kaimynė. Bendravo kaimyniškai. Tą dieną jis buvo virtuvėje ir ėjo atgal į butą, kai pamatė, kad koridoriuje barasi A. su R. A. davė jai antausį, užsimojo tai tikrai, bet jis (I. B.) nuėjo namo, nenorėjo kištis į šeimyninius barnius. A. pliaukštelėjo jai antausį. R. tuo metu stovėjo. Nežino, dėl ko kilo ginčas. Pamatė konfliktą, praėjo pro šalį ir viskas. Neatsimena, kaip R. sureagavo, kai jai sudavė antausį. Jis nekreipė dėmesio ką jie rėkavo, garsiai šaukė ir tiek, o jis ėjo ir nuėjo. Jo butas šalia, koridoriaus gale, atstumas nuo jų buvo pora metrų. A. plekštelėjo, smūgis nestiprus. Nepasakys, kuria ranka smūgis buvo suduotas. Kraujo nematė. Po smūgio jie toliau barėsi. Jis A. nieko nepasakė, tik praeidamas matė smūgį.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (b. l. 50), I. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Pats tuo metu buvo išgėręs. Gal ir sakė, kad R. susijaudinusi buvo, konfliktas juk buvo. Nepamena, ar ji verkė. Gal ir verkė, susijaudinusi buvo, nes barėsi. Tualetas nuo jo buto yra per 10-15 metrų. Jo butas viename koridoriaus gale, o tualetas kitame. Ta rankena anksčiau buvo nulaužta. Po to R. jam pasakė, kad jį apklaus policija. Jam atrodo, kad pašalinių žmonių nebuvo, jis nematė. Jeigu kas laiptinėje šaukia, tai jam nesigirdi, nes seifinės durys. Jei laiptinėje šaukia labai garsiai, tada bute girdisi. Triukšmo koridoriuje nebuvo. Jis negirdėjo, kada policija atvažiavo. Pats nuėjo, kad jį apklausti. Jį apklausė tarnybiniame automobilyje. Jo santykiai su A. normalūs, neturėjo jokios priežasties A. apjuodinti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Ž. parodė, kad įvykio neatsimena, R. R. vardas ir pavardė nieko nesako.

