Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, išnagrinėjęs pareiškėjos L. P. atstovės advokatės Dalios Skerstonaitės skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos L. P. skundą, kuriuo ji kaltina I. K. baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 155 str. 2 d. padarymu. Teismas konstatavo, kad nepadaryta I. K. inkriminuojama BK 155 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika. Pažymėjo, kad I. K. pareiškėjai siųstos SMS žinutės nesiekė baudžiamajai teisei būdingo užgaulumo laipsnio, nebuvo itin nederamos formos ir SMS žinutėmis nebuvo išreikštas itin nepalankus I. P. asmens vertinimas, t. y. tarp proceso dalyvių buvusio įvykio dėl per mažo jo pavojingumo laipsnio negalima laikyti nusikalstama veika. Atkreipė dėmesį, kad teisės gėrių apsauga baudžiamosios teisės priemonėmis yra kraštutinė priemonė (ultima ratio), kai jų neįmanoma apsaugoti kitais teisės gynimo instrumentais.

Pareiškėjos L. P. atstovė advokatė Dalia Skerstonaitė skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos skundą, paskirti lingvistinę ekspertizę trumpųjų SMS žinučių turinio užgaulumui nustatyti. Skunde nurodo, kad pareiškėja ne kartą buvo įpareigota ištaisyti skundo trūkumus, t.y. patikslinti veikos padarymo vietą, iš kurios buvo išsiųstos įžeidžiančio turinio trumposios SMS žinutės, buvo reikalaujama performuluoti kaltinimą, jį sukonkretini, nurodyti liudininkus ir kt. Atkreipia dėmesį, jeigu pagal nukentėjusiosios skunde nurodytas aplinkybes nebūtu buvę pagrindo baudžiamajai bylai iškelti, tai 2014 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, turėjo priimti nutartį ne trūkumams pašalinti, o atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą. Be to, teismas neatlikęs kaltinamosios išsakytų žodžių lingvistinės ekspertizės, be pagrindo teigia, kad kaltinamosios veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. Pabrėžė, kad vien tai, kad žinučių turinys nebuvo atitinkamo pavojingumo laipsnio negali eliminuoti kaltinamosios tyčinių veiksmų. Tai, jog tekste nėra išsakomi grasinančio pobūdžio žodžiai, nereiškia, kad veika savaime nėra pavojinga. Taip pat pažymi, kad tiek pirminiame, tiek visuose vėliau teiktuose skunduose, nurodant faktines aplinkybes buvo nurodytas trumpųjų SMS žinučių turinys, pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, todėl buvo galima iš anksto nustatyti ar yra įžeidimo, kaip nusikalstamos veikos sudėtis. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas bei Kėdainių rajono apylinkės teismas abejingai ir neišsamiai ištyręs skunde nurodytas faktines aplinkybes priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl ko nukentėjusioji patyrė neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus tiek iki skundo pateikimo, tiek nuo skundo pateikimo dienos iki šiandien.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, todėl naikintina.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyrius. BPK 412¹ str. 1 d. nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Iš skundo turinio matyti, kad L. P. prašo privataus kaltinimo tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn I. K., kadangi pastaroji ją įžeidė siųsdama tokio pobūdžio SMS žinutes: „Tu nuskriaudei mano sūnų, tegu Dievo bausmė kris ant tavęs, tavo vaikų ir anūkų. Ina“, „Nuo Dievo bausmės neišsisuksi, prakeikiu tave, tavo vaikus ir anūkus. Nedrįsk prie manęs artintis“, „Kai nudvėsi, nereikės ir gydytis“, „Kai nudvėsi tu ir tavo išsigimėliai, niekas netrukdys“, „Girdėjau tavo duktė vos nenudvėsė, tai Dievo bausmė už mano sūnaus skriaudą. Laukiu kitos ir labai džiaugiuosi“.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog SMS žinutėse išdėstytos aplinkybės nors ir neatitinka įprastų bendravimo, elgesio normų ir bendros moralės reikalavimų, tačiau jose nėra baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyvios pusės požymio – užgaulumo, kadangi pasakyti išsireiškimai neapima BK 155 str. 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Tokia išvada yra nepagrįsta ir skubota. Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra aiški BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.

Pagal BK 155 str. 2 d. numatyta atsakomybė kyla tam, kas neviešai veiksmu, žodžiu ar raštu įžeidė žmogų, t.y. veiksmas, pasisakymas žodžiu ar raštu turi būti užgaulūs. Jais kėsinamasi į kito asmens orumą ir garbę. Užgaulumas yra įžeidimo objektyvusis požymis, t.y. veiksmai ar žodžiai, raštiški išsireiškimai akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams, yra žeidžiantys žmogaus orumą, žeminančio pobūdžio.

Vertinant SMS žinučių turinį, pažymėtina, kad pagal Lietuvių kalbos žodyną (www.lkz.lt) žodis „dvėsti“ naudojamas apibūdinti gyvuliui, žmogaus atžvilgiu jis naudojamas menkinamąja prasme, žodis „išsigimėlis“ – kas išsigimęs, išgama; žodis „išgama“ apibūdinamas kaip niekam tikęs žmogus, degeneratas, „prakeikti“ – pasmerkti keiksmu. Tokie išsireiškimai, kreipimaisi į asmenį tam tikrų aplinkybių kontekste neabejotinai gali būti laikomi užgauliais ir įžeidžiančiais.

Teismų praktikoje apie tai, ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir esant kokiai situacijai buvo pavartoti. Pažymėtina, jog esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti ar pavartoti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2011).

SMS žinutėse aukščiau paminėti žodžiai buvo pavartoti, todėl nepradėjus privataus kaltinimo bylų proceso, neištyrus visų aplinkybių, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti baudžiamojo nusižengimo sudėties nebuvimo. Taip neatlikus įrodymų tyrimo buvo išspręstas kaltės klausimas, nors BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytai aplinkybei konstatuoti pakankamo pagrindo nebuvo.

Skunde taip pat prašoma skirti lingvistinę ekspertizę trumpųjų SMS žinučių turinio užgaulumui nustatyti, pažymima, kad teismas, neatlikęs kaltinamosios išsakytų žodžių lingvistinės ekspertizės, be pagrindo teigia, kad jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. Pagal BPK 208 straipsnį, ekspertizė skiriama tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Taigi šioje dalyje skundas netenkintinas, kadangi ekspertizės skyrimas yra įrodymų tyrimą atliekančio teismo diskrecija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, pareiškėjos L. P. skundą grąžinti Kėdainių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.