- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- 2S-320-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29630-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Kategorijos
- 3.1.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės D. N. 2015 m. liepos 31 d. nutarimo palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
pareiškėja E. P. pateiktu skundu prašė panaikinti nepagrįstą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės D. N. 2015 m. liepos 31 d. nutarimą palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Nurodė, kad nutarimas priimtas formaliai įvertinus skundo argumentus, neatsižvelgus į nurodomas aplinkybes apie V. J. sveikatos būklę, t.y. kad jis nuo 2009 metų yra įrašytas į Tauragės psichikos sveikatos centro įskaitą, jam diagnozuota kraujagyslinė demensija ir organinis kliedesinis sutrikimas. Psichiatras nuo 2012 metų V. J. konstatavo išreikštą valios sutrikimą, suvokimo sutrikimus, ryškius kognityvinių funkcijų sutrikimus. 2012 m. gruodžio 11 d. atlikus V. J. MMSE tyrimą buvo nustatytas ryškus pažinimo sutrikimas, konstatuota, kad jis nesuvokia klausimų esmės, adekvačiai atsakyti negali, nustatytas ryškus mąstymo ir suvokimo sutrikimas. Pažymėjo, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 5906 buvo sudaryta 2012 m. rugsėjo 10 d., o po poros mėnesių V. J. yra konstatuoti tokie sunkūs psichikos sutrikimai. Šios aplinkybės suteikia pagrindą abejoti, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo momentu V. J. dėl sveikatos būklės galėjo nesuprasti savo veiksmų. Pareiškėja neturi galimybės išaiškinti V. J. susidariusios situacijos, nes J. K. ir A. K. neleidžia jai asmeniškai bendrauti su tėvu jiems nesant, kontroliuoja jo galimybes bendrauti telefonu. Todėl šiuo atveju tik prokuratūra gindama viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą dėl minėtos sutarties nuginčijimo, tuo pačiu inicijuoti ekspertės atlikimą, siekiant nustatyti kokios psichinės būklės buvo V. J., sudarydamas išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 5906, kadangi V. J. dėl senyvo amžiaus ir prastos sveikatos pats negali apginti savo pažeistų teisių.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu su skundu nesutiko. Nurodė, kad E. P. nesutinka su prokuroro nutarimu ne dėl galimai prokuroro proceso normų padarytu pažeidimų, o tai, kad prokuroras nepagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl 2012 m. rugsėjo 10 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 5906, kurią pasirašė pareiškėjos tėvas V. J., pripažinimo negaliojančia. Prokuroro išvadas patvirtina tyrimo metu surinkti įrodymai - V. J. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teismui, atlikta civilinėje byloje teismo psichiatrinės ekspertizės išvada. Prokuratūra teismo psichiatrinės ekspertizės išvadomis neturi pagrindo abejoti, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą ir kreiptis į teismą siekiant pakartotinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo netikslinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos E. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės D. N. palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015-05-26 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išanalizavęs pareiškėjos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros argumentus ir motyvus, konstatavo, kad Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos E. P. skundą dėl Klaipėdos apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015-05-26 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2015-05-26 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, argumentavo, t.y. byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, priimdama 2015-05-26 nutarimą, proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, nepažeidė. Teismas nustatė, kad prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos pareiškimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrino ir išanalizavo visas aplinkybes, susijusias su jos tėvo V. J. 2012 m. rugsėjo 10 d. sudaryta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. 5906, t.y. pagal pareiškėjos skundą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, prokuratūra kreipėsi į teismą dėl V. J. pripažinimo neveiksniu, atlikta V. J. teismo psichiatrijos ekspertizė. Visumos surinktų įrodymų pagrindu prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti byloje esančia teismo psichiatrijos akto išvada apie V. J. psichinę būklę. Teismas padarė išvadą, kad prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą, nustatė esmines faktinės aplinkybes dėl V. J. psichinės būklės ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr.5906 sudarymo priežasčių. Teismas nenustatė, kokių procesinių procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos pareiškimą, neatliko ir/ar galėjo atlikti. Todėl teismas byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos pagrindu padarė išvadą, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas ir atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Pareiškėja E. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad nei prokurorai, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino kitų bylos duomenų, o būtent, kad V. J. gydytojo psichiatro reguliariai buvo stebimas jau nuo 2009 metų, yra įrašytas į Tauragės psichikos sveikatos centro įskaitą. 