Paskelbus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 54), I. Ž. patvirtino, kad viską surašė iš nukentėjusiosios žodžių. Kaltininko jie nesutiko, todėl ji ir pasakė, kad jis pasišalino. Nurodė, kad nukentėjusioji buvo išgėrusi, turbūt buvo tikrinamas blaivumas. Visada blaivumą nustato naudodamiesi alkotesteriu arba matymu, tai gali išduoti nerišli kalba, jeigu ponia sugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybes, tai nemano, kad ji buvo apsvaigusi „iki žemės graibymo“. Neprisimena jos būsenos, vaizdo akyse nematau. Po iškvietimo buvo apklausta po daugiau nei mėnesio, tada geriau prisiminė. Greičiausiai verkė, garsiai šaukė, todėl buvo pažymėti būtent šie požymiai. Jeigu mato sužalojimus, tai fiksuoja su vaizdo įrašymo kamera arba seniau nufotografuodavo, turimus duomenis turėjo pridėti prie sistemos. Kas pildo tarnybinį pranešimą, tas ir žymi, jeigu yra matomi sužalojimai, tai jie ir pažymimi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. V. parodė, kad 2020-09-09 apie 21.16 val., (duomenys neskelbtini) jis buvo pas savo buvusią sugyventinę R. R., nes jis šiai paskambino ir ji jam pažadėjo gražinti jo visus daiktus. Atvykęs į R. R. butą jis pastebėjo, kad ši buvo neblaivi, jos vaiko tuo metu namie nebuvo. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą nestipriai sudavė R. R. per veidą savo dešiniu delnu. Jis jos nemušė į įvairias kūno vietas. Po to R. R. nubėgo į bendro naudojimo tualetą ir užsirakino, o jis išėjo namo. Kas vyko toliau, nežino, tik kitą dieną R. R. jam pati pasakė, jog iškvietė policijos pareigūnus ir šiems viską paaiškino. Dėl įvykio labai apgailestauja, jam nereikėjo naudoti prieš R. R. fizinio smurto, galėjo susitarti ir žodžiu (b. l. 62, 67).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. R. parodė, kad gyvena nuomojamame bute su savo sūnumi. Maždaug prieš metus ji išsiskyrė su savo sugyventiniu A. V., iki išsiskyrimo jie gyveno kartu. Po išsiskyrimo A. V. nuolat ją persekioja, t. y. laukia jos prie jos namo laiptinės durų, prie darbo, į jos mobiliojo ryšio telefoną rašo trumpąsias žinutes, kad ji pas šį sugrįžtų. 2020-08-25 prie jos buto ją pasitiko A. V., kuris pradėjo smurtauti prieš ją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kiek jai žinoma, A. V. skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos. 2020-09-09 apie 21 val. ji buvo namie, sūnus buvo pas savo tėvą. Ji nuėjo į bendro naudojimo vonios kambarį, kur skalbėsi jos rūbai. Buto durų užrakinus nebuvo. Grįžusi prie savo buto pastebėjo, kad buto durys yra praviros, o buto viduje stovi jos buvęs sugyventinis A. V. Ji išsigando ir pasakė šiam išeiti ir palikti ją ramybėje. A. V. pradėjo jai priekaištauti, kad ankstesnio ikiteisminio tyrimo medžiagoje ji iškėlė civilinį ieškinį, pradėjo sakyti, kad jokių pinigų ji negaus. Po išsakytų žodžių A. V. pastūmė ją abiem rankomis į krūtinę ir kairės rankos delnu ne mažiau vieno karto sudavė jai į veido dešinę pusę, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Kiek tiksliai sudavė smūgių, pasakyti negali, nes buvo labai susijaudinusi. Po suduotų smūgių ji išbėgo į bendro naudojimo koridorių, kad paskambintų į Bendrąjį pagalbos centrą. A. V. išbėgo iš paskos ir sudavė jai daugybę smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Dėl suduotų smūgių ji nukrito ant žemės. Jai gulint ant žemės A. V. ir toliau ją mušė, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Mušė abiem rankomis ir kojomis, kiek tiksliai smūgių sudavė, pasakyti negali, nes buvo stipriai išsigandusi ir susijaudinusi. Sąmonės praradusi nebuvo. Kiek tiksliai laiko A. V. ją mušė, neprisimena. Kažkuriuo momentu A. V. nustojo ją mušti ir užėjo į jos buto vidų. Ji pasinaudojo proga ir nubėgo į bendro naudojimo tualetą, kur užsirakinusi pradėjo skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Pamatęs, kad ji pasišalino iš koridoriaus į bendro naudojimo tualetą, A. V. atbėgo paskui ją ir bandė patekti į tualetą, kuriame ji buvo užsirakinusi. Kai išgirdo, kad ji kalba telefonu su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi, A. V. pasišalino. Atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjusi ją siūlė važiuoti į ligoninę, tačiau ji atsisakė. Kur šiuo metu yra A. V., ji nežino. A. V. yra agresyvus, neprognozuojamas žmogus, kuris nuolat ją persekioja ir baugina. Prašo kuo skubiau imtis visų įmanomų priemonių, kad A. V. nekeltų grėsmės jai ir jos vaikui (b. l. 33-35).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. R. parodė, kad 2020-09-09 apie 21 val., (duomenys neskelbtini), jos buvęs sugyventinis A. V. atėjo į jos namus, buvo neblaivus, žodinio konflikto metu sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. dukart sudavė jai savo kairės rankos delnu į dešinę veido pusę. Vėliau ji išbėgo į koridorių, atsisėdo ant kėdės, uždengė savo veidą rankomis, o A. V. toliau ją mušė kojomis į įvairias kūno vietas. Skausmą, kurį ji pajuto, vertina 7 balais. Jai pavyko pabėgti į bendrųjų patalpų tualetą ir užsirakinti. Ji turėjo mobilųjį telefoną ir iškart paskambino Nr. 112. Po įvykio į medikus nesikreipė, tyrimo dėl sumušimo nedarė, nes negalėjo nuvykti dėl darbo. Civilinio ieškinio neteiks, nes nėra pagrindo, žala nepadaryta. Ji A. V. turi pretenzijų ir nori, kad šis paliktų pagaliau ją ramybėje. Prašo paskirti bausmę ir priverstinį gydymą dėl alkoholio vartojimo bei smurto artimoje aplinkoje. Nori tik ramybės iš jo pusės (b. l. 43-44).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. R. parodė, kad po A. V. suduoto smūgio buvo sulaužytas auskaras ir iš ausies pradėjo bėgti kraujas. Vėliau jai išbėgus į koridorių, ji atsisėdo ant kėdės, besigindama uždengė savo veidą rankomis, o A. V. sudavė jai du kartus kojomis į kojų sritį ir vieną kartą dešinės rankos delnu į galvos sritį, sakydamas „atiduok žiedus!“, ir pasišalino. Skausmą, kurį patyrė įvykio metu, vertina 9 balais (b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. B. parodė, kad 2020-09-09 apie 21 val., būdamas namie jis nusprendė nueiti į bendro naudojimo virtuvę. Išėjęs iš buto į bendrojo naudojimo koridorių, pamatė, kaip prie (duomenys neskelbtini) buto stovi jam pažįstamas A. V. ir jo kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), R. A. V. vieną kartą delnu trenkė R. į veidą. Kuria ranka A. V. trenkė R. į veidą, jis neprisimena. Ar minėti asmenys tuo metu pykosi, jis nežino, nes tik išėjęs iš buto pamatė, kaip A. V. trenkė R. Po suduoto smūgio R. buvo susijaudinusi, verkdama nubėgo į bendrojo naudojimo tualetą. A. V. liko stovėti bendrojo naudojimo koridoriuje. Jis pastarajam pasakė, kad šis geriau eitų iš čia, nes turės problemų. A. V. jam nieko neatsakė, o jis po pasakytų žodžių užėjo atgal į butą. Daugiau triukšmo bendrojo naudojimo koridoriuje jis negirdėjo. Kiek prisimena, A. V. čia negyvena apie 2-3 mėn. Kadangi jų butai yra šalia, nekart anksčiau girdėjo, kaip A. V. pykosi su R., tačiau į jų barnius jis nesikišdavo (b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Ž. parodė, kad 2020-09-09 apie 21.16 val. su vyr. patruliu E. M. gavo pranešimą iš OVS dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji R. R. paaiškino, jog buvęs sugyventinis A. V. pastūmė ją bendro naudojimo vonioje, tada pradėjo grumtis, trenkė ranka į galvos sritį (dešinę ausį), taip sukeldamas fizinį skausmą. R. atrodė labai išsigandusi, kalbėjo nerišliai, nuolat verkė, nesugebėjo adekvačiai paaiškinti įvykio. R. buvo akivaizdžiai neblaivi, nustatytas girtumas – 2,14 promilės. Moteris aiškino, kad A. V. trankė buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, sulaužė durų rankeną, grasino; kad A. V. yra taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nesiartinti prie R. R. Jiems atvykus A. V. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. R. apžiūrėjo GMP 0854, į gydymo įstaigą moteris vykti atsisakė (b. l. 54).

2020-09-09 Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos į įvykio vietą atvykusių pareigūnų nustatytos aplinkybės (smurtą patyrusio asmens sužalojimai, būsena, kita svarbi informacija). R. R. paaiškino, kad jos buvęs sugyventinis A. V. pastūmė ją bendro naudojimo vonioje, tada pradėjo grumtis, ko pasėkoje jai trenkė ranka į galvos sritį (dešinę ausį), taip sukeldamas fizinį skausmą; kad A. V. trankė buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, sulaužė durų rankeną, grasino jai; kad A. V. yra taikyta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-42946-19), nurodyta, kad įvykis užfiksuotas Bodycam Nr. 1735 (b. l. 8-9).

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas vieno kambario butas ir bendro naudojimo koridorius (duomenys neskelbtini). Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys yra uždarytos, durų rankena nulaužta, ant rankenos matosi netaisyklingos formos rausvos spalvos dėmės (paėmus sterilų tamponą, supakuota į voką Nr. 1). Ant sienos, maždaug 120 cm atstumu nuo grindų prie buto durų, matomos netaisyklingos rausvos spalvos dėmės (paėmus sterilų tamponą, supakuota į voką Nr. 2). Minėto buto prieškambaryje šalia kilimėlio ir arčiau prieškambario vidurio ant žemės matomos netaisyklingos rausvos spalvos dėmės (paėmus sterilų tamponą, supakuota į voką Nr. 3). Ant šaldytuvo viršutinių durų ir rėmo matomos netaisyklingos rausvos spalvos dėmės (paėmus sterilų tamponą, supakuota į voką Nr. 4) (b. l. 18-24).

