Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-329-491/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
1S-329-491/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Suinteresuotas asmuo
J. V., A. G.
Kategorijos
1 S – 329 – 491 / 2015
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14., 2.8.12., 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 29 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant :suinteresuotiems asmenims J. V. ir A. G.,gynėjui A. B.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, gynėjo advokato A. B. skundą dėl 2015 m. birželio 2 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria tenkintas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir K. V. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

2014-10-02 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi K. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ši priemonė taikoma nuo 2014-11-14.

2015-04-28 Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma K. V. pratęsti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Skundžiama nutartimi teikimas buvo patenkintas.

Šalies argumentai

Skundu aukštesniajam teismui K. V. gynėjas advokatas A. B. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir K. V. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį gydymą. Nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi priimdamas šią nutartį apylinkės teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, kad K. V. yra stebimas jau pakankamai ilgą laiką, jo susirgimas diagnozuotas nuo vaikystės, padaryta veika yra išimtinai atsitiktinio pobūdžio, o byloje nėra jokių duomenų apie visuomenei pavojingą jo elgesį. Be to, K. V. padaryta veika nėra sunki, o apylinkės teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi paties K. V. sutikimu ligoninėje gydytis dar tris mėnesius.

Teismo posėdyje gynėjas ir suinteresuoti asmenys prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi iš esmės pagrįstai K. V. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymą, todėl skundą šiuo metu nėra pakankamo pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę teismas priima tik atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Dėl pirmojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančios 2015-04-16 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog K. V. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas iš vaikystės su reikšmingu elgesio sutrikimu; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas. Komisijos išvadoje nurodyta, kad K. V. stebėjimo laikotarpiu buvo dirglus, buvo stebėtas isterinis priepuolis, mąstymas konkretus, emocijos paviršutiniškos, nebrandžios; afektai labilūs; nesupranta perkeltinės prasmės, nemoka skaičiuoti; ir nors haliucinacijų, kliedėjimo idėjų nestebima, tačiau skyriuje dažnai konfliktuoja su kitais pacientais. Be to, paciento psichinė būsena nestabili, emocijos primityvios, asmenybė nebrandi ir egozentriška, siekianti dėmesio. Be to, pokalbio metu pats K. V. pripažįsta vartojantis alkoholį, tačiau nemano, kad tai yra blogai, bei nuvertina savo elgesį dėl motinos sumušimo („tai tik vieną kartą“), jam yra ryškus intelekto deficitas, įtakojantis elgesį. Atsižvelgdama į tai gydytojų komisija rekomendavo K. V. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti. Teismo posėdyje dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo K. V. dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė teikimą palaikė ir siūlė jam gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis. Gydymo įstaigos atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad K. V. po komisijos išvados pateikimo sakė, jog nusižudys, o vaistiniais preparatais galima pasiekti stabilesnės paciento būsenos. Visi šie pirmiau aptarti duomenys rodo, jog K. V. sveikatos būklė dar nėra pakankamai gera, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog paciento psichinė būklė dar nėra pakankama taikomą priverčiamąją medicinos priemonę keisti į švelnesnę.

Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo ir išvadai, kad asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, socialinis pavojingumas yra stipriai sumažėjęs ar išvis išnykęs. Matyti, kad jis šiuo metu nėra pakankamai kritiškas padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, o ją padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kurio vartojimui jis šiuo metu irgi nėra kritiškas. Gydytojų komisijos išvadoje nurodoma, kad pokalbio metu jis prisipažįsta vartojantis alkoholį, tačiau nemano, kad tai blogai (3 b. l.). Kad alkoholio vartojimas itin neigiamai jį veikia, patvirtina ir jam nustatyta diagnozė (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį), jis stebėjimo metu buvo dirglus, jį buvo ištikęs isterinis priepuolis. Išvadoje nurodoma ir tai, kad jis dažnai konfliktuoja su kitais pacientais bei ketino smurtauti prieš save (po gydytojų išvados pateikimo norėjo nusižudyti). Visa tai rodo, jog jo socialinis pavojingumas šiuo metu nėra sumažėjęs tiek, kad jam būtų galima taikyti švelnesnę priverčiamųjų medicinos priemonių rūšį. Abejoti specialistų (jį gydančių ir stebinčių gydytojų) išvada teismas neturi pagrindo.

Tokiu būdu, aukščiau paminėti duomenys rodo, jog K. V. socialinis pavojingumas dar išlikęs, o psichinės sveikatos būklė nėra reikšmingai pagerėjusi. Šių aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą jam ir toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę. Ambulatorinis stebėjimas kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti, juo labiau kad su tolesniu stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutiko ir pats K. V..

Gynėjo skundo argumentai, kad K. V. susirgimas yra diagnozuotas jam nuo vaikystės, o padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra itin pavojinga, aukštesniojo teismo yra vertinami, kaip deklaratyvūs, kadangi jie nepaneigia pacientui nustatytos sveikatos būklės bei jo socialinio pavojingumo. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad pats pacientas teismo posėdyje sutiko būti toliau gydomas, nedaro šios nutarties neteisėtos ir nepagrįstos, kadangi esminę reikšmę sprendžiant dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo tęsimo K. V. turėjo ne jo sutikimas, o objektyvūs bylos duomenys, patvirtinantys, kad priverčiamoji medicinos priemonė šiam asmeniui dar turi būti taikoma ir toliau.

Kartu atkreiptinas tiek Rokiškio psichiatrijos ligoninės administracijos, tiek pirmos instancijos teismo dėmesys, kad pagal BK 98 str. 6 d. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau, teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Šioje byloje matyti, kad priemonė K. V. taikoma nuo 2014-11-14. Ligoninės teikimas pratęsti šios priemonės taikymą teisme buvo gautas ir išnagrinėtas jau praėjus šiam terminui (po 2015-05-14), taip akivaizdžiai pažeidžiant BK 98 str. 6 d. Tokia situacija netoleruotina ir negali kartotis. Tačiau, vien dėl šio pažeidimo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, nes asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, pagal teismui pateiktus duomenis dar nėra pasveikęs ar jo psichikos būklė nėra pagerėjusi tiek, kad šiuo metu galima būtų koreguoti šios priemonės taikymo sąlygas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, skundžiama apylinkės teismo nutartis laikytina iš esmės pagrįsta, todėl naikinti ją skunde nurodytais motyvais šiuo metu pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

K. V. gynėjo advokato A. B. skundą atmesti ir 2015 m. birželio 2 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus