Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo E. M. (toliau tekste ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-12 nutarimo, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 420 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas:

- pagal ANK 420 straipsnio 3 dalį 1000 Eur dydžio bauda;

- pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį 1300 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas administracines nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, paskirta E. M. galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalimi, 423 straipsnio 4 dalimi, E. M. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. M. nubaustas už tai, kad 2020 m. spalio 26 d. 9.55 val. vairavo automobilį „Nissan“ neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją bei lenkė kitą transporto priemonę „Volvo“, tyčia pavojingai iš chuliganiškų paskatų sukeldamas pavojų eismo ir kitų saugumui, suko vairą į dešinę, sudarydamas kliūtį lenkiamai transporto priemonei, kuri dėl šių veiksmų buvo priversta staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį į dešinę, užvažiuojant ant kelkraščio, tuo pačiu metu automobilis „Nissan“ kliudė automobilį „Volvo“, įvykio metu apgadinti automobiliai. Tokiais savo veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 8, 9, 14, 136.4, 136.5 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu E. M. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, jo (pareiškėjo) manymu turi būti vertinami nauji įrodymai – į teismo posėdį kviečiamas eismo įvykyje tiesiogiai dalyvavęs sunkvežimio vairuotojas A. V.; išnagrinėjus bylą, panaikinti 2020-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo (pareiškėjo) atžvilgiu nutraukti; netenkinus šio prašymo, prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimą – neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

3. Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pasak pareiškėjo, skundžiamame nutarime, įvertinus bylos duomenis, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, trūksta duomenų, pagrindžiančių jo (E. M.) atsakomybę. Teigia, jog nutarimas priimtas vadovaujantis išimtinai suinteresuoto bylos baigtimi J. T. parodymais bei teismo subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu.

3.1. Teigia, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje yra daugiau E. M. teisinančių duomenų, nei jį kaltinančių, o visi kiti, pareiškėjo manymu, yra neutralūs.

3.2. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo jo (E. M.) bei kartu su juo važiavusio A. M. parodymais, taip pat nepagrįstai atsisakė kviesti į teismo posėdį A. V., kuris tiek policijai atliekant tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teisme taip ir nebuvo apklaustas, nors pareiškėjas teismui buvo pateikęs šio asmens kontaktinius duomenis ir nurodęs, kad jis yra sunkvežimio vairuotojas, teismui galėjęs, o ir galintis, patvirtinti, kad įvykio metu automobilis „Volvo“ lindo tarp jų, t y „Nissan“ ir sunkvežimio, bei pavojingai manevravo.

3.3. Pareiškėjo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai suteikė reikšmės aplinkybei, kad policiją iškvietė ne jis (E. M.), o nukentėjusysis J. T.. Toks apylinkės teismo požiūris, pareiškėjo manymu, niekuo nepagrįstas, formalus bei prieštaraujantis bendrai logikai, nes, pasak pareiškėjo, akivaizdžiai netikslinga skambinti policijai, kai vienas iš eismo dalyvių jau paskambino, iškvietė policiją ir informavo apie tai kitus eismo dalyvius Tai, kad galimai policiją iškvietęs ar pirmas policijai paskambinęs eismo įvykio dalyvis, tokiu skambučiu galimai užsitvirtins nukentėjusiojo statusą, pareiškėjo vertinimu, yra absoliučiai ydingas ir teisiškai nepagrįstas. Pareiškėjui akivaizdu, jog, nepaisant to, kuris iš eismo įvykio dalyvių iškvietė policiją, dėl eismo įvykio kaltas asmuo turi būti nustatinėjamas kitomis priemonėmis.

3.4. Pareiškėjo teigimu, charakteringa aplinkybe laikytina tai, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko labai greitai, kaip nurodė nukentėjusysis, gal po penkių minučių. Todėl, anot pareiškėjo, jam kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar nukentėjusysis skambino policijai bendruoju policijos numeriu 112, ar tiesiogiai galimai pažįstamam policijos pareigūnui (kolegai), kurie skubiai atvyko į įvykio vietą ir galimai buvo šališki, nes su išankstine nuostata palaikė nukentėjusįjį.