Apžiūrėti du vaizdo įrašai iš tarnybinių policijos pareigūnų vaizdo registratorių, iš kurių matyti į įvykio vietą atvykstantys policijos pareigūnai, kurie lipa į 4-ąjį namo aukštą, su pareigūnais pasisveikina galimai skambinęs į BPC vyras, parodantis, kur yra nukentėjusioji. Pareigūnams užėjus į kambarį, moteris nerišliai aiškina, kad buvęs draugas koja daužė koridoriuje, trenkė per veidą kojomis. Pareigūnė iškviečia greitąją medicinos pagalbą. Moteris toliau pasakoja įvykio aplinkybes, nurodo, kad su buvusiu draugu jau nebegyvena kartu (b. l. 28-29).

Apžiūrėti skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai, iš kurių matyti, kad - paskambinusi moteris praneša, kad buvęs draugas jos namuose, sulaužė viską ir ją sumušė, moteris šaukia „gelbėkite!“, nurodo adresą (duomenys neskelbtini), taip pat, kad reikia medikų; - paskambinusi moteris praneša, kad vyras su žmona ar sugyventine mušasi labai triukšmingai, girdėti moters riksmai (b. l. 30-31).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad R. R. sudavė tik vieną antausį į veidą. Tačiau kaltinamojo versija paneigta byloje ištirtais įrodymais. Visų pirma – nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kad A. V. jos nepalieka ramybėje, persekioja ją, dėl to ji jaučiasi nesaugi. Įvykio dieną ji nesitikėjo, kad jis ateis pas ją į butą, todėl jį pamačiusi išsigando. Jis iš karto ją užsipuolė dėl kitame ikiteisminiame tyrime pareikšto civilinio ieškinio ir sudavė jai du smūgius į veidą. Nuo jo smūgių sulūžo auskaras ir jai iš ausies ėmė bėgti kraujas, ji išbėgo į koridorių, atsisėdo ant ten stovėjusios kėdės ir užsidengė veidą rankomis, siekdama, kad jis nesuduotų jai į veidą. Jis atbėgo paskui ją ir toliau ją mušė, spardė kojomis, kol ji ištaikiusi tinkamą momentą pabėgo į tualetą ir jame užsirakino. Aplinkybė, kad R. R. išties buvo neblaivi, nesudaro pagrindo netikėti jos parodymais, nes jie yra iš esmės nuoseklūs, aplinkybę, kad pirminiuose parodymuose ji nenurodė visų suduotų smūgių, ji paaiškino tuo, kad buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi. Teismas neturi pagrindo netikėti R. R. parodymų teisingumu, nes juos patvirtina ir liudytojų I. B., I. Ž. parodymai, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenys, garso ir vaizdo įrašų turinys, iš kurių matyti, kad I. B. būdamas bendrojo naudojimo koridoriuje matė, kaip kaltinamasis sudavė R. R. vieną kartą delnu į veidą, po suduoto smūgio ji buvo susijaudinusi, nubėgo į tualetą, I. B. įspėjo kaltinamąjį dėl tokių jo veiksmų; I. Ž. taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji atrodė labai išsigandusi, nuolat verkė ir negalėjo adekvačiai paaiškinti įvykio, o A. V. vietoje nebuvo, nukentėjusiosios būseną ir akivaizdų sužalojimą (dešiniojo skruosto) liudytoja pažymėjo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo; tai, kad jai trenkė per veidą ir spardė, užfiksuota ir vaizdo įrašuose filmuojant nukentėjusiąją įvykio vietoje, kuomet R. R. iš karto po įvykio pasakoja pareigūnams įvykio aplinkybes; tai, kad ją sumušė buvęs draugas, R. R. nurodė ir Bendrajam pagalbos centrui, be to, iš kito asmens pranešimo galima suprasti, kad kaimynai mušasi, girdėti moters riksmai. R. R. parodymus patvirtina ir paties kaltinamojo A. V. teisme duoti parodymai, kuriais jis, nors ir pripažįsta savo kaltę tik iš dalies, patvirtino, kad pamačiusi jį, R. R. išsigando, kad jam sudavus smūgį, ji buvo ištikta šoko, ėmė šaukti, drebėti, taip pat savo parodymais jis patvirtino, kad nors neva atėjo pačios nukentėjusiosios sutikimu ir tik pasiimti savo daiktų, tačiau ėmė jai priekaištauti dėl kito vyriškio, dėl jos neblaivumo, o jai liepus nesikišti ir išeiti, jis ne tik sudavė jai smūgį, bet dar ir ėjo paskui ją į tualetą, vėl priekaištavo. Pažymėtina, kad kaltinamojo pateiktas situacijos vertinimas apskritai yra nelogiškas, nes, pripažindamas, kad nukentėjusioji jo išsigando ir liepė jam išeiti, nesikišti, tuo pačiu būtent jis jai ėmė priekaištauti, sudavė smūgį, jai pabėgus į koridorių, vijosi ją, liepė atidaryti tualeto duris, ir, pasak kaltinamojo, visa tai turėtų reikšti, kad tai ji turi palikti jį ramybėje ir nekonfliktuoti; o ir namo jis išėjęs dėl to, kad ji buvo neblaivi ir nėra apie ką su ja kalbėtis (t. y. dėl jos pačios kaltės). Su tokiu vertinimu teismas neturi pagrindo sutikti, nes tokie kaltinamojo veiksmai ir nukentėjusiosios reakcija, nupasakoti jo paties, reiškia ne R. R., o jo paties agresyvų elgesį.

