- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- TS-7-843/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Nuteistasis
- S. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 59-264 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį ir jam skirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės vykdymo pradžia: 2011-10-03, bausmės vykdymo pabaiga: 2016-10-03. 1/2 laisvės atėmimo bausmės atliko 2014-04-03. Neatliktos bausmės dalis 2015-11-12 – 10 mėnesių ir 21 diena.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, apsvarsčiusi nuteistojo S. M. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 59-264 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime nurodė, kad S. M. ankščiau teistas 5 kartus: už plėšimus, vagystę, viešosios tvarkos pažeidimą, jam du kartus taikytas lygtinis paleidimas, du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nusikaltimui būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai nesunkėja. Dėl ankstesnių nusikaltimų kaltę pripažįsta iš dalies. Šiuos nusikaltimus padarė su bendrininkais, gali pasiduoti kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje. Šiuo metu narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo problemų neužfiksuota. Diskriminacinių ar kriminalinių nuostatų nefiksuota. Nuteistasis tikisi sugrįžti į socialią visuomenę. Pripažįsta bendras vertybes, motyvuotas keisti nusikalstamą elgesį. Ankščiau yra 6 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisyklės, buvo baustas 5 kartus, bet šuo metu neturi galiojančių nuobaudų, neskatintas. S. M. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2013-09-10 paprastosios grupės sąlygomis. Jis yra motyvuotas prasmingam užimtumui: žiūri TV laidas, sportuoja. Nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa“, socialinės reabilitacijos renginiuose: nuo 2014-01-24 iki 2014-03-28 dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Streso ir emocijų valdymo“ programos užsiėmimuose, nuo 2014-04-11 iki 2014-05-23 „Bendravimo įgūdžių ugdymo, emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo programose, pozityvaus užimtumo priemonių programoje. Asmuo įgijo vidurinį išsilavinimą, profesijos neturi, mokosi suvirintojo specialybės. Laisvėje nedirbęs. Išėjęs į laisvę ketina dirbti, gautas 2015-10-07 Nr. 8-10947 raštas dėl įsidarbinimo vairuotoju UAB „Taksi Vilnius“. Nuteistojo ryšiai su artimaisiais išlikę, juos palaiko su žmona, senele, draugais. Pasimatymų metu lankomas. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 80 balų. Atsižvelgus į nuteistojo S. M. nustatytą vidutinį nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, kriminalinę patirtį, elgesį bausmės atlikimo metu, polinkį pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, nuobaudų pobūdį, motyvacijos stoką keistis, S. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad S. M. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. M. skundu prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 59-264 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Savo skundą motyvuoja tuo, kad visų pirma aplinkybė, kad jam trūksta motyvacijos keistis, padaryta nepagrįsta. Iš Komisijai pateiktos psichologinės charakteristikos matyti, kad paauglystėje jis bandė narkotinių medžiagų, tačiau šiuo metu nevartoja ir išreiškia stiprią nuostatą prieš narkotikus, alkoholio nevartoja visiškai, turi suformavęs realius socialinės ateities tikslus, stengiasi socialines situacijas vertinti tinkamai. Diskriminacinių ar kriminalių nuostatų charakteristikoje nefiksuota. Jis pripažįsta bendras vertybes ir yra motyvuotas keisti nusikalstamą elgesį. Bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, mokėsi suvirintojo specialybės, susituokė. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad jis ne tik turi motyvacijos keisti savo elgesį, bet tą ir daro keisdamas savo socialinį statusą bei įgydamas išsilavinimą ir specialybę reikalingą socialinio gyvenimo pokyčiams įgyvendinti.
Antra, pagal OASys programą jis visada bus priskiriamas vidutinei rizikos grupei. Nustatant pagal šią metodiką asmens priklausomumą rizikos grupei, esminę reikšmę turi tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis ir yra pakartotinai padaręs nusikaltimą. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes jis visada bus priskiriamas vidutinei rizikos grupei ir šia aplinkybe negalima remtis darant išvadą, ar jis padarė pažangą pataisos įstaigoje mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atliekant bausmę pagal padarytus nusikaltimus. Nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą jis dalyvavo visose jam pasiūlytuose socialinės reabilitacijos programose, lankėsi Psichologinės tarnybos organizuojamuose užsiėmimuose, nors dėl jam nepanaikintos kardomosios priemonės negalėjo teikti prašymo lygtinio paleidimo Komisijai. Todėl iš esmės Komisijos jam pateiktos rekomendacijos nieko negali pakeisti, nes jas yra įgyvendinęs. Paleistas iš suėmimo užsiregistravo darbo biržoje, užsiregistravo vairavimo egzaminui VĮ „Regitra“ todėl akivaizdu, kad siekiu pakeisti savo elgesį. Nors atvykęs į pataisos namus ir pažeidė režimo reikalavimus, tačiau svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Pažymi, kad jokių sunkių režimo pažeidimo nepadarė: du kartus nepasiklojo lovos, pavėlavo į patikrinimą, neužsidėjo asmens ženklo, buvo masinių muštynių vietoje, nors jose ir nedalyvavo. Mano, kad tokie režimo pažeidimai atsižvelgiant į tai, kad bausmę atlikinėjo daugiau nei 4 metus, tris iš jų kalėjimo sąlygomis Lukiškėse, negali rodyti, kad bausmės tikslai nėra realizuoti.
Trečia, mano, kad esminę įtaką Komisijos sprendimui padarė ta aplinkybė, kad nepripažįsta savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų. Šioje situacijoje Komisija neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad bausmę jis atlikinėjo pagal neįsiteisėjusį teismo nuosprendį. Šį nuosprendį jis yra apskundęs. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Jo nuosprendžiui neįsiteisėjus, Komisija negali reikalauti, kad jis pripažintų savo kaltę dėl nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas 2013-06-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu.
Mano, kad minėtas sprendimas priimtas remiantis susiklosčiusia praktika Komisijoje, kad pirmą kartą besikreipiančiųjų dėl lygtinio paleidimo prašymai nėra tenkinami. Su prašymu dėl lygtinio paleidimo jis galėjo kreiptis dar 2014-04-03, bet dėl jam neteisėtai taikytų kardomųjų priemonių to padaryti negalėjo. Jei nebūtų buvę neteisėtai tokia galimybė iš jo atimta, prašymas dėl lygtinio paleidimo galėjo būti svarstytas jau antrą kartą. Iš teismo paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės jis neatliko tik 10 mėnesių ir 21 dienos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į tai, kad skundo padavimo dienai realiai iš pataisos įstaigos jis jau išleistas, mano, kad jam turėtų būti taikytas ir lygtinis atleidimas nuo likusios bausmės, nes jo grįžimas į pataisos įstaigą, įsiteisėjus teismo sprendimui, bet kuriuo atveju neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. M. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad S. M. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės rizikos grupės (80 balų).
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Susipažinus su asmens bylos medžiaga nustatyta, kad S. M. bausmę Vilniaus pataisos namuose atliko nuo 2013-09-10 paprastosios grupės sąlygomis. Jis yra motyvuotas prasmingam užimtumui: žiūri TV laidas, sportuoja. Nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa“, socialinės reabilitacijos renginiuose: nuo 2014-01-24 iki 2014-03-28 dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Streso ir emocijų valdymo“ programos užsiėmimuose, nuo 2014-04-11 iki 2014-05-23 „Bendravimo įgūdžių ugdymo, emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo programose, pozityvaus užimtumo priemonių programoje. Asmuo įgijo vidurinį išsilavinimą, profesijos neturi, mokėsi suvirintojo specialybės. Bausmės atlikimo metu Vilniaus pataisos namuose nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus, buvo baustas 5 kartus, skatintas nebuvo, galiojančių nuobaudų neturi. Narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo problemų neužfiksuota. Teismo vertinimu, šie pokyčiai nėra absoliutūs ir nerodo išskirtinės pažangos keičiant savo elgesį. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Metinėje S. M. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis bendrauja noriai, yra kalbus, gali manipuliuoti, yra aktyvus, veiklus, pasitikintis savimi, sugebantis bendrauti, užmegzti pokalbį, jį palaikyti. Tačiau charakteristikoje taip pat akcentuojama, kad nuteistasis yra linkęs save pervertinti, stokoja savikritiškumo ir savivokos, linkęs nutylėti arba pagražinti faktinę informaciją apie save. Nors jo emocijų kontrolė pakankama, tačiau jis pasižymi dirglumu, gali pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, jis laikosi subkultūros taisyklių. Be to, S. M. anksčiau buvo teistas penkis kartus, jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas ir du kartus bausmės vykdymo atidėjimas. Nusikaltimui būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai nesunkėja. Dėl ankstesnių nusikaltimų kaltę pripažįsta iš dalies. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis net ir suteikus jam galimybę taisytis laisvėje nepasimokė ir toliau darė nusikaltimus, o paskutinį kartą buvo nuteistas net ir už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, kuris buvo padarytas bendrininkų grupėje.
Nors S. M. pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą bei mokėsi suvirintojo specialybės, tačiau jis jokios profesijos neturi ir būdamas laisvėje niekada nėra dirbęs. Asmens byloje esantis UAB „Taksi Vilnius“ raštas patvirtina, kad S. M. lygtinai paleidus iš pataisos namų, jis būtų įdarbintas šioje įmonėje. Tačiau iš SoDros pažymos matyti, kad 2016-01-25 dienai duomenų apie S. M. įdarbinimą nėra, nors jis iš įkalinimo vietos buvo paleistas daugiau kaip prieš du mėnesius, t.y. 2015-11-17. Šios aplinkybės taipogi rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje neturint nei profesijos, nei darbinės patirties bus sudėtinga ir jis vėl gali grįžti prie nusikalstamų veikų darymo. Taip pat tai suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui.
Be to, kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. M. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės rizikos grupės. Jam nustatyti 80 nusikalstamo elgesio rizikos balai žymiai viršija žemą nusikalstamo elgesio rizikos ribą (žema riba nuo 1 iki 40), o jo elgesys bausmės atlikimo metu (6 kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisyklės, buvo baustas 5 kartus, skatintas nebuvo) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad S. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, leidžianti manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl, teismo vertinimu, nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
nuteistojo S. M. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-11-17 nutarimo Nr. 59-264 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.