- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- 1-63-581/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00460-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Civilinis ieškovas
- J. R., R. R., E. R., A. R., D. R.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2014 m. rugpjūčio 4 d., apie 00.15 val., savo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, tarpusavio konflikto metu su E. R. suduodamas ne mažiau 8 smūgių jam į galvos sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu viršugalvio dešinėje pusėje, poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke ir dešinės ausies kaušelyje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus pilvo dešinėje pusėje, kraujosruvą krūtinės kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, dėl ko nuo galvos sumušimo nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė E. R..
Kaltinamasis M. K. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad sudavė E. R. 3-4 smūgius kumščiu į veidą ir du kartus spyrė jam į šoną, žudyti nenorėjo. Teigė, kad buvo savaitgalis, sodyboje pramogavo. Sodyboje be jo (kaltinamojo) buvo šie asmenys – jo sugyventinė O. B., J. P., O. B. vaikai, A. R., E. R.. Kai kas gėrė alų, linksminosi, J. P. ir jis (M. K.) tą vakarą alkoholio nevartojo. Kaltinamasis parodė, jog apie 22 val. nuėjo miegoti, o apie 0.15 val. išgirdo, kad kažkas užvedė jo automobilį. Įvykio vakarą automobilio rakteliai buvo jo (kaltinamojo) kelnių, kurias pasidėjo šalia, kišenėje. E. R. žodinio leidimo pasinaudoti mašina neturėjo. Be to, E. buvo neblaivus, o jam (kaltinamajam) reikėjo anksti ryte važiuoti į darbą. Buvo tamsu, basas, tik su apatiniais rūbais, nubėgo prie automobilio, norėjo sustabdyti ir neleisti išvažiuoti, bet į prašymą sustoti nereagavo. E. sėdėjo prie automobilio vairo, šalia vairuotojo, keleivio pusėje sėdėjo O. B., o A. R. ir E. J. - ant automobilio galinių sėdynių. Kaltinamasis parodė, kad jis trenkė kumščiu į automobilio stogą, bandė atidaryti automobilio vairuotojo dureles, tačiau jos buvo užrakintos, o durų langas - atidarytas, todėl kišo ranką, bandydamas atidaryti dureles iš vidaus, bet išdužo vairuotojo durelių stiklas. Atidarė dureles ir paprašė E. atiduoti automobilio raktelius, bet E. raktelių nedavė. E. traukė iš automobilio, kai E. išlipo iš mašinos, tada abu staigiai susistumdė, kadangi jis (M. K.) nenorėjo leisti važiuoti. E. ir anksčiau pavogdavo automobilio raktelius, pasisavindavo automobilį, anksčiau policijos pareigūnai buvo sulaikę E. su jo (kaltinamojo) automobiliu. Be to žino, kad E. buvo pavogęs R. A. automobilį ir jį, būdamas neblaivus, sudaužė. Gal jis (kaltinamasis) pirmas trenkė E., o po to E. trenkė jam (kaltinamajam). Viskas įvyko labai staigiai, jam buvo šokas. Susistumdymo metu gal du - tris smūgius sudavė E. R. į veidą. Smūgiai buvo stiprūs, po suduotų smūgių E. R. nukrito ant žemės, prie automobilio, ten, kur buvo pripilta žvyro, ir nesikėlė, gulinčiam dar tris kartus basomis kojomis nestipriai įspyrė – vieną kartą į šoną, du kartus į sėdmenų sritį. Kitų smurtinių veiksmų neatliko. Jokių sužalojimų E. veide nesimatė. Galvojo, kad E. apsimetinėja, todėl užpylė ant E. vandens. E. R. gulėjo ant nugaros ir nesikėlė, moterys iškvietė greitąją pagalbą. Jam (kaltinamajam) sužalojimų nebuvo padaryta. Kai atvyko medicinos darbuotojai, jis (kaltinamasis) buvo įvykio vietoje, padėjo įkelti E. R. į greitosios pagalbos automobilį. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies. Turtinę žalą atlygino.
Nukentėjusioji D. R. parodė, kad jos tėvai yra išsiskyrę, bet su tėčiu ji bendrauja. Gyvena su mama, jaunesne seserimi, broliu T., taip pat kartu gyveno ir brolis E.. Su E. santykiai buvo labai geri, bendraudavo, laisvalaikį praleisdavo kartu. Labai išgyvena dėl brolio E. mirties. Žala nėra atlyginta, prašo priteisti padarytą neturtinę žalą.
Nukentėjusioji J. R. parodė, kad sūnus E. dirbdavo pas kaltinamąjį prie statybų ir kitus darbus. Dėl sūnaus netekties patyrė išgyvenimus - negali naktimis miegoti, kreipėsi į gydytojus pagalbos, lankosi pas psichiatrą, geria raminančius vaistus. Nepilnamečiai vaikai dėl E. mirties irgi blogai jaučiasi – dukra D. pastoviai verkia, lankėsi pas socialinę darbuotoją, T. suprastėjo mokslai, tapo nervingas, tačiau pas specialistus vaikų nevedė. Kaltinamasis turtinę žalą – 4600 litų - atlygino pilnai. Reiškia neturtinės žalos civilinį ieškinį ir prašo atlyginti 50 000 litų. Kadangi kaltinamasis 2015 m. vasario 8 d. jai atlygino 700 eurų, todėl šia suma ieškininius reikalavimus mažina. Iš nukentėjusių nuo nusikaltimų fondo gavo 6700 litų, bet šia suma neturtinės žalos civilinio ieškinio nemažina.
Nukentėjusysis R. R. parodė, kad su vaikais, šeima nebegyvena nuo 2008 metų, tačiau santykius palaiko. Vaikai atvažiuoja. Gyvena kaime – 12-13 km nuo šeimos. E. atvažiuodavo kas mėnesį padėti prie darbų, prabūdavo savaitę ar dvi. Pragyvena iš gaunamos invalidumo pašalpos 120 eurų. Kitų pajamų neturi. Palaiko savo ieškinį dėl neturtinės žalos. Kaltinamasis 700 eurų atlygino, todėl šia suma mažina savo reikalavimą. Neturinę žalą, grindžia tuo, jog neteko vaiko, nebėra kas padeda. Kaltinamasis po laidotuvių atsiprašė.
Nukentėjusysis E. R. parodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Būdamas laisvėje, gyveno su šeima, sugyveno visi gerai. Dabar taip pat palaiko ryšius su šeima. Išvyko į užsienį 2013 spalio mėn. ir nebuvo grįžęs, bet bendraudavo su broliu E. laiškais, internetu. Iš užsienio į Lietuvą atvežtas nuo 2014 rugpjūčio mėn. 21 d. Dėl brolio netekties patyrė moralinę žalą, tačiau pareikšto 3000 eurų neturtinės žalos civilinio ieškinio atsisako (b. l. 182, 2 tomas), todėl procesas dėl šio nukentėjusiojo civilinio eiškinio nutrauktinas.
Nukentėjusioji A. R. parodė, kad buvo sekmadienis kaltinamojo sodyboje linksminosi, maudėsi, vartojo alkoholį. Kaltinamasis vartojo alkoholį. J. P. nevartojo alkoholio. Kaltinamasis kažkiek alkoholio gėrė iš vakaro. Neatsimena, kaip atsisėdo į kaltinamojo automobilį. Prisimena, kad E. R. sėdėjo automobilyje už vairo, O. B. - keleivio sėdynėje šalia vairuotojo, o ji (A. R.) O. B. ant kelių. Automobilio užvedimo rakteliai jau buvo užvedimo spynelėje. E. užvedė mašiną ir pamatė, kad pribėga kaltinamasis, tada išjungė automobilio variklį, automobilis nebuvo pajudėjęs iš vietos. Kaltinamasis buvo apsirengęs su marškinėliais, o kaip apsiavęs, nežino. Matė, kad kaltinamasis, bėgdamas pasičiupo kažkokį daiktą buvusį šalia namo, pribėgęs išdaužė vairuotojo durelių stiklą, atidarė automobilio dureles, nes, kai pamatė, kad kaltinamasis atbėga, išsigando ir užsirakino automobilio viduje. Kaltinamasis atidarė dureles, už rankų išsitraukė E. iš automobilio ant žemės. Broliui net neleido atsistoti ir pradėjo brolį spardyti. Nematė, kad kaltinamasis rankomis suduotų broliui į galvos sritį. E. du kartus surėkė: „M., ko tu pyksti“ ir jokio smurto kaltinamojo atžvilgiu nevartojo. Kaltinamasis buvo labai įsiutęs. A. R. parodė, kad ji išsigando, šaukė mašinoje, bet į tai kaltinamasis nekreipė dėmesio, ji atsirakino dureles, apibėgo mašiną ir atitraukė nuo brolio kaltinamąjį, kuris tuo metu spardė broliui į galvą. Prieš pat pribėgant, matė, kaip kaltinamasis užšoko su abiem kojom broliui ant galvos. E. jau be sąmonės ant nugaros gulėjo prie automobilio, ant žolės, o žvyras buvo gal apie pusantro metro nuo automobilio. Teigia, jog buvo neblaivi. Kai kurių įvykio momentų neprisimena. Prisimena, kad kaltinamasis pylė vandenį ant brolio, O. B. iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus, atvažiavo greitoji, kaltinamasis padėjo įkelti brolį į automobilį. Teigia, jog kaltinamasis girdėjo, kaip medikai pasakė, jog E. mirė. Tada kaltinamasis pabėgo ir ji nematė, kad iki 5 valandos ryto kaltinamasis būtų sugrįžęs į namus. Buvo iškviesta policija. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, kol aptvėrė teritoriją, tuo metu pusseserė O. B. išsikvietė taksi ir pirko degtinės iš taksi vairuotojo, kurios ji (A. R.) nedaug išgėrė, po to pareigūnai pakvietė pūsti į alkotesterį. Šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kadangi buvo streso būsenoje dėl brolio mirties. Palaiko 30 000 eurų žalos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir mano, jog tai tik minimalus atlygis, kadangi patyrė didelę neturtinę žalą. Teigė, jog brolis mirė ant jos rankų, išgyvenimai dėl brolio mirties liks visam gyvenimui, be to, teigė, kad daug laiko su broliu praleisdavo, santykiai buvo artimi. Lankėsi pas psichologą. Kaltinamasis jos neatsiprašė, žalos neatlygino, nebuvo į laidotuves atėjęs.
Liudytoja Z. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) slaugytoja administratore. 2014-08-21 buvo gautas skubus iškvietimas, kad jaunuolis yra be sąmonės. Į įvykio vietą nuvyko po 10 minučių. Buvo tamsu, kažkas švietė prožektoriumi, ant žemės be gyvybės ženklų gulėjo jaunuolis. Jaunuolio viršutinė kūno dalis buvo šlapia, o kraujo, ar kitų sužalojimų nesimatė. Jaunuolį įkėlė į automobilį ir jaunuolio mirtį konstatavo įvykio vietoje. Aplinkui buvo klyksmas, rėkimas – mirusiojo sesuo rėkė, klykė, spardė grietosios pagalbos automobilio duris. Įvykio vietoje buvo keturi asmenys – minėta mirusiojo sesuo, taip pat blaiviausias buvo vyras, kuris padėjo mirusįjį jaunuolį įkelti į automobilį, dar vienas asmuo, kuris buvo stipriai neblaivus ir blaivi moteris, kuri visus ramino, aiškindama, jog miega vaikai.
Liudytoja O. B., parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė, kartu su kaltinamuoju gyvena 10 metų, turi bendrą vaiką. Sekmadienį apie pietus E. R. susiskambino su A. R.. M. K. ir E. R. atvežė A. R. į sodybą ir pradėjo visi išgėrinėti – ji (O. B.), E. R., A. R., E. J.. Kažkuriuo metu kaltinamasis su E. išvažiavo į darbovietę. Vėliau jie grįžo, visi vėl gėrė alkoholį. Kaltinamasis tą vakarą alkoholio nevartojo. Artėjant vakarui ir begeriant alkoholį – gėrė 7,5 stiprumo alų, sumanė klausyti muzikos. Todėl atsisėdo į mašiną ji (O. B.), E., A. ir E., dar gėrė alkoholį. A. R. pasiūlė važiuoti į šventę, o ji (O. B.) pritarė, sutiko važiuoti. Pradėjo kalbinti E. važiuoti į šventę. E. vis kalbino, tada jis kažkur išėjo ir greitai sugrįžo su rakteliais, nes prieš tai automobilio užvedimo raktelių nebuvo. Visi sutarė važiuoti į šventę, apgalvojo, kur pasistatys mašiną. Automobilyje ji sėdėjo šalia vairuotojo vietoje sėdinčio E., o A. R. ir E. sėdėjo automobilio gale. E. užvedė mašiną ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Mašina užgeso. Tada pamatė, kaip iš namų išbėgo kaltinamasis. Dar kartą bandė užvesti mašiną, bet automobilis neužsikūrė. Kai pribėgo kaltinamasis prie mašinos, kažkokiu būdu išdužo automobilio lango stiklas. E. lipdamas iš mašinos, pradėjo necenzūriniais žodžiais keikti kaltinamąjį. Keikėsi ir kaltinamasis. Tuo metu kaltinamasis puolė prie automobilio raktelių ir E. bei kaltinamasis prie automobilio susigrūmė, stumdėsi ir abu nugriuvo. Kol ji išlipo iš mašinos, E. jau gulėjo ant žemės. Liudytoja parodė, kad ji du kartus skambino pagalbos telefonu ir po kurio laiko atvažiavo greitoji pagalba. Kaltinamasis nešokinėjo ant E. galvos, taip sakė pagalbos tarnybos darbuotojams, kadangi norėjo, jog pagalba greičiau atvažiuotų. Nematė, kur ir kokie smūgiai buvo suduoti E.. Be to, buvo tamsu, viskas vyko labai greitai, negalėjo visko matyti. Matė, kaip kaltinamasis ir E. sudavė vienas kitam smūgius kumščiais. Su A. judino E., bandė jį kelti. Konfliktas įvyko dėl to, kad jie su E. paėmė ir norėjo išvažiuoti automobiliu, o kaltinamasis neleido. Įvykio vietoje buvo ir J. P., kuri priėjo tuo metu, kad E. jau gulėjo ant žemės. Po įvykio ji išsikvietė taksi automobilį, kuriuo buvo atvežtas butelis degtinės ir kurį, dar neišvykus policijos pareigūnams, gėrė ji, A. R. ir E.. Minėtą butelį degtinės vartojo po pūtimo į alkotesterį ir pareigūnų apklausos. Kaltinamasis padėjo įkelti E. į greitosios pagalbos automobilį, o vėliau jis kažkur dingo.
Liudytojas E. J. parodė, kad įvykio vakarą buvo išgėręs labai daug alkoholio. Prisimena, kad mašinos galinėje sėdynėje sėdėjo su A. R.. Automobilio priekyje už vairo sėdėjo E. R., o šalia vairuotojo keleivio vietoje kas sėdėjo, neprisimena. Mašinoje sėdėjo todėl, kad klausė muziką ir gėrė alkoholį. Atsimena, kad E. atėjo su raktais ir automobilyje pasakė: „na, seniuk, važiuosime dabar į šokius“. Kadangi vartojo daug alkoholio, neatsimena aplinkybių. Atsimena, kad atvažiavo greitoji, po to tralu buvo ištemptas automobilis. Įvykio dieną kaltinamasis negėrė alkoholio.
Liudytoja J. P. parodė, kad sekmadienį O. B., A. R., E. R., E. J. vartojo alkoholį. Ji (J. P.) ir kaltinamasis alkoholio nevartojo. Paties įvykio nematė, o kai išėjo į lauką, E. jau gulėjo ant žolės (žvyro krūva buvo šalia), M. stovėjo šalia E.. Jokių smurtinių veiksmų atliekamų E. atžvilgiu nematė. Atitraukė kaltinamąjį nuo E., kad jis nebemuštų E.. Visi kiti asmenys buvo lauke, stovėjo prie E.. O. B. nuėjo kviesti policijos. A. R. bandė kelti, gaivinti E.. E. kažką sakė negarsiai. Lauke buvo tamsu. Pareigūnai ją apklausė tą pačią naktį ir parodymai, kuriuos davė tyrėjai yra teisingi.
Liudytoja J. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) tyrėja operatyvinėje grupėje. Į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rajone atvyko 2014 m. rugpjūčio 4 d. 00.36 val., nes buvo gautas pranešimas, kad per muštynes yra sumuštas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą, jau buvo atvykę medikai. Įvykio vietoje buvo E. R. sesuo, M. K. sugyventinė ar žmona, dar buvo vienas vyriškis su akinukais. Visi asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs - nuo visų asmenų sklido alkoholio kvapas. Medicinos darbuotoja pasakė, kad E. R. negyvas. Apklausė O. B. (1 tomas b. l. 80), nors ji buvo labai sutrikusi, bet elgėsi ramiau ir galėjo duoti parodymus. A. R. buvo labai sutrikusi, šoko būsenoje, ji bėgiojo, nebuvo galima pasodinti į automobilį, dėl neadekvataus elgesio jos įvykio dieną neapklausė. Asmenų girtumas buvo nustatinėjamas vėliau nei jie buvo apklausinėjami, kadangi iš pradžių to padaryti buvo neįmanoma, nes kai išgirdo žinią, kad E. R. nebegyvas, visi buvo panikoje, nebuvo galima valdyti situacijos. Iškvietė patrulius, kurie nustatė visų asmenų girtumus, užrašė duomenis. Įtariamasis buvo pasišalinęs. Įvykio vietoje taksi automobilio nematė.
Ekspertas N. R. tvirtino specialisto išvadas ir papildomai paaiškino, jog specialisto išvados 4 punkte nurodytas teiginys, kad pagrindinė kraujo išsiliejimo vieta yra pakaušio srityje, yra teisingas, nes kraujosruva šioje vietoje pati intensyviausia. Tyrimo metu kaulų lūžių nebuvo nustatyta. Taip pat nenustatyta ankstesnių smegenų traumavimų, jokių poveikių, jokių kaukolės lūžių, nesusijusių su tiriamuoju laikotarpiu. Nustatytų sužalojimų atsiradimo galimas mechanizmas toks - po suduoto smūgio į veido sritį, į kitą galvos sritį, galimai smūgiuojant kumščiu ar panašiai, nukentėjusiajam griuvus ir atsitrenkus pakaušio sritimi į kietą pagrindą. Tai yra nurodyta specialisto išvados 3 punkte. Jeigu kieto pagrindo nėra, tai galimas sužalojimo mechanizmas galėtų būti tiesioginio smūgio poveikis į šią pakaušio sritį. Pagal lavono tyrimo metu rastus objektyvius medicininius duomenis, tokiam mechanizmui visas sužalojimų išsidėstymas ir jų pobūdis neprieštarautų. Po suduotų smūgių į šią galvos sritį galimas toks mechanizmas, bet nėra būtinas. Tai nėra kategoriška išvada, tai yra tikimybinis teiginys, toks sužalojimo mechanizmas labiausia tikėtinas. Pagrindiniai išoriniai sužalojimai yra nustatyti galvos srityje. Nustatyti išoriniai sužalojimai tiek vizualiai, tiek morfologiškai yra gana menki. Apibūdinti, kuris iš išoriškai nustatytų sužalojimų būtų betarpiškai sietinas su mirtimi, nėra galimybės. O vidinio lavono tyrimo metu nustatyta kraujosruva yra pakaušio minkštuose audiniuose. Pagal nustatytus sužalojimus duomenų, kad buvo šokinėjama nukentėjusiajam ant galvos, nėra. Esant nustatytam etilo alkoholio kiekiui kraujyje, šlapime, ar nukentėjusysis buvo sąmojingas nusikaltimo darymo metu ar jautė fizinį skausmą, sunku pasakyti. Kadangi kiekvieno žmogaus tolerancija alkoholio poveikiui labai skirtinga. Pas nukentėjusįjį rasta 3,65 kraujyje ir 4,4 šlapime promilių alkoholio. Tai buvo sunkus girtumo laipsnis. Ar patyrus tokią traumą iš karto netenkama sąmonės, nustatyti nėra galimybės, bet praktika rodo, kad po tokio galvos sužalojimo, paprastai būna netenkama sąmonės. Specialistas tvirtino išvadą, kad mirtis ištiko po keleto, keliolikos minučių po patirtos traumos, nes paprastai tiek trunka kraujavimas į galvos smegenų skilvelius ir sąlygoja sužaloto asmens mirtį. Specialistas taip pat nurodė, jog galima teigti, kad sužalojimai padaryti panašiu laiku. Kad sužalojimus galėjo pasidaryti pats nukentėjusysis, griuvinėdamas ar panašiai, sužalojimų pobūdis prieštarauja tokiam mechanizmui. Ar galėjo toks sužalojimas atsirasti nuo kojos, tai priklauso nuo apavo, nuo smūgiavimo jėgos stiprumo. Kategoriškai atmesti to negalima. Kad sužalojimui būtų naudotas strypas ar panašus pailgas daiktas, tam prieštarauja sužalojimų forma, nes kraujosruvos netaisyklingos ovalo formos, nebuvo nustatyta pailgos formos turinčio daikto poveikio.
Iš 2014-08-04 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, esančioje sodyboje. Sodyba yra vienkiemyje. Įvažiavimas į sodyba yra vakarų pusėje. Sodybos šiaurinėje dalyje yra ūkinis pastatas, nuo jo į rytų pusę už 5 m yra garažas. Nuo garažo į pietų pusę 2,8 m atstumu stovi medinis, geltonos spalvos gyvenamasis namas. Nuo namo į pietvakarių pusę už 4,5 m stovi rudos spalvos įrenginėjamas namas. Nuo gyvenamojo namo į vakarų pusę už 7,8 m priekiu į rytų pusę ant pievelės stovi automobilis OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Automobilio durelės uždarytos. Apžiūrėjus automobilį matyti sudaužytas dešinės pusės veidrodėlis, sulaužytas jo tvirtinimo korpusas, nėra plastikinės apdailos. Taip yra išdaužtas vairuotojo pusės durelių stiklas. Stiklo šukės yra pribyrėjusios ant vairuotojo sėdynės ir ant pievelės prie vairuotojo durelių. Stiklo šukių pavyzdžiai paimti ir supakuoti į voką, ant jo užrašyti paaiškinamieji užrašai. Nuo automobilio į šiaurės rytų pusę 2,3 m atstumu ant pievelės rastas šoninio vaizdo veidrodėlio apdaila ir tuščias plastikinis butelis 1 l talpos su užrašu „Biržiečių“. Nuo butelio kaklelio spec. tamponu paimtas biologinis pėdsakas ir supakuotas į voką. Nuo automobilio į šiaurės pusę 1,8 m atstumu yra dvi juodos - raudonos spalvų šlepetės. Nuo automobilio į vakarų ir šiaurės vakarų pusę už 0,3 m yra 4 x 6 m dydžio žvyro krūva. Apžiūrint automobilio išorę, ant kairės pusės galinių keleivio durelių stiklo išorinio paviršiaus viduryje rastas rankos piršto pėdsakas Nr. 1, ant dešinės pusės priekinių keleivio durelių, išorinio paviršiaus 0,18 m nuo kairiojo krašto ir 0,01 m virš atidarymo rankenėlės, rastas piršto pėdsakas Nr. 2, ant dešinės pusės galinių keleivio durelių, išorinio paviršiaus stiklo 0,1 m nuo stiklo apačios ir 0,21 m nuo dešiniojo krašto, rastas rankos piršto pėdsakas Nr. 3. Rasti rankos pirštų pėdsakai nukopijuoti ant plokštelių ir supakuoti į voką. Nuo automobilio vairuotojo ir keleivio pusės priekinių sėdynių paimtos mikrodalelės ir supakuotos į voką. Automobilyje ant priekinės panelės rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Siemens“, kuris supakuotas į voką. Vairuotojo pusės skydelyje nuo saulės rasti automobilio dokumentai ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“. Mobiliojo ryšio telefonas paimtas ir supakuotas į voką. Automobilio peleninėje rastos ir paimtos dvi nuorūkos, jos supakuotos į du atskirus vokus. Žolė aplink automobilį OPEL VECTRA nupjauta žolė, todėl grumtynių pėdsakų nesimato. Po apžiūros automobilis OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos paimtas (1 tomas, b. l. 5-9 ).
Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 291/14 (05) matyti, kad
1. E. R. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius.
2. E. R. mirties galėjo įvykti užduotyje nurodytu (jam artimu) laiku – 2014-08-04 apie 00.36 val. Į tai nurodo stiprus lavoninis sustingimas, III- čia lavondėmių stadija.
3. E. R. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai:
a) galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu viršugalvio dešinėje pusėje, poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke ir dešinės ausies kaušelyje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai keturių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai trumpame laikotarpyje iki mirties į ką nurodo melsvai violetinė kraujosruvų spalva, smūgiuojant kumščiu ar panašiai į veido sritį ir po suduoto smūgio griuvus ir atsitrenkus į kietą pagrindą pakaušio sritimi. Tam neprieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma sunkiai.
b) poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, odos nubrozdinimas pilvo dešinėje pusėje, kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės minkštuose audiniuose. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai keturių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai trumpame laikotarpyje iki mirties į ką nurodo melsvai violetinė kraujosruvų spalva, smūgiuojant kumščiu, įspiriant ar panašiai. Šie sužalojimai mirčiai įtakos neturėjo, gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai.
4. Didžiausias trauminio poveikio intensyvumas morfologiškai stebimas pakaušio srityje, todėl tikėtina, kad E. R. mirties priežastimi buvo būtent šios srities traumavimas.
7. Požymių, kurie nurodytų į skirtingą sužalojimų laiką padarymo laiką, nenustatyta.
8. Kovai ir savigynai būdingų požymių E. R. lavono tyrimo metu nenustatyta.
9. Kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius paprastai yra lydimi sąmonės netekimo, todėl galimybė po šio sužalojimo E. R. atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus yra mažai tikėtina. Po sužalojimų padarymo E. R. galėjo gyventi trumpą ( keleto-keliolikos) minučių laikotarpį. Tai patvirtina lavono tyrimo metu konstatuoti neužsitęsusios (beagoninės) mirties požymiai – skystas be krešulių kraujas širdies ertmėse.
10. E. R. kraujyje rasta 3,65 promilės, šlapime 4,44 promilė etilo alkoholio. Gyviems asmenims tai atitinka sunkiam girtumo laipsniui (1 tomas, b. l. 43-46).
Iš 2014-08-26 daikto apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti E. R. bridžai, trikotažiniai marškinėliai, vyriškos trikotažinės glaudės. Apžiūros metu nustatyta, jog ties marškinėlių apykakle dešinėje pusėje matomas pažeidimas pažymėtas Nr. 1, o nuo šio pažeidimo 5 cm atstumu į dešinę pusę matoma atirusi apykaklė pažymėta Nr. 2 (b. l. 1 tomas, 47, 48-51).
Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1167/14 (P-05) matyti, kad M. K. nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešiniame rieše, nugaroje, dešinėje blauzdoje ir dešinėje pėdoje, padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku t. y. 2014-08-04. Sužalojimai padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. M. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. M. K. plaštakose sužalojimų, kurie galėtų gautis kovos ar savigynos metu, nerasta. Odos nubrozdinimai nugaroje M. K. galėjo gautis jam nugriuvus ant kieto pagrindo (1 tomas, b. l. 150).
Iš Bendrosios pagalbos centro pateikto rašto matyti, kad 2014-08-03 00.15 val. buvo užfiksuotas pranešimas, dėl įvykio (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b. l. 95).
Iš 2014-09-05 garso įrašo protokolo matyti, jog buvo kviečiama pagalba, nurodant, jog M. K. suspardė E. R. (b. l. 97-98, 1 tomas).
Iš 2013-09-17 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog parodymų patikrinimo metu vietoje 2014-08-06 M. K. patvirtino 2014-08-04 duotus savo parodymus (1 tomas, b. l. 112-113).
Iš specialisto išvados Nr. G 1167/14(P-05) matyti, jog odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešiniame rieše, nugaroje, dešinėje blauzdoje ir dešinėje pėdoje M. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2014-08-04; sužalojimai M. K. padaryti ne mažiau devynių bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija; M. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas; M. K. plaštakos sužalojimų, kurie galėtų būti padaryti kovos ar savigynos metu, nerasta; odos nubrozdinimai nugaroje M. K. galėjo būti padaryti jam nugriuvus ant kieto pagrindo (b. l. 150, 1 tomas).
Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-84/2014 matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu M. K. galėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei valdyti savo veiksmus ir nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo staigaus susijaudinimo būsenoje ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu psichikos sutrikimais neserga ir taip pat neserga laikinu psichikos sveikatos sutrikimu. Galimai neteisėtas E. R. elgesys galėjo išprovokuoti M. K. spontaniškai panaudoti fizinį smurtą jo atžvilgiu (2 tomas, b. l. 44-46).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų – paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, specialisto paašikinimus teismo posėdžio metu, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolą, kitus rašytinius dokumentus - visetą, teismas konstatuoja įrodytu tai, kad kaltinamasis M. K. 2014 m. rugpjūčio 4 d., apie 00.15 val., savo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, tarpusavio konflikto metu su E. R. suduodamas ne mažiau 8 smūgių jam į galvos sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu viršugalvio dešinėje pusėje, poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke ir dešinės ausies kaušelyje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus pilvo dešinėje pusėje, kraujosruvą krūtinės kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, dėl ko nuo galvos sumušimo nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė E. R.. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalies, požymius. Suduodamas smūgius E. R. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą – M. K. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir nors šių pasekmių, tai yra E. R. mirties, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.
Kaltinamasis M. K. pripažino sudavęs 3-4 smūgius kumščiu į galvos sritį ir du kartus spyręs E. R. į šoną. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės yra patvirtinti nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Tai, kad smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį sudavė būtent kaltinamasis, patvirtina įvykį mačiusi nukentėjusioji A. R., iš dalies ir liudytoja O. B., J. P., to neneigia, kaip minėta, ir pats kaltinamasis.
Teismo medicinos specialistas N. R. teisme patvirtino duotą išvadą Nr. M 291/14 (05) ir teismas neturi pagrindo abejoti specialisto kompetencija bei patirtimi, kuria remdamasis jis konstatavo, jog E. R. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai keturių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai trumpame laikotarpyje iki mirties į ką nurodo melsvai violetinė kraujosruvų spalva, smūgiuojant kumščiu ar panašiai į veido sritį ir po suduoto smūgio griuvus ir atsitrenkus į kietą pagrindą pakaušio sritimi. Teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas N. R. papildomai paaiškino, kad visi nustatyti sužalojimai buvo padaryti panašiai vienu laiku; dėl galvos sumušimo kraujas išsiliejo po smegenų minkštaisiais dangalais ir to poveikyje įvyko mirtis. Teismo specialisto išvada abejoti nėra jokio pagrindo, nes nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis iš esmės atitinka tyrimo metu duotus paties M. K. parodymus dėl prieš E. R. pavartoto smurto, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose fiksuotus duomenis, liudytojų parodymus. M. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole fiksuota, jog pats kaltinamasis parodė, kaip E. R. sėdinčiam už automobilio vairo sudavė į galvos sritį, po to ištraukė E. R. iš automobilio ir E. R. galvą trinktelėjo į automobilį, sudavė kitus smūgius (b. l. 112, 1 tomas). Teismo medicinos ekspertas papildomai paaiškino, jog E. R. galvos sužalojimo, kuris buvo konstatuotas, mechanizmas galėjo būti ir toks, kokį parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė M. K. ir tai nekeičia padarytos išvados (b. l. 159, 2 tomas). Ekspertas nurodė, kad galimas sužalojimo mechanizmas yra toks, koks yra nurodytas specialisto išvadoje, t. y. jog kraujo išsiliejimas atsirado po griuvimo pakaušio sritimi atsitrenkus į kietą pagrindą ir toks sužalojimo mechanizmas tikėtinas labiausia, taip pat galimas sužalojimo mechanizmas yra toks, t. y. suduodant tiesioginį smūgį į pakaušio sritį. Specialisto išvada, jog E. R. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius nėra jokio pagrindo abejoti. Nukentėjusioji A. R. parodė, kad kaltinamasis M. K. ištraukė E. R. iš automobilio ir po smurtinių veiksmų E. R. nugriuvo ir nebeatsikėlė. Liudytoja O. B. teigė, jog M. K. susigrūmė su E. R., abu kartu nugriuvo ir E. R. nebeatsikėlė. Liudytoja J. P. parodė, kad atitraukė nuo gulinčio E. kaltinamąjį, kad jis nebemuštų E.. Teismas laiko įrodyta, kad E. R. mirtį sukėlusius galvos sužalojimus padarė būtent M. K.. Duomenų apie tai, kad po M. K. suduotų smūgių nukentėjusiajam E. R. dar buvo suduoti kokie nors smūgiai, byloje nėra. Taip pat jokių įrodymų, kad E. R. mirtinus sužalojimas būtų patyręs anksčiau nei jam smūgius sudavė M. K., byloje nėra. Teismas nesiremia nukentėjusios A. R. parodymais, kad kaltinamasis du kartus užšoko abiem kojom E. R. ant galvos, o remiasi specialisto išvada ir specialisto paaiškinimais, jog tokių sužalojimų nustatyta nebuvo, kadangi šokinėjimo metu neišvengiamai būtų nustatyti nosies kaulų lūžiai ir pan. Teismas daro išvadą, jog nukentėjusioji A. R. sąžiningai suklydo teigdama, jog kaltinamasis šokinėjo ant nukentėjusiojo galvos, ir tokią išvadą daro, įvertinęs pačios nukentėjusios A. R. parodymus apie jos būseną įvykio metu, jog buvo labai sutrikusi, patyrė baimę ir šoką; liudytojos Z. B. parodymus, kad E. R. sesuo elgėsi neadekvačiai, buvo neblaivi, stipriai išgėrusi (b. l. 96, 2 tomas).
Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Bylos įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. K. sudavė E. R. smūgius į galvos sritį ir būtent po M. K. suduotų smūgių E. R. mirė. Specialisto išvadoje konstatuota, kad E. R. mirtį lėmė kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Visi sužalojimai padaryti per neilgą laikotarpį. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui.
Byloje surinktų ir aptartų įrodymų – nukentėjusiųjų, liudytojų, paties M. K. tyrimo metu duotų parodymų, parodymų patikrinimo vietoje protokolo, teismo medicinos specialisto išvados - analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent M. K. sudavė smūgius E. R. į galvos sritį ir jo suduoti smūgiai buvo būtina sąlyga sukėlusi E. R. mirtį. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo smurtinių veiksmų ir kilusių padarinių – E. R. mirties - yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Esant tokiems įrodymams, daroma išvada, jog M. K. veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalį. Nors iš kaltinamojo M. K. parodymų matyti, kad jis E. R. nenorėjo sužaloti, tuo labiau nužudyti, tačiau bylos įrodymai patvirtina, jog M. K. suduodamas smūgius E. R. į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, suprato, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į E. R. gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę E. R. ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nužudė E. R., veikdamas netiesiogine tyčia.
Nėra jokio pagrindo išvadai, kad M. K. veikė būtinosios ginties sąlygomis ar peržengdamas jos ribas, nes E. R. kaltinamajam jokių smūgių nesudavė, specialisto išvadoje konstatuota, jog nustatyti M. K. odos nubrozdinimai padaryti galimai aplinkybėse nurodytu laiku – 2014-08-04 M. K. suduodant rankomis ir kojomis E. R. į įvairias kūno vietas ir plaštakose sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti kovos ar savigynos metu, nerasta (b. l. 150, 1 tomas). Bylos įrodymai patvirtina, kad jokios realios grėsmės E. R. M. K. nekėlė, o tai, kad E. R. būdamas neblaivus (kraujyje rasta 3,65 promilės, šlapime 4,44 promilės etilo alkoholio), kaip parodė, kaltinamasis ir liudytoja O. B., keikėsi, ėmė stumdytis, nesuteikė pagrindo M. K. smurtu gintis ar ginti turtą. Kita vertus, tos aplinkybės, jog E. R. anksčiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, negali būti pripažįstamos būtinosios ginties situacija. Nustatyta, kad E. R., nukentėjusioji A. R., liudytojai O. B., E. J. buvo automobilyje ir ruošėsi su juo išvykti. Nukentėjusioji A. R. ir liudytoja O. B. vienodai nurodė, jog tuo metu, kai pamatė pribėgantį kaltinamąjį, E. R. užgesino automobilio variklį. Juolab, ir pats kaltinamasis, kaip ir liudytojai nurodė, jog ištraukė E. R. iš automobilio ir sudavė smūgius E. R. prie automobilio. Akivaizdu, jog tuo metu, kai kaltinamasis M. K. sudavė smūgius E. R. incidentas dėl važiavimo automobiliu jau buvo pasibaigęs, pavojingos situacijos nebebuvo, t. y. kaltinamojo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, turtui nukentėjusysis nekėlė tiesioginės, realios ir akivaizdžios grėsmės, dėl kurios būtų reikėję gintis. Be to, ir pats kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad bėgant link automobilio variklis buvo užgesintas (b. l. 107, 1 tomas).
Teismas pripažįsta kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuoširdų gailestį ir prisipažinimą bei tai, jog savo noru atlygino dalį padarytos žalos.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo E. R. elgesys, todėl ši aplinkybė taip pat vertinama kaip M. K. atsakomybę lengvinanti. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad E. R. savo elgesiu (automobilį vairuodavo, neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus – už tai sistemingai buvo baudžiamas administracinėmis nuobaudos nuo 2007 metų (b. l. 23-28, 1 tomas)), kuris pasireiškė ir aptariamo įvykio dieną, kuriam, akivaizdu, jog įtakos turėjo ir E. R. būsena (buvo neblaivus – kraujyje rasta 3,65 promilės, šlapime 4,44 promilės etilo alkoholio), sukėlė kaltinamojo pyktį. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nukentėjusysis tyčia neprovokavo kaltinamojo veiksmų, bet keletą kartų anksčiau būdamas baustas, taip pat už kaltinamojo tėvui R. K. priklausančio automobilio vairavimą, esant neblaiviam (b. l. 31, 1 tomas), bei būdamas teistas už svetimo turto – automobilio - vagystę (b. l. 175-178, 2 tomas) bei elgdamasis netinkamai ir jį pakartodamas aptariamo įvykio dieną, nevertino savo elgesio kaip rizikingo, nors galėjo ir turėjo numatyti, jog toks jo elgesys gali paskatinti M. K. nusikalsti. Tuo labiau, jog aplinkybes dėl automobilio vairavimo neblaiviam, vagystę žinojo kaltinamasis. Taigi, akivaizdu, kad toks E. R. elgesys turėjo įtakos šiam nusikaltimui padaryti, todėl vertinamas kaip rizikingas. Todėl tai pripažįstama kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
Sunkinančių kaltinamojo M. K. atsakomybę aplinkybių byloje nėra.
Skirdamas bausmę M. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos –M. K. tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamasis M. K. laikomas neteistu (ankstesnis teistumas išnykęs), (b. l. 22 tomas), baustas administracine tvarka (b. l. 17-21, 2 tomas). Iki šios veikos ir po jos įvykdymo kaltinamasis iš esmės charakterizuojamas teigiamai - jis dirba (b. l. 52 tomas), darbdavių charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (b. l. 124, 1 tomas), psichikos sveikatos centre dėl priklausomybės ir psichikos ligų neregistruotas (b. l. 33, 35, 2 tomas), su sugyventine augina vieną mažametį vaiką (b. l. 125, 1 tomas), taip pat padeda išlaikyti sugyventinės du nepilnamečius vaikus. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, į kaltinamojo M. K. elgesį viso proceso metu ir atkreipia dėmesį į tai, jog po nusikaltimo padarymo ėmėsi priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – nukentėjusiajai J. R. atlygino visą turtinę ir neturtinės žalos dalį, nukentėjusiajam R. R. taip pat atlygino dalį neturtinės žalos, nors nukentėjusioji A. R. teigė, kad M. K. nebuvo atėjęs į laidotuves, jos (A. R.) neatsiprašė, tačiau nukentėjusioji J. R. parodė, kad kaltinamasis buvo atvažiavęs su gėlėmis, bet žodžiu neatsiprašė (b. l. 130, 2 tomas), nukentėjusysis E. R. tvirtino, kad kaltinamasis buvo atvažiavęs po laidotuvių ir jo atsiprašė (b. l. 131, 2 tomas), nukentėjusysis E. R., kuris reiškė neturtinės žalos civilinį ieškinį jo atsisakė ir raštu patvirtino, kad kaltinamajam pretenzijų neturi (b. l. 182, 2 tomas). Tokios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis supranta savo neteisėto elgesio pasekmes, dėl to išgyvena, ėmėsi priemonių pasekmėms sušvelninti, jo atsakomybę lengvina net trys aplinkybės, nėra jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Už nužudymą sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra. Taip pat nėra aplinkybių, leidžiančių manyti, jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), todėl skirti švelnesnės bausmės rūšies, negu numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje, negalima. Įvertinus visetą paminėtų aplinkybių, teismas prieina prie išvados, kad kaltinamajam M. K. už labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina lygi bausmės minimumui. Būtent minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmė pasieks tuos tikslus, kuriuos kelia BK 41 straipsnis.
Nustatyta, jog nukentėjusiajai J. R. kaltinamasis M. K. visiškai atlygino turtinę žalą ir nukentėjusioji J. R. turtinės žalos civilinio ieškinio nereiškė (1 tomas, b. l. 66).
Visi nukentėjusieji reiškė neturtinės žalos civilinius ieškinius.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. R. pareiškė 14 481 eurų (50 000 Lt) neturtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 56, 2 tomas), prašydama žalą priteisti iš kaltinamojo. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji patyrė neturtinę žalą, neteko savo sūnaus ir tai jai sukėlė ypač sunkius dvasinius išgyvenimus – kasdien lanko sūnaus kapą, naktimis blogai miega, vartoja vaistus nuo nemigos. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog sūnus E. kartu su ja gyveno, jos santykiai su sūnumi buvo artimi. Dėl sūnaus netekties pablogėjo sveikata, žlugo jos lūkesčiai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. K. nužudė nukentėjusios J. R. sūnų E. R.. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusioji J. R. patyrė moralinę žalą. Esant teismo ištirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, jog nukentėjusios J. R. išgyvenimai dėl sūnaus netekties – yra dideli. Bylos duomenys – nukentėjusiųjų pateiktas laiškas (b. l. 183-184,2 tomas), visų nukentėjusiųjų parodymai nurodo, kad ryšys tarp J. R. ir sūnaus E. R. buvo artimas, nuolatinio pobūdžio, emocine prasme tvirtas, medicinos dokumentų išrašas apie gydymąsi dėl patirto streso (b. l. 148, 2 tomas) patvirtina nukentėjusios J. R. parodymus, jog po sūnaus mirties jai pablogėjo sveikata. Tos aplinkybės, jog J. R. šeima atitinkamais laikotarpiais buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, negali būti pagrindu pripažinti, jog nukentėjusioji J. R. nepatyrė neturtinės žalos (b. l. 164-174, 2 tomas). Juolab, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje nurodyta, kad duomenų apie sūnaus E. R. nepriežiūrą ar jo teisių pažeidimus šeimoje iki E. R. pilnametystės Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi (b. l. 164, 2 tomas). Atsižvelgiant į nukentėjusios J. R. ir kaltinamojo šeimines, materialines padėtis – nukentėjusioji augina tris nepilnamečius vaikus, registruota darbo biržoje, gaunamos pajamos minimalios, t. y. 230 eurų socialinė pašalpa ir pašalpa už vaikus, kaltinamojo mėnesinės pajamos – 450 eurų, taip pat išlaiko ir augina tris vaikus, į nukentėjusiojo E. R. rizikingą elgesį įvykio metu, į tai, jog kaltinamasis nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, į turtinės žalos dydį, kitas išdėstytas aplinkybes bei į nukentėjusios J. R. patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiant užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, prieinama prie išvados, jog nukentėjusios J. R. neturtinės žalos 14 481 eurų (50 000 Lt) civilinis ieškinys turi būti mažinamas ir pripažintina, kad yra pagrįstas 11 584,80 eurų (40 000 Lt) sumai. Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis M. K. nukentėjusiajai J. R. atlygino 700 eurų (b. l. 120, 2 tomas) ir nukentėjusiajai J. R. iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo buvo išmokėta 1957,83 eurai (6760 litų) (b. l. 74-75, 1 tomas), šia suma civilinis mažintinas ir todėl iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajai J. R. priteistina 8926,97 eurų.
Nukentėjusioji J. R., atstovaudama savo nepilnamečių vaikų D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), (b. l. 123, 2 tomas) ir T. R., gimusio (duomenys neskelbtini), (b. l. 124, 2 tomas) interesams teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė neturtinės žalos civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti kiekvienam vaikui po 3 000 eurų (b. l. 103-104, 2 tomas), motyvuodama tuo, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų duktė D. ir sūnus T. stipriai išgyvena, pasikeitė T. R. elgesys, D. dėl šios priežastis lankėsi pas socialinę darbuotoją, tačiau pas specialistus vaikų nevedė, E. R. padėdavo išlaikyti vaikus, pinigų užsidirbdamas versdamasis atsitiktiniais uždarbiais. Nukentėjusioji D. R. nurodė, jog santykiai su broliu buvo geri, kartu visi gyveno. Akivaizdu, jog nukentėjusiųjų D. R. ir T. R. patirti psichiniai išgyvenimai turi padarinius, šeimos santykiai buvo nuoširdūs, artimi, todėl nepilnamečiams nukentėjusiems neturtinė žala padaryta ir turi būti atlyginta. Tačiau visų jau paminėtų bylos duomenų kontekste, įvertinus ir E. R. rizikingą elgesį įvykio metu, reiškiamas neturtinės žalos civilinio ieškinio dydis turi būti mažinamas ir yra pagrįstas 2000 eurų dydžio. Pagal BPK 53 straipsnio 2-4 dalis, jei žmogaus amžius, socialinė branda, psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Nukentėjusioji J. R. teisiamojo posėdžio metu prašė civilinį ieškinį priteisti vaikų naudai. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo naudai. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad iš kaltinamojo D. R. ir T. R. priteistina po 2000 eurų.