Taigi, įvertinus ir sugretinus nukentėjusiosios, liudytojų, iš dalies paties kaltinamojo parodymus, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje turinį, vaizdo ir garso įrašų turinį, matyti, kad visi šie duomenys tarpusavyje iš esmės sutampa ir vieni kitus papildo, todėl teismui nekyla abejonių, kad yra įrodyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. V. atliko visus kaltinime jam inkriminuojamus veiksmus, t. y. konflikto metu tyčia ranka sudavė du smūgius į dešinę veido pusę R. R., o šiai išbėgus į bendro naudojimo koridorių, du kartus spyrė jai į kojų sritį ir vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į galvos sritį, taip smurtaudamas sukėlė R. R. fizinį skausmą.

A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas A. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Jis nusikaltimo padarymo metu buvo teistas du kartus, šiuo metu – jau teistas keturis kartus už analogiškas nusikalstamas veikas prieš R. R. ar jos artimuosius (b. l. 89-93), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidimą (necenzūrinių žodžių vartojimą R. R. atžvilgiu), važiavimą maršrutiniu transportu be bilieto, kt., baudas sumokėjęs (b. l. 81-88), dirba (b. l. 78-80).

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teistumų skaičių ir nusikalstamų veikų pobūdį, nepaisymą teismo nustatytų draudimų artintis prie R. R., teismas daro išvadą, kad toks sistemingas priešingas teisei kaltinamojo elgesys apibūdintinas kaip susiformavęs, nukreiptas prieš nukentėjusiąją modelis, ir švelnesnė negu laisvės atėmimo bausmė jokios įtakos kaltinamajam nepadarys. Todėl A. V. turi būti skiriama griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas, kurio trukmė nustatytina didesnė nei straipsnio sankcijos vidurkis.

Kaip minėta, A. V. yra priimtas apkaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-22 nuosprendis. Šis nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas, todėl paskirtos bausmės turi būti subendrintos. Kadangi nagrinėjamoje byloje A. V. nusikalstamą veiką padarė iki 2021-04-22 nuosprendžio priėmimo, bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu, jas iš dalies sudedant.

Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra gauta teikimų dėl A. V. probacijos sąlygų pažeidimų, todėl manytina, kad yra pagrindas suteikti kaltinamajam dar vieną galimybę, neizoliuojant jo nuo visuomenės, įrodyti, kad jo elgesys gali būti koreguojamas be realaus bausmės atlikimo. Todėl taikytinas BK 75 straipsnis, bausmės vykdymas atidėtinas, taikytina intensyvi priežiūra ir nustatytini įpareigojimai nebendrauti ir nesiartinti prie R. R. ir jos gyvenamosios vietos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už jo gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Keturi tamponai su rausvos spalvos dėmėmis, paimtomis įvykio vietoje nuo buto durų rankenos, sienos, grindų ir šaldytuvo, supakuoti į Vokus Nr. 1-4, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (2021-01-19 kvitas B serija BBB Nr. 2PK004776; b. l. 27), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A.V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-22 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę A. V. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-22 nuosprendžiu įskaitytą laikinojo sulaikymo laiką (dvi dienas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 8, 9 punktais, A. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant:

- nebendrauti su R. R. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje 1 metus ir 2 mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti A. V. intensyvią priežiūrą, jos terminą skaičiuojant Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Intensyvios priežiūros laikotarpiu įpareigoti dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti. Laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Keturis tamponus su rausvos spalvos dėmėmis, paimtomis įvykio vietoje nuo buto durų rankenos, sienos, grindų ir šaldytuvo, supakuotus į Vokus Nr. 1-4, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė