Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo L. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų, ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo A. S. tėvas yra atsakovas A. L., motina – L. S. (b. l. 6, 7); iš Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-411-874/2018 matyti, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta Taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovo išlaikymui mokėti po 150 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki ieškovo pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini); ieškovas (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu; ieškovas iki 2020 m. liepos mėn. mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal bendrojo ugdymo programą (b. l. 8), o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje pagal nuolatinę dieninę studijų formą (b. l. 36–39); VĮ Registrų centro duomenimis ieškovas neturi privalomo registruoti nekilnojamojo turto (b. l. 10); VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių (b. l. 11); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovas nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. gavo po 68,40 Eur vaiko išlaikymo išmokos; iš Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenų matyti, kad paskutinė atsakovo gyvenamoji vieta yra nežinoma, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę; iš Sodros informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad nėra duomenų apie atsakovo darbovietes.

Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat, kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis).

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį – toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui.

Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiui vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B.v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Tiek minėta įstatymo formuluotė, tiek formuojama teismų praktika nurodo, kad teismas spręsdamas paramos priteisimo klausimą vertina aplinkybes, susijusias su vaiko turtine padėtimi, aplinkybes, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (ar dirba, ar siekė susirasti darbą, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos ir pan.), taip pat teismas vertina ir vaiko sąžiningą pareigos mokytis vykdymą (pažangumą, kitus akademinius pasiekimus). Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad dalis kriterijų teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą gali neegzistuoti ir būti nežinomi. Tokiu atveju, teismas vertina tik tokius kriterijus, kurie objektyviai yra aiškūs ir žinomi bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio 1 dalyje) įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-50/2012).

Šioje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas yra aukštosios mokyklos, nuolatinių dieninių studijų studentas, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnių pasiekimų, įsidarbinti ir pan. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad būdamas aukštosios mokyklos, nuolatinių dieninių studijų studentu, ieškovas neturi galimybių dirbti ir gauti savarankiškų pajamų, o vien motinos (trečiojo asmens) gaunamos pajamos, iš kurių yra išlaikomos ir dvi nepilnametės ieškovo seserys, nėra pakankamos ieškovo mokymuisi ir pragyvenimui. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovui yra būtina materialinė parama ir iš jo tėvo, t. y. atsakovo. Teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus prisidėti prie ieškovui reikalingų išlaikymo lėšų. Teismas nenustatė, kad atsakovas turėtų specialius poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi galimybę prisidėti prie pilnamečio studijuojančio sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, galimai ten dirba ir gauna nuolatines pajamas. Atsakovas Lietuvoje turto neturi, kitokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės negali paneigti atsakovo pareigos teikti paramą jos reikalingam savo sūnui. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Teismo vertinimu, atsakovas turi pareigą padėti ieškovui įgyvendinti jam teisę siekti išsilavinimo. Jo prašoma paramos suma nėra didelė. Nagrinėjamu atveju pareiga teikti paramą besimokančiam pilnamečiui vaikui tenka abiem jo tėvams, todėl ši pareiga negali būti perkelta dar du nepilnamečius vaikus išlaikančiai ieškovo motinai, t. y. trečiajam asmeniui.

Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas nurodo, kad jo poreikiams tenkinti reiktų apie 425 Eur per mėnesį. Manytina, kad nebūtina svariai įrodinėti ieškovo išlaidų maistui, mokslo prekėms, drabužiams, higienai, transporto išlaidoms, komunikacinėms technologijoms. Jos nėra nurodytos neprotingai didelės. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, siekdamas užtikrinti išlaikymo priteisimo sąlygų ir šalių interesų pusiausvyrą, bei atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl išlaikymo (paramos) dydžio pilnamečiams vaikams, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, minimalios mėnesinės algos dydį (607 Eur), sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistina ieškovo prašoma 200 Eur parama periodinėmis išmokomis ieškovo mokymosi Vilniaus verslo kolegijoje nuolatinėse dieninėse studijose laikui, nelaikytina atsakovui per didele ir nepažeis kitų asmenų teisių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl 72 Eur ((200 Eur X 12 mėn.)X 3%) žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas studijuos pagal nuolatinės studijų formos programą Vilniaus verslo kolegijoje, bet ne ilgiau nei iki 24 metų amžiaus.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.