- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- I-3513-535/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02073-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Jolita Baturai, Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
dalyvaujant pareiškėjui S. V., jo atstovui Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovui G. B., atsakovo atsakovei Jolita Baturai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–14) prašydamas: 1) panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Tarnybinių ginčų komisijos (toliau – Ginčų komisija) 2018-05-21 sprendimą byloje Nr. TP-1054; 2) panaikinti Departamento Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija) 2018-03-27 išvadą Nr. AKV-1071.
Paaiškino, kad vykdo tarnybą Departamento PAS specialisto pareigose, yra statutinis pareigūnas. 2018 m. vasario mėn. jam buvo pradėtas 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimas. 2018-02-20 tiesioginis vadovas tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje jo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“ ir pateikė siūlymą „palikti tą pačią pareiginę algą pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau -Statutas) priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus“. 2018-03-27 įvyko Vertinimo komisijos posėdis, kurio metu jo 2017 metų tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, teisinė padėtis nesikeičia. Nesutinka su Vertinimo komisijos sprendimu, ypač su Vertinimo komisijos posėdžio garso įraše girdimais argumentais.
Nesutinka su Ginčų komisijos sprendimo teiginiais, kad jis nepaneigė savo tarnybinės veiklos trūkumų, nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, jog siekia prisiimti atsakomybę, kad nuolat teikia pasiūlymus, gina Departamentui naudingus sprendimus. Taip pat sprendime teigiama, jog „tai, kad jis parengtą testą išsprendė teigiamai, reiškia, kad jis atitinka užimamas pareigas ir toliau jas gali eiti, o ne tai, kad jis viršijo rodiklį. Pažymi ir tai, kad nei kelių dokumentų parengimas, Departamento dokumentų valdymo sistemoje, nei gebėjimas atlikti įprastines pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neparodo išaugusios kvalifikacijos ir savaime nelemia maksimalaus tarnybinės veiklos įvertinimo“.
Pabrėžia, jog įvykdė visas jam tiesioginio vadovo paskirtas 2017 m. tarnybinės veiklos užduotis bei, kurias buvo įmanoma, viršijo. Jam nustatytos 2017 m. tarnybinės veiklos užduotys ir jų rezultatai yra matomi tiesioginio vadovo išvadoje. (1) Pirmoji užduotis - „užtikrinti saugomo objekto saugumą“. Pažymi, jog šios užduoties įvykdymui nėra nustatytų konkrečių vertinimo rodiklių, kriterijų. Tokia užduotis gali būti arba įvykdyta, arba neįvykdyta. Užduoties neįvykdymą įrodo tokios aplinkybės, kaip nusiskundimai arba neužtikrintas objekto saugumas. Tiesioginio vadovo išvadoje nurodoma, kad „Tinkamai vykdė saugojamo objekto ar jo dalies apsaugą, vykdant apsaugos funkcijas paskirtuose apsaugos postuose. Kontrolinių patikrinimų metu pastabų dėl atliekamo apsaugos darbo nebuvo. Skundų dėl pareigūnų netinkamo funkcijų vykdymo negauta. Tarnybinių pranešimų dėl pareigūno netinkamai vykdomų funkcijų nesurašyta.“ Taigi, daroma išvada, kad aš šią tarnybinę užduotį įvykdžiau maksimaliai ir nepriekaištingai. (2) Antra užduotis - parengti du dokumentus dokumentų valdymo sistemoje. Rezultatas -„gerai parengė du dokumentus dokumentų valdymo sistemoje“. Taigi ši užduotis taip pat įvykdyta be priekaištų. Pažymi, jog reikalavimas gerai parengti, taip pat nėra siejamas su konkrečiu palyginamu rodikliu, todėl ta aplinkybė, jog atliko šią užduotį nepriekaištingai, jo manymu laikytina maksimaliu įmanomu nustatytos užduoties įvykdymu ir turėtų būti pripažinti nustatytos užduoties viršijimu. (3) Trečia užduotis - nustatyta tvarka parengtą testą išspręsti teigiamai, teisingai atsakyti į daugiau kaip 90 proc. klausimų. Rezultatas - tiesioginio vadovo išvadoje nustatyta, jog atsakiau į daugiau kaip 90 proc. klausimų. Pažymi, jog šį testą išsprendė nepadarydamas nei vienos klaidos. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog buvo nustatytas gana aukštas procentinis užduoties įvykdymo reikalavimas, jo supratimu užduotį viršijo ženkliai. Taigi, visas jam nustatytas 2017 metų užduotis įvykdė aukščiausiais kriterijais ir, kurias buvo įmanoma, ženkliai viršijo.
Pažymi, jog Tarnybinės veiklos vertinimo išvados II skyriuje, kuriame nustatomi pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis, yra pateikti vertinimo kriterijų aprašymai. Pareigūnui nustatytų tarnybinių užduočių įvykdymas 4 balams yra apibrėžiamas kaip ,,pareigūnas įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos vertinimo rodiklius. Tai reiškia, kad 4 balų įvertinimui keliamos dvi sąlygos: pirma - pareigūnas turi įvykdyti visas užduotis, antra - pareigūnas turi viršyti kai kuriuos rodiklius. Terminas „kai kuriuos“ reiškia, jog pareigūnas neprivalo viršyti visų nustatytų metinių užduočių, o viršyti tik kelias iš jų. Taisyklių 118 p. nustatyta, kad „<..> Pareigūno pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus tarnybinės veiklos rezultatas, o jų reikšmės - pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos“. Toks Taisyklių 118 p. reglamentavimas yra nustatytas tam, jog būtų įmanoma objektyviai įvertinti ar pareigūnas, įvykdęs jam nustatytas metines užduotis, šias užduotis taip pat viršijo. Jo tiesioginis vadovas tokių, konkrečiai pasveriamų, užduočių nesuformulavo. Pirmosios dvi jam nustatytos užduotys yra bendro pobūdžio, nėra numatytas konkretus vertinimo kriterijus, kuris leistų objektyviai pamatuoti ar šias užduotis viršijo. Be to, ta aplinkybė, kad raštu nebuvo nurodyti pamatuojami antros užduoties viršijimo rodikliai, o Vertinimo komisijoje pasiūlyta rodikliu laikyti iniciatyvumą, yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, nes jam pasirašant susipažinimą su 2017 metų užduotimis, nebuvo pateiktas toks užduoties įvykdymo rodiklis. Dėl šios priežasties, pirmųjų dviejų jam nustatytų užduočių maksimaliai įmanomas įvykdymas yra toks, kuris nesukelia priekaištų dėl darbo rezultatų tarnyboje.
Pažymi, jog Ginčų komisija konstatavo, jog testo išlaikymas, viršijant nustatytą reikalavimą, negali būti laikomas metinės užduoties viršijimu. Su Ginčų komisijos nuomone nesutinka. Pažymi, kad viena iš jam 2017 metams nustatytų tarnybinių užduočių (3 užduotis) yra testo išlaikymas. Nustatytas rodiklis - surinkti ne mažiau 90 proc. Mano, tai, kad testo išlaikymas buvo raštu nurodytas kaip metinė užduotis bei tai, kad jis viršijo nurodytą reikalavimą, surinkdamas daugiau balų, parodo, jog jis ne tik įvykdė šią metinę užduotį, bet ir viršijo. Taip pat, ta aplinkybė, jog jam iš viso yra nustatytos 3 metinės užduotys, o užduočių vykdymo įvertinimui „labai gerai“ reikalaujama įvykdyti visas užduotis bei viršyti tik kai kurias iš jų, mano, kad jis įvykdė šį reikalavimą ir jo tarnybinių užduočių vykdymas, turi būti vertinamas „labai gerai“. Dėl to Ginčų komisijos argumentas yra naikintinas.
Pažymi, kad tiesioginio vadovo išvadoje yra įsivėlusi skaičiavimo klaida - vietoj 20 balų įrašyta 19. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 5 priede yra nustatyta, jog, kai pareigūno bendras kvalifikacijos įvertinimas siekia 21-25 balus, jo kvalifikacija vertinama „labai gerai“. Pabrėžia, kad jam, pagal Taisyklių 113 p. užpildžius vertinimo anketą, įsivertinus savo atsakingumą ir lojalumą tarnybai 5 balais, tiesioginis vadovas nesutiko su jo įsivertinimu ir jo atsakingumą bei lojalumą įvertino 4 balais. Tokį tiesioginio vadovo įvertinimą patvirtino Vertinimo komisija. Ginčų komisija sutiko su Vertinimo komisijos argumentais. Tuo atveju, jeigu bent vienas iš mano kvalifikacijos kriterijų (atsakingumas ar lojalumas tarnybai) būtų įvertintas 5 balais, mano bendras kvalifikacijos įvertinimas siektų 21 balą (jeigu ir atsakingumas, ir lojalumas - 22 balus), taigi būtų surinktas pakankamas balų kiekis, jo kvalifikaciją vertinti „labai gerai“. Mano, kad Vertinimo komisija netinkamai atliko tiesioginio vadovo vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją, taip pat, Ginčų komisija sutikdama su Vertinimo komisijos argumentais, priėmė neteisėtą sprendimą dalyje dėl jo lojalumo ir atsakingumo vertinimo, kuris daro įtaką visam bendram jo tarybinės veiklos vertinimui.
Ginčų komisijos sprendime teigiama, kad „<...> pareiškėjas 2017 metais yra apskundęs kelis Departamento sprendimus. Atitinkamai, pagal tokias aplinkybes negali būti aukščiausiais balais vertinamas pareiškėjo lojalumas tarnybai“. Toks argumentavimas taip pat girdimas Vertinimo komisijos posėdžio skaitmeniniame garso įraše. Mano, kad šis Ginčų komisijos ir Vertinimo komisijos argumentas yra nepagrįstas. Nepagrįstumas pasireiškia tuo, kad Departamentas tiesiogiai sieja lojalumą tarnybai su apskundimu, t. y. teigia, jog asmuo, kuris naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teise kreiptis į teismą, yra nelojalus tarnybai bei tokio asmens tarnybinė veikla negali būti vertinama aukščiausiais balais. Įstaiga aktyviai skatina nesinaudoti teise kreiptis į teismą, o veikus priešingai - taiko teisinio pagrindo neturinčias sankcijas (mažina tarnybinės veiklos vertinimo balą). Pažymi, kad Konstitucija yra aukščiausios galios teisės aktas ir joje įtvirtinamos pagrindinės teisės negali būti ribojamos. Tuo tarpu Departamentas nurodytą konstitucinę teisę šiurkščiai pažeidžia. Pažymi, kad vienas bendrųjų teisės principų yra teisėtų lūkesčių principas, reiškiantis, jog iš neteisės negali kilti teisė. Dėl to daro išvadą, jog Ginčų komisijos argumentas yra neteisėtas, o viešo administravimo subjekto sprendimas nepagrįstas. Taip pat, atkreipia dėmesį, kad šiuo argumentu rėmėsi pati Vertinimo komisija, priimdama sprendimą jo tarnybinę veiklą vertinti „gerai“, dėl to neteisėtas ir nepagrįstas yra ir Ginčų komisijos sprendimas ir Vertinimo komisijos išvada.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, kad 2015-07-27 teikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau - VAAT), dėl jam pritaikytos tarnybinės nuobaudos. LVAT 2017-07-27 sprendimu ginčą pralaimėjo. 2017-02-20 teikė skundą VAAT, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Skundas patenkintas iš dalies, dėl to pateiktas apeliacinis skundas. Pastarojo nagrinėjimo dar laukiama. 2017-04-28 teikė skundą VAAT, dėl 2016 metų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas 2017-11-14 prašymą patenkino, Departamentas pateikė apeliacinį skundą, teisminis procesas yra dar nebaigtas. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, jis yra apskundęs tik tuos Departamento sprendimus, kurie buvo pritaikyti individualiai jam, kreipiausi į teismą, tik tais atvejais, kai pagrįstai tikėjosi, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Pažymi, kad teismas, išnagrinėjęs 2017 metais jo paduotus skundus, priėmė jam palankius sprendimus.
Pažymi, jog nesutinka su Ginčų komisijos motyvu, jog jo kvalifikacijos kriterijus - atsakingumas negalėjo būti įvertintas maksimaliu balu, nes papildomai nereiškė kažkokios iniciatyvos, nesiekė prisiimti didesnės atsakomybės negu jam priklauso. Taip pat nesutinka su tuo, kad Vertinimo ir Ginčų komisijos posėdžiuose jo minėto Baikerių suvažiavimo metu, būdamas paskirtu pamainai vadovaujančiu pareigūnu, jis vykdė įprastines pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pažymi, jog yra susipažinęs su aplinkybe, jog vadovaujantis PAS darbo tvarkos aprašo 3 p. „PAS pamainos vadovas - PAS pamainos darbą organizuojantis ir kontroliuojantis PAS vyriausiasis specialistas, jam nesant ar jo poilsio metu - ii pavaduojantis PAS specialistas“. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kone kiekvieną kartą, kai nėra PAS pamainos vadovo, jis yra skiriamas vadovauti savo pamainai. Pabrėžia, kad be jo pamainoje tarnybą vykdo ne vienas lygiavertę patirtį turintis pareigūnas. Atsižvelgiant į tai, kad būtent jis būna skiriamas vadovauti pamainai, parodo, kad jis atsakingai vykdo pareigas ir savo tarnybine veikla yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kas leidžia juo ypatingai pasitikėti ir pavesti vadovauti pamainai. Dėl šios priežasties mano, kad jo atsakingumas turi būti vertinamas „labai gerai“ ir mano, jog Vertinimo komisiją šį kvalifikacijos kriterijų įvertino ganėtinai siauru aspektu, tokiu būdu ir neišsamiai.
Atkreipia dėmesį, kad tiek Ginčų komisijai teiktame prašyme, tiek Ginčų komisijos posėdžio metu, argumentavo, kad Vertinimo komisija neobjektyviai svarstė jo įvertinimą, nes minėjo jo „specifinį charakterį“. Tačiau Ginčų komisijos sprendime nėra atsakoma į argumentą, jog „specifinio charakterio“ paminėjimas atskleidžia akivaizdų Vertinimo komisijos nario subjektyvumą. Vertinimo komisijos posėdžio skaitmeninio garso įrašo pabaigoje, nuo 24 min. 20 s. teigiama, kad lyginant su kitais pamainos pareigūnais, pagal darbo kokybę, jo tarnybinę veiklą galima vertinti „labai gerai“. Taip pat, vienam iš Vertinimo komisijos narių paklausus, ar lyginant jo tarnybinę veiklą su kitų pamainos pareigūnų, kurie buvo įvertinti „labai gerai“, yra didžiulis skirtumas, buvo atsakyta, jog turi „specifinį charakterį“, tačiau tarnybinė veikla, darbas, tikrai nėra blogesnis už kitų pamainos pareigūnų.