3.5. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam (E. M.) buvo nustatytas 0,49 promilių neblaivumas. Teigia, jog teismas nevertino, kad jis (E. M.) nurodė, jog vairavo transporto priemonę prieš valandą išgėręs tik šampano bokalą, todėl nejautė alkoholio poveikio. Be to, atsižvelgdamas į savo savijautą ir stambų kūno sudėjimą, buvo įsitikinęs, kad gali saugiai ir kokybiškai valdyti transporto priemonę, ir kad leistinas maksimalus alkoholio dydis organizme nėra viršytas. Dėl šių aplinkybių jis (E. M.), nesutikdamas su alkotesterio parodymais, paprašė jį nuvežti arba leisti nuvykti į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo, tačiau 24 valandoms buvo uždarytas į areštinę, kur jam buvo atsakyta atlikti kraujo tyrimą ir nustatyti alkoholio kiekį jame. Tokiu būdu, pasak pareiškėjo, jam buvo apribota galimybė nuvykti į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Teigia, jog nagrinėjamu atveju tai sudarė jo, kaip vairuotojo, blaivumo patikrinimo pažeidimą, pasireiškusį teisės aktais suteiktų teisių suvaržymu, nes iš jo buvo atimta teisės aktuose suteikta teisė nesutinkant su alkotesterio rezultatais gauti detalų ir tikslų medicininį tyrimą apie alkoholio kiekį organizme. Tai, anot pareiškėjo, nulėmė jo diskriminaciją kitų galimų pažeidėjų atžvilgiu, nes jo (E. M.) teisės buvo apribotos. Toks pažeidimas, pareiškėjo vertinimu, sudaro sąlygas nepripažinti jo (E. M.) neblaiviu ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

4. 2021-02-18 Vilniaus apygardos teisme gautas nukentėjusiojo J. T. atstovo advokato M.Zalepūgos atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-12 nutarimą palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Pareiškėjo E. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 651 straipsnio 4 dalimi, 2021-02-23 neskundžiama nutartimi atsisakė tenkinti E. M. prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, sprendimą motyvuodamas tuo, kad byloje nėra naujų įrodymų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurie nebuvo aptarti pirmosios instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjo ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažindamas E. M. kaltu pagal ANK 420 straipsnio 3 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, ANK nuostatų nepažeidė.

7. ANK 420 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kai nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų ( 2019-03-26 įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija (įsigaliojo nuo 2020-01-01).

8. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį (2019-01-11 įstatymo Nr. XIII-1931 redakcija (įsigaliojo nuo 2019-04-01) neblaivių (daugiau, negu 0,4 promilės, bet ne daugiau, negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalyje (2019-03-26 įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija (įsigaliojo nuo 2020-01-01) nustatyta, kad Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 243 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

9. Nors E. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų neigia, apygardos teismas sprendžia, kad E. M. veika kvalifikuota tinkamai, ir jo kaltė įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: eismo įvykio schema; administracinio nusižengimo protokolu ir prie jo esančiomis foto lentelėmis; iš dalies paties administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. paaiškinimu ir apylinkės teisme jo duotais parodymais, taip pat kartu su juo važiavusio A. M. paaiškinimu ir apylinkės teisme duotais parodymais; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio patrulio D. K. tarnybiniu pranešimu ir apylinkės teisme duotais parodymais; teismo posėdžio metu apklausto eksperto V. M. paaiškinimais; nukentėjusiojo J. T. paaiškinimu ir apylinkės teisme jo duotais parodymais; kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

9.1. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje yra daugiau E. M. teisinančių duomenų, nei jį kaltinančių, o visi kiti, pareiškėjo manymu, yra neutralūs, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo jo (E. M.) bei kartu su juo važiavusio A. M. parodymais ir nepagrįstai atsisakė kviesti į teismo posėdį A. V., pažymėtina, kad pagal ANK 256 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 256 straipsnio 5 dalis). Formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka ar apylinkės ir apygardos teismuose, proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismams ar ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Be to, formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog kaltė dėl įstatymo uždraustos veikos padarymo nebūtinai turi būti įrodyta tik tiesioginiais įrodymais – ji gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį konkretaus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes.

9.2. Iš E. M. paaiškinimų ir apylinkės teisme duotų parodymų matyti, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Paaiškinime tyrimo metu E. M. nurodė, kad alkoholį vartojo vakar, teismo posėdžio metu jau aiškino, kad įvykio dieną buvo vartojęs iš ryto vieną bokalą putojančio vyno, teismui pateiktame prašyme neskirti administracinio poveikio priemonės ir apeliaciniame skunde jau nurodo, kad alkoholį vartojo valandą prieš transporto priemonės valdymą, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais nesivadovavo ir pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo J. T. paaiškinimu ir jo teisme duotais parodymais, kurie, apygardos teismo vertinimu, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, juos papildo ir patikslina apylinkės teismo posėdyje apklausto policijos pareigūno D. K. ir eksperto V. M. parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš dalies ir E. M. bei A. M. paaiškinimai bei teismo posėdyje duoti parodymai.

9.3. Iš nukentėjusiojo J. T. paaiškinimo ir apylinkės teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis įvykio dieną važiavo jam priklausančiu automobiliu „Volvo“ iš Graičiūno gatvės link Eišiškių pl. 34. E. M. jį lenkė per ištisinę liniją ir po to jį pradėjo spausti į kelkraštį. Toje vietoje yra labai platūs kelkraščiai, todėl važiavo, kol galėjo. Greitėjimo juosta yra nusukimui į kairę pusę, ten stovi ženklas, kuris leidžia dviem juostom važiuoti tiesiai. Ten dar važiavo sunkvežimis, kurį apvažiavo toje vietoje, kur yra punktyrin4 linija, ir persirikiavo į pirmą juostą. Matydamas, kad autobusiukas irgi rikiuosis, nes ten baigėsi greitėjimo juosta, pradėjo lėtėti. Nežino, kodėl žmogus pradėjo rikiuotis be posūkio ir suktelėjo į kairę. Kontaktas įvyko tarp išvažiavimo iš Panerių, Baltosios Vokės gatvės į Eišiškių plentą, gal už kokio kilometro nuo to posūkio. Automobilis „Nissan“ galine dešine puse kabino jo „Volvo“ kairės pusės veidrodį ir kairės pusės priekinį bamperį. Po kontakto sustojo, išlipo, galvojo užpildys deklaraciją ir važiuos, bet E. M. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir ranka trenkė jam į kairę ausį. Tuomet jis iškvietė policiją, kuri atvyko greitai, gal už 5 minučių. Iki šio įvykio nepažinojo E. M., nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų jį apkalbėti.

9.4. Iš apylinkės teismo posėdyje duotų eksperto V. M. paaiškinimų matyti, kad apie automobilio „Nissan“ apgadinimą jis sprendė iš policijos sudarytos schemos. Papildomuose duomenyse nurodyta, kad buvo apgadintas automobilio „Nissan“ užpakalinis bamperis, o schemoje pažymėta, kad apgadinimas yra išsidėstęs užpakaliniu dešiniu kampu. Automobilio „Volvo“ apgadintas priekinio bamperio kairysis šoninis paviršius, prie pat priekinio kairio kampo. Iš šių apgadinimų sprendė, kad poveikis kontakto metu automobiliui „Volvo“ buvo nuo užpakalinės dalies link priekinės dalies, t. y. kontakto metu automobilis „Nissan“ judėjo didesniu greičiu nei automobilis „Volvo“ bei tai, kad kontakto metu tarp automobilių išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į įbrėžimų pobūdį. Šias prielaidas reikėtų vertinti kaip dalį eismo įvykio mechanizmo. Išvada dėl automobilių judėjimo greičio yra tikėtina, bet ne kategoriška.