Nukentėjęs R. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 5792,40 eurų (20 000 litų) neturtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 78, 1 tomas) ir prašė priteisti iš kaltinamojo, motyvuodamas tuo, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų neteko sūnaus, dėl netekties labai išgyvena. Teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad E. jam padėdavo, atvažiuodavo kas mėnesį savaitei ar dviem. Esant teismo ištirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, jog nukentėjęs R. R. dėl sūnaus netekties patyrė dvasinius išgyvenimus. Bylos duomenys – paties nukentėjusiojo R. R., kitų nukentėjusiųjų parodymai, rašytiniai įrodymai - nurodo, kad R. R. su šeima negyvena nuo 2008 metų, alimentų vaikų išlaikymui neteikia, pats nukentėjęs E. R. padėdavo tėvui. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir kaltinamojo šeimines, materialines padėtis, į nukentėjusiojo E. R. rizikingą elgesį įvykio metu, į tai, jog kaltinamasis nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, kitas išdėstytas aplinkybes bei į nusikalstamos veikos pasekmes, prieinama prie išvados, jog nukentėjusiojo neturtinės žalos 5792,40 eurų (20 000 Lt) civilinis ieškinys turi būti mažinamas ir pripažintina, kad yra pagrįstas 2896,20 eurų (10 000 Lt) sumai. Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis M. K. nukentėjusiajam R. R. atlygino 700 eurų (b. l. 121, 2 tomas), šia suma civilinis mažintinas ir todėl iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajam R. R. priteistina 2196,20 eurai.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. R. pareiškė 30 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 110-112, 2 tomas), prašydama žalą priteisti iš kaltinamojo. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji patyrė neturtinę žalą, neteko savo brolio ir tai jai sukėlė ypač sunkius dvasinius išgyvenimus, be to, brolis buvo sužalotas ir mirė jos akivaizdoje. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jos santykiai su broliu nuo pat vaikystės buvo artimi, jie nepertraukiamai bendraudavo. Dėl brolio netekties pablogėjo sveikata, gydėsi, lankosi pas psichologą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. K. nužudė nukentėjusios A. R. brolį E. R.. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Bylos duomenys – nukentėjusiųjų parodymai, teismui pateiktas laiškas (b. l. 183-184,2 tomas) nurodo, kad ryšiai tarp nukentėjusios A. R. ir E. R. buvo nuolatinio pobūdžio, artimi ir emociškai tvirti, medicinos dokumentų išrašai apie gydymąsi dėl centrinių nervų susirgimo net ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 152, 179, 2 tomas), Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentai, jog A. R. sirgo, lanko psichologo konsultacijas Vaiko teisių apsaugos skyriuje (b. l. 151, 165 2 tomas) - patvirtina nukentėjusios A. R. parodymus, jog dėl brolio mirties ji labai išgyvena, pablogėjo jos sveikata. Tos aplinkybės, jog A. R. lanko psichologo konsultacijas Vaiko teisių apsaugos skyriuje ir dėl kitų priežasčių - socialinių (motinystės) įgūdžių stiprinimo, jog Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu E. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo A. R. ir jos neviešo įžeidimo, rodo, kad nukentėjusios santykiai tarp nukentėjusios ir E. R. buvo ne visada nuoširdūs, kaip teigia nukentėjusioji, bet minėti dokumentai patvirtina, kad yra buvę ir konfliktų, ir ne tik patirti išgyvenimai dėl brolio netekties, bet ir pačios nukentėjusios asmenybė, gyvenimo būdas lemia lankymąsi pas specialistus. Be to, atsižvelgiama į tai, jog nukentėjusioji A. R. gyvena atskirai nuo motinos J. R. šeimos, turi savo šeimą, mažametį vaiką. Esant tokioms aplinkybėms, jau anksčiau paminėtų bylos duomenų kontekste bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusios A. R. pareikštas neturtinės žalos civilinis ieškinys turi būti mažinamas ir yra pagrįstas 5 000 eurų dydžio.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vienas vokas su trimis daktiloskopinėmis plokštelėmis, vienas vokas su stiklo šukių pavyzdžiais, vienas vokas su mikrodalelėmis, vienas vokas su viena nuorūka cigaretės „Fest“, vienas vokas su dviem nuorūkomis cigarečių „Fest“ ir vienas vokas su biologiniu pėdsaku (kvitas B serija BBB Nr. 0068184), vienas vokas su biologiniais pėdsakais (kvitas B serija BBB Nr. 0068291), vienas vokas su biologiniais pėdsakais (kvitas serija BBB Nr. 0068183) saugomi Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje – sunaikintini.
Nukentėjusios J. R. ir A. R. pateikė dokumentus (b.l. 149, 180, 2 tomas), prašydamos išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo nukentėjusioms. Įvertinus proceso trukmę, atstovių atliktus veiksmus, daroma išvada, kad prašomos proceso išlaidos yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelės, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusios A. R. patirtos atstovavimo išlaidos – 290 eurų, nukentėjusios J. R. – 400 eurų, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. K. nukentėjusioms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 - 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.
Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-08-04 iki 2014-08-06 (dvi dienos).
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. birželio 12 d.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą – pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą – ir M. K. suimti teismo posėdžių salėje.
Procesą dėl nukentėjusiojo E. R. neturtinės žalos civilinio ieškinio nutraukti.
Nukentėjusiosios J. R. 14 481 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. K. 8 926,97 eurų J. R. neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios J. R. neturtinės žalos civilinį ieškinį nukentėjusiųjų T. R. ir D. R. naudai tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. K. po 2000 eurų T. R. ir D. R. neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo R. R. 5792,40 eurų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. K. R. R. 2196,20 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusios A. R. 30 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. K. nukentėjusiajai A. R. 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš M. K. nukentėjusiajai A. R. 290 eurų jos turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš M. K. nukentėjusiajai J. R. 400 eurų jos turėtas proceso išlaidas atstovo pagalbai apmokėti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – vieną voką su trimis daktiloskopinėmis plokštelėmis, vieną voką su stiklo šukių pavyzdžiais, vieną voką su mikrodalelėmis, vieną voką su viena nuorūka cigaretės „Fest“, vieną voką su dviem nuorūkomis cigarečių „Fest“ ir vieną voką su biologiniu pėdsaku (kvitas B serija BBB Nr. 0068184), vieną voką su biologiniais pėdsakais (kvitas B serija BBB Nr. 0068291), vieną voką su biologiniais pėdsakais (kvitas serija BBB Nr. 0068183) saugomus Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.