Pažymi, kad Statutas ar Taisyklės nenumato „specifinio“ charakterio, kaip tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus. Toks jo apibūdinimas suponuoja išvadą, kad vienas iš Vertinimo komisijos narių yra susidaręs asmenišką požiūrį, kuriuo remdamasis vertina mano tarnybinę veiklą. Pažymi, kad išsireiškimas, jog jis turi „specifinį“ charakterį, atskleidžia tokius žodžius išsakiusio asmens vidinę nuomonę apie jį. Jeigu siekiama objektyviai įvertinti tarnybinę veiklą, tokie kriterijai, kaip asmeninis nusistatymas negali figūruoti, o jeigu minėti žodžiai išsakomi, parodomas išankstinis Vertinimo komisijos nario nusistatymas. Pažymi, kad jam kreipiantis į Ginčų komisiją nebuvo išaiškintas Vertinimo komisijos individualiai nurodyto kriterijaus - „specifinio“ charakterio turinys. Pastarasis jo argumentas Ginčų komisijoje, iš viso, nebuvo nagrinėjamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad ,tikėtinai iš anksto buvo ketinama neobjektyviai išnagrinėti jo prašymą Ginčų komisijoje, nes pastarosios sudėtyje buvo Vertinimo komisijos pirmininkas K. B. (balsavęs prieš jo įvertinimą ,,labai gerai“).“ Mano, kad K. B. turėjo iš karto nusišalinti nuo ginčo nagrinėjimo, tačiau Ginčų komisijos pirmininko buvo nušalintas tik jam pateikus prašymą dėl nušalinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 58–63) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad iš skaitmeninio garso įrašo, daryto 2018-03-27 pareiškėjo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti, matyti, kad pareiškėjo tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas Š. P. V. komisijai pristatė išvadą, pateiktą Vertinimo komisijai nagrinėti, t. y. pateikė išsamius argumentus, kodėl pareiškėjo pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis, taip pat tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos vertinimo kriterijai –atsakingumas, lojalumas tarnybai, tiesioginio vadovo negalėjo būti įvertinti maksimaliais balais, t. y. tokiais balais, kokiais save įvertino pareiškėjas.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Vertinimo komisija, vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, laikėsi Statute ir Taisyklėse nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, Taisyklėse nustatytų ir Vertinimo komisijai privalomų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, nepiktnaudžiavo jai suteikta diskrecijos teise, nepažeidė nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų bei tinkamai atliko Išvados, kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Pareiškėjo tiesioginio vadovo išvados komentarai, pareiškėjo tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo pateikti motyvuoti (išsamūs) paaiškinimai dėl išvados, konkretūs pareiškėjo veiklos 2017 m. pavyzdžiai bei pačių Vertinimo komisijos narių turima (surinkta iš visų prieinamų informacijos šaltinių) papildoma informacija apie vertinamus pareigūnus (taip pat pareiškėją), leido Vertinimo komisijai daryti išvadą, kad pareiškėjo tarnybinė veikla 2017 m. nebuvo priekaištinga, todėl ji pagrįstai išvadoje įvertinta ,,gerai“. Vertinimo komisija neturėjo pagrindo netikėti ar abejoti pareiškėjo tiesioginio vadovo nurodytais pagrindimais, Pareiškėjo tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo pateiktais paaiškinimais dėl Išvados, išsakytais pastebėjimais, nes Vertinimo komisijai nebuvo pateikta duomenų, kad minėti pareigūnai būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu. Tokių duomenų nebuvo pateikta ir Ginčų komisijai. Ginčų komisija taip pat nenustatė, kad Vertinimo komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, kas galėjo nulemti ginčijamą vertinimo rezultatą. Be to, pats pareiškėjas Ginčų komisijos posėdžio metu nurodė, kad jo santykiai su jo tiesioginiu vadovu yra geri, o reiškia, kad jokių neigiamų išankstinių nusistatymų, dėl ko jo 2017 metų tarnybinė veikla galėtų būti įvertinta neobjektyviai, jo atžvilgiu nebuvo. Taigi Vertinimo komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino ištyrusi visumą aplinkybių.