9.5. Iš apylinkės teismo posėdyje liudytoju apklausto D. K. parodymų matyti, kad jis kad gavo iškvietimą į Eišiškių plentą dėl eismo įvykio ir dėl to, kad vienas vairuotojas sumušė kitą. Jam atvykus į įvykio vietą, „Volvo“ vairuotojas paaiškino, kad važiavo Eišiškių plentu nuo Kirtimų pusės, tuo metu jį draudžiamoje vietoje lenkė kitas automobilis „Nissan“ ir jį tyčia spaudė prie dešinio kelkraščio, taip jį blokuodamas. „Volvo“ vairuotojas stabdė, traukėsi dešiniau, kad išvengtų susidūrimo, bet minėtas automobilis jį kliudė. Po sustojimo iš „Nissan“ išlipo vairuotojas, priėjo prie „Volvo“ vairuotojo, jį iškeikė ir trenkė ranka į ausį. Įvykio vietoje matėsi paraudimai ausies srityje, ties žandu. Kitas vairuotojas nurodė, kad įvykis įvyko Eišiškių plente, išvažiavime Baltosios Vokės g. į Eišiškių plentą, ten, kur yra dvi juostos, pirma juosta važiuoti tiesiai, o antra – lėtėjimo-greitėjimo juosta. Įvažiavus į tą greitėjimo juostą iš šalutinio kelio, važiavo link miesto. Tuo metu automobilis „Volvo“ darė manevrą, apvažinėdamas kitą automobilį, kliudė jo automobilį ir nesustodamas nuvažiavo link Eišiškių plento. Bendraujant su „Nissan“ vairuotoju jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Klausė, kada vartojo alkoholį, šis sakė vartojęs prieš dieną. Patikrinus pastarąjį alkotesteriu, nustatė girtumą. „Nissan“ vairuotojas norėjo savarankiškai kreiptis į gydymosi įstaigą ir duoti kraujo girtumo nustatymui. Savo darbe nustatant asmenų neblaivumą vadovaujasi Policijos veiklos instrukcija. Kraują girtumo nustatymui pagal nustatytą tvarką asmuo gali duoti ir savanoriškai. Negali pasakyti, kaip yra asmens sulaikymo atveju, šiuo atveju buvo susisiekta su budėtojais, kurie sakė, kad yra tokia įvykio aplinkybė, nėra galimybės tą padaryti. Privaloma sulaikyti asmenį, pristatyti į komisariatą, apklausti, negalėjo jo paleisti įvykio vietoje. E. M. buvo informuotas, kad kraują priduoti galės kaip yra numatyta, t. y. pats savarankiškai, tuomet, kai bus paleistas, baigus visus tyrimus. E. M. buvo surašytas protokolas, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą dėl fizinio skausmo sukėlimo kitam vairuotojui. Mano, kad kontaktas turėjo įvykti toje vietoje, kur rado po įvykio sustojusius automobilius, tokią išvadą daro atsižvelgęs į automobilių apgadinimus, automobiliai su tokiais apgadinimais negalėjo nuvažiuoti tokio atstumo, be to, tokią išvadą daro atsižvelgiant į automobilių išdėstymą – priekyje stovėjo „Nissan“, gale „Volvo“. Buvo apgadintas „Volvo“ priekinis kairysis kampas.

9.6. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-10-26 9.55 val. buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio Eišiškių pl., ties Raistelių g. Atvykus į įvykio vietą buvo susidūrę du automobiliai – „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. M. ir „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. T., kuris paaiškino, kad vairuodamas automobilį „Volvo“ važiavo Eišiškių pl. link Raistelių g., kai jį staiga kertant ištisinę liniją pradėjo lenkti automobilis „Nissan“. Susilyginęs su juo „Nissan“ vairuotojas tyčia pradėjo jį stumti iš jo važiavimo juostos link kelkraščio. Norėdamas išvengti eismo įvykio „Volvo“ vairuotojas išvažiavo ant kelkraščio, o tuo metu „Nissan“ vairuotojas savo automobilio galine dešine dalimi kliudė „Volvo“ automobilio priekinį kairį šoną. Po įvykio abu vairuotojai sustojo ir išlipo iš automobilių. „Nissan“ vairuotojas priėjo prie „Volvo“ vairuotojo ir pasakė „ką čia (necenzūrinis žodis)“ ir dešine ranka trenkė į kairę ausį (b. l. 5).

9.7. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 6). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas užpakalinis bamperis, o automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (b. l. 7).

9.8. Iš alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209“ rodmenų matyti, kad 2020-10-26 10.37 val. E. M. buvo nustatytas 0,49 prom. girtumas (b. l. 4).

9.9. Iš išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „Nissan“, valst. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. M. (b. l. 18-19).

10. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas iš esmės įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina bei papildo viena kitą, o jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia patikimai spręsti, kad E. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje.

11. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme nebuvo apklaustas A. V., kuris, anot apelianto, gali paliudyti apie jam naudingas aplinkybes, pažymėtina, jog pareiškėjas į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nenurodė jokio asmens, kuris galėtų paliudyti kokias nors reikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog prašymą dėl A. V. apklausos pareiškėjas pateikė tik 2020-11-26 teismo posėdyje, po ko teismas jam sudarė galimybę nurodytą asmenį atsivesti į teismo posėdį, kad jį būtų galima apklausti kaip liudytoją. Į 2020-12-10 ir 2020-12-30 teismo posėdžius pareiškėjas nurodyto asmens neatsivedė, tik pateikė teismui A. V. asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, vėlgi, nenurodydamas jokių jo kontaktų, kuriais teismas galėtų išsiųsti teismo šaukimą atvykti į teismo posėdį. Be to, vertinant tai, kad pareiškėjui jau iš anksto yra žinoma, kokius paaiškinimus gali duoti šis asmuo, yra realus pagrindas abejoti tokio asmens parodymų patikimumu, todėl apygardos teismas sprendžia, jog vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimas, kad byloje esantys duomenys nėra pakankami, nesudaro pagrindo imtis neribotų tyrimo veiksmų ir papildomai įrodinėti byloje jau nustatytas aplinkybes.

12. Apygardos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad policijos ekipažas į įvykio vietą atvyko labai greitai, dėl ko, pareiškėjo manymu, jam kyla pagrįstų abejonių, ar nukentėjusysis iš tikrųjų skambino policijos numeriu 112, ar tiesiogiai galimai pažįstamam policijos pareigūnui (kolegai), kurie skubiai atvyko į įvykio vietą ir galimai buvo šališki. Nagrinėjamu atveju iš policijos pareigūno D. K. 2020-10-26 tarnybinio pranešimo matyti, kad pranešimas apie įvykusį aptariamą eismo įvykį buvo gautas 2020-10-26 09:55 val. iš Vilniaus VPK OVS (operatyvus valdymo skyrius). Tokias pat aplinkybes liudytojas nurodė ir apklaustas 2020-11-26 teismo posėdyje, todėl pareiškėjo skundo argumentus apie nukentėjusiojo galimas sąsajas su policijos pareigūnais apygardos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus, tokių aplinkybių nenustatė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

13. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog teismas nepagrįstai suteikė reikšmę aplinkybei, kad E. M. ar kartu su juo važiavęs automobilio savininkas A. M. nepranešė policijai apie įvykusį eismo įvykį, nes, anot pareiškėjo, akivaizdžiai netikslinga pranešti apie eismo įvykį policijai, kai vienas iš eismo įvykių dalyvių jau yra tai padaręs, pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklės numato, kokias atvejais transporto priemonės vairuotojas privalo pranešti apie įvykusį eismo įvykį (pvz. KET 219.1 punktas., 220 punktas., 222 punktas.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors E. M. laikėsi pozicijos, jog eismo įvykis įvyko dėl nukentėjusiojo pavojingų veiksmų, todėl jis (E. M.) pranešti apie eismo įvykį negalėjo, nes vairavo transporto priemonę, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad apie įvykį nepranešė ir kartu su E. M. važiavęs automobilio „Nissan“ savininkas A. M.. Dar daugiau, pažymėtina ir tai, jog E. M. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, o po eismo įvykio vietoj to, kad praneštų policijai, prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tokie E. M. veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis siekė išvengti galimos atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

14. Apygardos teismas taip pat atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam (E. M.) buvo suvaržyta jo teisė savanoriškai pasitikrini neblaivumą. Šiame kontekste pažymėtina, jog apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Iš byloje esančio prietaiso patikros sertifikato Nr. 1361440 (b. l. 11) matyti, jog alkotesteriui Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209 patikra buvo atlikta ir sertifikatas išduotas 2020 m. spalio 15 d., galioja iki 2021 m. balandžio 15 d., taigi E. M. blaivumo tikrinimo metu patikra buvo galiojanti, vadinasi matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad policijos pareigūnams baigus braižyti eismo įvykio schemą bei apklausus eismo įvykio dalyvius, jo (E. M.) organizme alkoholio kiekis nebesudarė draudžiamo pagal įstatymą alkoholio kiekio organizme, nes siekė ne daugiau nei 0,29 promilės. Vadovaujantis teismų praktika konstatuotina, jog neturi teisinės reikšmės aplinkybės, koks buvo ar galėjo būti alkoholio kiekis jo (pareiškėjo) organizme, po to, kai policijos pareigūnai įvykio vietoje baigė atlikinti atitinkamus procesinius veiksmus, juolab vertinant tai, kad eismo įvykis įvyko ne vėliau, kaip 9.55 val., nes nurodytu laiku buvo gautas pranešimas apie aptariamą eismo įvykį (b. l. 5), gi neblaivumas apeliantui buvo nustatytas 10.37 val. (b. l. 11), t. y. praėjus beveik valandai nuo eismo įvykio. Tokiu būdu, vadovaujantis paties apelianto pateiktais skaičiavimais, eismo įvykio metu, alkoholio koncentracija jo organizme sudarė ne mažiau kaip 0,69 promilės, t. y. ženkliai viršijo įstatymo leidžiamą normą (0,4 prom.). Atitinkamai nurodytos aplinkybės paneigia bet kokias protingas abejones dėl to, kad apeliantas transporto priemonę vairavo ir eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus.

15. Dėl pareiškėjo argumentų taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje, iš tikrųjų, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių taikyti E. M. atžvilgiu ABK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra. Šiame kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas, atsižvelgęs į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, tai, kad E. M. padarė šiurkščius administracinius nusižengimus, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų turtui gyvybei ir sveikatai, yra baustas administracine tvarka (b. l. 2-4), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teistas, E. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskyrė jam administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, kuri yra aiškiai ne per griežta, savo dydžiu atitinka ANK 420 straipsnio 5 dalies, 423 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytos šios administracinio poveikio priemonės vidurkius. Pareiškėjo argumentai, kad jis dėl padarytų administracinių nusižengimų nuoširdžiai gailisi, yra neįtikinantys, juos paneigia ne tik pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, bet ir jo paaiškinimai bei parodymai, duoti administracinių nusižengimų tyrimo metu ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, todėl vien tik simbolinės, pareiškėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kiekvienu atveju skiriama nuobauda teisės pažeidėjui sukelia neigiamas pasekmes, apie kurias asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tokių pasekmių atsiradimas pažeidėjams nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.

16. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-12 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-12 nutarimą palikti nepakeistą, ir pareiškėjo E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.