Pažymi, jog nei Vertinimo komisijos posėdyje, nei Ginčų komisijos posėdyje išsakytų pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumų pareiškėjas argumentuotai nepaneigė. Pareiškėjas nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad jis siekia prisiimti didesnę atsakomybę, kad nuolat teikia pasiūlymus, gina sprendimus, kurie yra naudingi Departamentui, net jei jie nepopuliarūs arba prieštaringi ir kt. Pareiškėjas pateikė tik bendro pobūdžio teiginius, kurie nėra individualizuojami pareiškėjo konkrečiu indėliu. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog jo 2017 metų tarnybinė veikla atitinka vertinimą ,,labai gerai“. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Pareigūnui nustatytų tarnybinių užduočių įvykdymas 4 balams yra apibrėžiamas kaip ,,pareigūnas įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos vertinimo rodiklius“. Tai reiškia, kad 4 balų įvertinimui reikia, kad 1) pareigūnas būtų įvykdęs visas užduotis ir, kad 2) pareigūnas būtų viršijęs kelis rodiklius. Tačiau šiuo konkrečiu atveju rodikliai viršyti nebuvo. Pareiškėjas tiesiog įvykdė tai, kas jam priklauso. Pažymi ir tai, kad nei kelių dokumentų parengimas Departamento dokumentų valdymo sistemoje, nei gebėjimas atlikti įprastines pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neparodo išaugusios kvalifikacijos ir savaime nelemia maksimalaus tarnybinės veiklos įvertinimo. Kvalifikacijos padidėjimas vertinamas pagal visumą aplinkybių, o ne pagal parašytų dokumentų skaičių ar įprastą savo pareiginių funkcijų atlikimą.
Pažymi ir tai, kad 37 Departamento PAS pareigūnų tarnybinė veikla (iš jų 20, kurie eina specialisto pareigas) už 2017 metus buvo įvertinta ,,gerai“, todėl pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinus ,,labai gerai“ (nesant objektyvaus pagrindo) būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, pareiškėjas įgytų nepagrįstą pranašumą prieš kitus Departamento pareigūnus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad ,,tikėtinai iš anksto buvo ketinama neobjektyviai išnagrinėti mano prašymą Ginčų komisijoje, nes pastarosios sudėtyje buvo Vertinimo komisijos pirmininkas K. B. (balsavęs prieš mano įvertinimą ,,labai gerai“)“. Mano, kad K. B. turėjo iš karto nusišalinti nuo ginčo nagrinėjimo, tačiau Ginčų komisijos pirmininko buvo nušalintas tik pareiškėjui pateikus prašymą dėl nušalinimo. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Mano, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nušalinimo pagrindų (tačiau siekiant užtikrinti sklandų pareiškėjo prašymo nagrinėjimą Ginčų komisijoje, Ginčų komisijos narys K. B. buvo nušalintas), įtvirtintų Viešojo administravimo įstatyme.
Situacija, kai Ginčų komisijos nariu yra Vertinimo komisijos narys nepatenka į Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reglamentavimo sritį, nes šiuo konkrečiu atveju Vertinimo komisijos pirmininkas K. B. veikė įstaigos lygmeniu, todėl jokio viešųjų ir privačių interesų supainiojimo negalima įžvelgti. Be to, vadovaujantis nepagrįstais pareiškėjo samprotavimais (dėl neobjektyvumo ir šališkumo), išdėstytais skunde, išeitų, kad visi Ginčų komisijos nariai turėjo nusišalinti nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo - 1) Ginčų komisijos narys K. B. dėl to, kad jis buvo Vertinimo komisijos pirmininku; 2) Ginčų komisijos narė J. B. dėl to, kad atstovavo Departamentą teisme ginče su pareiškėju; 3) Ginčų komisijos narys V. J. dėl to, kad pareiškėjas yra jo vadovaujamos profesinės sąjungos narys bei dėl to, kad V. J. darbuotojas atstovavo pareiškėjo interesus Ginčų komisijoje; 4) Ginčų komisijos narys R. R. dėl to, kad jis yra pareiškėjo kolega, priklausantis tai pačiai profesinei sąjungai kaip ir pareiškėjas ir pan.
Pažymi, kad Departamento 2018-04-12 įsakymu Nr. PKE-240 ,,Dėl pareigūno pareiginės algos koeficiento nustatymo“ pareiškėjui nuo 2018-04-01 nustatytas didesnis, t. y. 5,07 koeficientas. Todėl pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, jo teisinė padėtis negalėtų antrą kartą pasikeisti, t. y. pareigūno pareiginės algos koeficientas antrą kartą negalėtų būti jam padidintas.
Departamentas manymu, Vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros bei tinkamai atliko išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją, todėl naikinti skundžiamą 2018-03-30 išvadą Nr. AKV-1041 nėra pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti skundžiamą Ginčų komisijos 2018-04-21 sprendimą byloje Nr. TP-1054.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statuto 25 ir 26 straipsniuose bei Taisyklių VI skyriuje „Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas“ įtvirtintos nuostatos.
Statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.
Statuto 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (Statuto 25 str. 7 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas paskyręs asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai. Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga. Pareigūnui, kurio tarnybinė veikla trečią kartą iš eilės įvertinama gerai, iki kito tarnybinės veiklos vertinimo pareigūną į pareigas skyrusio asmens arba jo įgalioto asmens sprendimu nustatoma nuosekliai didesnė pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus (Statuto 25 str. 8 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš Statuto 25 straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų (Statuto 25 str. 9 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš Statuto 25 straipsnio 17 dalyje nurodytu siūlymu (Statuto 25 str. 10 str.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš Statuto 25 straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas siūlymas gali būti teikiamas tik antrą kartą iš eilės pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai (Statuto 25 str. 11 d.). Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (Statuto 25 str. 12 d.). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 25 str. 23 d.).
Pareigūnų vertinimo tvarką detalizuoja Taisyklių VI skyrius - pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas. Taisyklių 133 punkte nustatyta, kad vertinimo komisija, pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima, pirma, pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; antra, pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; trečia, sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); ketvirta, vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 132 punktas). Taisyklių 134 punkte aiškiai nurodyta, kad vertinimo komisijoje pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš dviejų dalių: pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Pagal Taisyklių 135 punkte įtvirtintas nuostatas, Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio pareigūno vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.
Teismo vertinimu, iš esmės analogiškos nuostatos, kurių privalo laikytis vertinimo komisijos, vykdančios valstybės tarnautojų vertinimą, įtvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – Vertinimo taisyklės) 20-23 punktuose. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Departamento Vertinimo komisijos veiklos, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių taikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs aiškinimą, pagal kurį, teismine tvarka yra tikrinama, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros; ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.); vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.).
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2018-02-20 tiesioginis pareiškėjo S. V. vadovas, įvertinęs pareiškėjo užpildytą vertinimo anketą, surašė statutinio pareigūno PAS specialisto S. V. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje aptarė praėjusių metų pareigūno veiklos rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir juos įvertino, bendras vertinimas išvadoje „gerai“, tiesioginio pareiškėjo vadovo siūlymas išvadoje – pareigūnui palikti tą pačią pareiginę algą pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus (b. l. 94-95). Pareiškėjas su tiesioginio vadovo vertinimu nesutiko ir kreipėsi su prašymu vertinti jo 2017 metų tarnybinę veiklą Vertinimo komisijoje (b. l. 96). Departamento Vertinimo komisija, sudaryta Departamento direktoriaus 2018-03-21 įsakymu Nr. V-160, 2018-03-29 posėdyje, atlikusi S. V. eilinį tarnybinės veiklos vertinimą, surašė išvadą Nr. AKV-1041, kurioje specialisto S. V. tarnybinę veiklą įvertino ,,gerai“ ir pasiūlė iki vertinimo buvusios teisinės padėties nekeisti (b. l. 97). Pareiškėjas nesutiko su Vertinimo komisijos išvada ir su prašymu kreipėsi į Ginčų komisiją pripažinti Vertinimo komisijos išvadą neteisėta ir įpareigoti skirti naują 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimą (b. l. 73-82). Ginčų komisija 2018-05-21 sprendimu byloje Nr. TP-1054 nusprendė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 67-71).
Teisminėje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei Vertinimo taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (LVAT 2013-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).
Kaip minėta, pagal Taisyklių 133 punktą vertinimo metu nagrinėjami ne tik pareigūno kvalifikacija ir pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant nustatytas užduotis, bet ir tinkamumas einamoms pareigoms. Taisyklių 5 priede pateiktas vertinimo kriterijaus ,,atsakingumas” aprašymas ir įvertinimas: negalima pasitikėti pavedant užduotis. Nepripažįsta savo klaidų, atsakomybę stengiasi užkrauti kitiems (1 balas); Trūksta atsakingumo, stengiasi išvengti įsipareigojimų (2 balai); paprastai patikimas, nevengia atsakomybės (3 balai); pareigingas, patikimas, noriai vykdo pavedimus, prisiima atsakomybę už priimtus sprendimus (4 balai); ypač patikimas, siekia prisiimti didesnę atsakomybę, uoliai vykdo visas užduotis (5 balai).
Pareiškėjas kriterijų ,,Atsakingumas” įsivertino 5 balais. Pareiškėjas tiesioginio vadovo pildytoje išvadoje atsakingumo kriterijumi įvertintas 4 balais. Nurodyta, kad pareigūnas nesiekia prisiimti didesnės atsakomybės negu priklauso.
Taisyklių 5 priede pateiktas vertinimo kriterijaus ,,Lojalumas tarnybai” aprašymas ir įvertinimas: abejingas tarnybos tikslams ir poreikiams (1 balas); deda minimalias pastangas prisitaikyti arba atlieka minimumą, kad išliktų darbe (2 balai); aktyviai stengiasi pritapti, gerbia organizacijos taisykles (3 balai); nukreipia savo veiklą ir prioritetus tam, kad kuo geriau patenkintų organizacijos poreikius (4 balai); sugeba suderinti asmeninius ir organizacijos poreikius, gina sprendimus, kurie yra naudingi organizacijai, net jei jie nepopuliarūs arba prieštaringi (5 balai).
Pareiškėjas kriterijų ,,Lojalumas tarnybai” įsivertino 5 balais. Pareiškėjas tiesioginio vadovo pildytoje išvadoje lojalumo tarnybai kriterijumi įvertintas 4 balais. Nurodyta, kad pareigūnas savo poreikių nesuderina su organizacijos sprendimais.
Išklausius Vertinimo komisijos 2018-03-27 posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas Š. P. V. komisijai pristatė išvadą, pateikė argumentus, kodėl pareiškėjo pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant nustatytas užduotis, taip pat tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos vertinimo kriterijai – atsakingumas, lojalumas tarnybai, tiesioginio vadovo nebuvo įvertinti maksimaliais balais.
Š. P. V. komisijai paaiškino, kad pareiškėjo pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant nustatytas užduotis, negalėjo būti įvertinti maksimaliu balu, nes vadovaujantis išvados I skyriuje ,,Tarnybinės veiklos rezultatai“ numatytais pagrindiniais praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatais bei įtvirtintais pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodikliais, pareiškėjas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, t. y. pareiškėjas tiesiog įvykdė tai, kas jam priklauso. Š. P. papildomai paaiškino, kad dažni atvejai, kai dėl PAS pareigūnų, dirbančių Departamento saugomame objekte – Lietuvos Respublikos Seime, iš Seimo Kanceliarijos darbuotojų, taip pat lankytojų žodžiu, raštu yra gaunami pagyrimai bei padėkos už jų nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą. Pažymėjo, kad pagiriančios informacijos apie pareiškėją 2017 metais nebuvo gauta. Pareiškėjas pasižymi formaliu tarnybinių pareigų atlikimu. Minėtos informacijos buvimas pareiškėjo tiesioginiam vadovui leistų daryti išvadą (vertinant pareiškėjo pasiektus rezultatus vykdant 2017 metams jam suformuluotą 1 užduotį (užtikrinti saugomo objekto saugumą, vykdant apsaugos funkcijas paskirtuose apsaugos postuose), kad sutartas rodiklis pareiškėjo buvo viršytas. Tačiau tokios informacijos gauta nebuvo. Vertinant pareiškėjo pasiektus rezultatus vykdant 2017 metams jam suformuluotą 2 užduotį (parengti du dokumentus Departamento valdymo sistemoje), pareiškėjas gerai parengė du dokumentus Departamento valdymo sistemoje, t. y. pareiškėjas įvykdė užduotį pagal sutartą rodiklį. Papildomai paaiškino, kad tam tikrų pasiūlymų minėtuose dokumentuose pateikimas (o ne vien formalus užduoties atlikimas), rodytų sutarto rodiklio viršijimą. Tačiau pareiškėjas jokių racionalių pasiūlymų (apskritai (nei raštu, nei žodžiu) nebuvo pateikęs. Tai, kad pareiškėjas parengtą testą pagal suformuluotą 3 užduotį (nustatyta tvarka parengtą testą išspręsti teigiamai, teisingai atsakyti į daugiau kaip 90 proc. klausimų) išsprendė teigiamai, reiškia, kad jis atitinka užimamas pareigas ir toliau jas gali eiti, o ne tai, kad jis viršijo rodiklį.
Š. P. V. komisijos nariams nurodė, kad kvalifikacijos kriterijus – atsakingumas, negalėjo būti įvertintas maksimaliu balu, nes pareiškėjas, priešingai nei kiti PAS pareigūnai, kurie 2017 metais aktyviai rodė iniciatyvą vykdyti papildomas, sudėtingesnes užduotis, papildomai kažkokios iniciatyvos nerodė, t. y. nesiekė prisiimti didesnės atsakomybės negu priklauso. Pareiškėjo minimas baikerių suvažiavimo prie Lietuvos Respublikos Seimo atvejis, neparodo pareiškėjo išaugusios kvalifikacijos (siekį prisiimti didesnę atsakomybę), o tik jo gebėjimą atlikti įprastines pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Be to, vadovavimo pamainai aplinkybė savaime negali lemti didžiausią įvertinimą. Pažymėjo, kad pamainai vadovaujančių PAS pareigūnų tarnybinė veikla ne visada yra įvertinama ,,labai gerai“. Šarūnas P. V. komisijos nariams taip pat paaiškino, kad pareiškėjas 2017 metais yra apskundęs kelis Departamento sprendimus dėl darbo ir poilsio laiko režimo taikymo Departamente. Atitinkamai, pagal tokias aplinkybes negali būti aukščiausiais balais vertinamas pareiškėjo lojalumas tarnybai.
Komisijos posėdyje pareiškėjas paprašė leisti jam pagrįsti kriterijų atsakingumas ir lojalumas tarnybai įsivertinimą 5 balais. Nurodė, kad yra ištikimas Departamentui, sugeba suderinti asmeninius ir įstaigos interesus. Atkreipė dėmesį, kad nepalaikė pareigūnų nepasitenkinimą dėl fizinių normatyvų sugriežtinimo, atvirkščiai palaikė šią priemonę, kolegom stengėsi paaiškinti, kad tai yra būtina. Paaiškino, kad nesutarimų su vadovybe neturi, todėl nesupranta, kodėl tiesioginis vadovas kriterijus atsakingumą ir lojalumą tarnybai įvertino 4 balais.
Teismo vertinimu, iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad tai daugiau bendro pobūdžio teiginiai, kurie nėra individualizuojami pareiškėjo konkrečiu indėliu. Pagrindiniai praėjusių metų veiklos rezultatai nurodyti abstrakčiai, nurodytos atliktos veiklos iš esmės yra susijusios su Departamento PAS veikla, neišskirta, koks buvo konkretus pareiškėjo indėlis atliekant šias veikas, taip pat nenurodyta, kokias konkrečias iš suformuluotų užduočių pareiškėjas įvykdė ir kokias viršijo.
Iš garso įrašo matyti, kad Komisijos narių vertinimą lėmė tai, kad jiems pritrūko pagrindimo vertinti pareiškėjo veiklą ,,labai gerai“. Byloje nenustatyta, kad Vertinimo komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, kas galėjo nulemti ginčijamą vertinimo rezultatą.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Vertinimo komisija pagrįstai vertino, jog pareiškėjas pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atliko ne „labai gerai“, o „gerai“.
Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių statutiniam pareigūnui keliamų reikalavimų yra lojalumas tarnybai – Konstitucijos, įstatymuose, statutuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų specialiųjų statutinio pareigūno pareigų gerbimas ir jų laikymasis. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad kreipimasis į teismą, ginti savo galimai pažeistas teises, negali būti vertinamas kaip nelojalumas tarnybai. Tačiau tiesioginio vadovo išvada ir Vertinimo komisijos garso įrašo duomenys patvirtina, kad ši priežastis nebuvo pagrindas pareiškėjo lojalumą tarnybai vertinti ,,gerai“.
Pažymėtina, jog pagal Vertinimo taisyklių 51 ir 51¹ punktus, Vertinimo komisijos posėdžio eigai fiksuoti rašomas protokolas ir daromas garso skaitmeninis įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie Vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisijos posėdžio protokole pažymima, kaip balsavo kiekvienas iš Vertinimo komisijos narių. Taisyklių 139 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma vertinimo komisijos išvada (šių Taisyklių 8 priedas). Įvertinus šias nuostatas, Vertinimo komisijos posėdžio protokolą, posėdžio garso įrašą, jokių procedūrinių trūkumų nenustatyta. Kaip matyti, Vertinimo komisijos 2018-03-27 išvada įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus „gerai“ įforminta užpildžius Taisyklių 6 priede numatytą formą, kuri trūkumų neturi. Teisės aktais patvirtintoje išvados formoje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų. Kaip matyti, Vertinimo komisijos sprendimas priimtas balsuojant kiekvienam Vertinimo komisijos nariui ir sumuojant rezultatus. Šiuo atveju vienas Vertinimo komisijos narys pareiškėjo veiklą vertino ,,labai gerai“, du Vertinimo komisijos nariai - ,,gerai“, Vertinimo komisijos pirmininkas - ,,gerai“, todėl susumavus Vertinimo komisijos narių balsus, Vertinimo komisijos sprendimas yra S. V. tarnybinę veiklą vertinti ,,gerai“. Kadangi pareiškėjo veikla įvertinta ,,gerai”, teismo vertinimu, jokie pareigūno veiklos trūkumai išvadoje negalėjo būti nurodyti. Pareiškėjas dalyvavo Vertinimo komisijos posėdyje, jam buvo užduoti klausimai, susiję su kvalifikacijos vertinimu, leista pasisakyti. Konstatuotina, kad vertinimo procedūros pažeidimų nenustatyta.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad Ginčų komisija ketino neobjektyviai išnagrinėti jo prašymą, nes jos sudėtyje buvo Vertinimo komisijos pirmininkas K. B., kuris balsavo prieš jo įvertinimą ,,labai gerai“ pažymėtina, kad Ginčų komisijos narys K. B. buvo nušalintas, todėl priimant Ginčų komisijos sprendimą nedalyvavo, sprendimo rezultatui įtakos daryti galimybės neturėjo.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas daro besąlygišką išvadą, kad S. V. tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Vertinimo komisijos 2018-03-27 išvada Nr. AKV-1071 vertinti pareiškėjo tarnybos veiklą už 2017 metus „gerai“, priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikantis Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Konstatavus, kad Vertinimo komisijos 2018-03-27 išvada Nr. AKV-1071 vertinti pareiškėjo tarnybos veiklą už 2017 metus „gerai“ yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo naikinti ir pareiškėjo prašymą išnagrinėjusios Ginčų komisijos 2018-05-21 sprendimą byloje Nr. TP-1054, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.