2012-12-11 atliktas MMSE tyrimas, V. J. nustatytas ryškus pažinimo mąstymo ir suvokimo sutrikimas, konstatuota, kad jis nesuvokia klausimų esmės, negali adekvačiai atsakyti. V. J. teiginiai, kad jis nėra pasirašęs jokios sutarties yra užfiksuotos Tauragės apskr..VPK 2014-02-21 nutarime. Be to nebuvo įvertinta ir tai, kad VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2014-12-04 išvadoje nurodoma, jog atlikus ekspertizės akto Nr.(duomenys neskelbtini)2014 analizę dėl ekspertizės pagrįstumo, galima konstatuoti, kad šiame akte neatlikta išsami, visapusiška, moksliškai argumentuota civilinės bylos medžiagos ir medicininės dokumentacijos duomenų analizė bei V. J. psichikos būsenos teismo psichiatriniai psichologiniai ekspertiniai tyrimai. Nors ekspertizės akte Nr.(duomenys neskelbtini)2014 nurodoma, kad V. J. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tačiau ekspertizės akte nebuvo atsakyta į klausimą nuo kada V. J. serga psichine liga, taigi aplinkybė apie V. J. sveikatos būklę sudarant aptariamą sutartį, nėra išaiškinta iki šiol. Dėl byloje esančių neaiškumų, prieštaringų duomenų, netikslios ekspertizės, prokurorai privalėjo šioje byloje ir toliau atstovauti ginant viešąjį interesą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad prokuroras vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsilipimu prašė atmesti E. P. atskirąjį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-20 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjos skundas išnagrinėtas nepažeidžiant proceso teisės normų bei vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuojama teismų praktika. Be to pareiškėja nesutinka su prokuroro nutarimu ne dėl galimai prokuroro proceso normų pažeidimų. Pareiškėja skunde nepateikė jokių motyvų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad prokuroras, tirdamas jos pareiškimus, pažeidė proceso normų nustatytas procedūras. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas skirtingų tų pačių aplinkybių, susijusių su V. J. sveikatos būkle vertinimu ir pareiškėjos asmeniniu suinteresuotumu, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis būtų panaikinta, tačiau tai nelaikytina pagrindu panaikinti prokuroro nutarimą. Prokuroro išvadas patvirtina tyrimo metu surinkti įrodymai – V. J. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teismui. Prokuroras taip pat rėmėsi teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. Prokuratūra šiomis išvadomis neturi pagrindo abejoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos E. P. skundas panaikinti Generalinės prokuratūros nutarimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad Tauragės apylinkės prokuratūra 2014 m. spalio 23 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 30-9-00373, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tauragės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-586-367/2014 paskyrė V. J. teismo psichiatrijos ekspertizę. Psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2014 padaryta išvada, kad V. J. ekspertizės atlikimo metu nustatyta lengvo kognityvinio sutrikimo diagnozė, tačiau jis gali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas. Civilinėje byloje atstovavusi prokurorė, atsižvelgdama į ekspertizės išvadas ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsisakė pareiškimo dėl V. J. pripažinimo neveiksniu. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė D. N., išnagrinėjusi Generalinėje prokuratūroje gautą E. P. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2015-05-26 nutarimo Nr. 4-CB2-26, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nutarė palikti galioti skundžiamą nutarimą, padariusi išvadą, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra pagrįstai nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir nėra pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išanalizavęs pareiškėjos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros argumentus ir motyvus, konstatavo, kad Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos E. P. skundą dėl Klaipėdos apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015-05-26 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2015-05-26 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, argumentavo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, priimdama 2015-05-26 nutarimą, proceso normų nepažeidė, nustatančių skundo tyrimo procedūrų. Prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos pareiškimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrino ir išanalizavo visas aplinkybes, susijusias su jos tėvo V. J. 2012 m. rugsėjo 10 d. sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. 5906, t.y. pagal pareiškėjos skundą buvo pradėtos ikiteisminis tyrimas, prokuratūra kreipėsi į teismą dėl V. J. pripažinimo neveiksniu, atlikta V. J. teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančia teismo psichiatrijos akto išvada apie V. J. psichinę būklę. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertino visų bylos duomenų, siekiant visapusiškai išsiaiškini aplinkybes apie V. J. psichinę būklę sudarant sutartį, todėl nepagrįstai nustatė, kad prokuroras vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų.
LR CPK 49 str. numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą, ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikia prokurorui.
Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 str. 4 d.). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d.). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką teismas ir padarė. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, dėl, jos manymu, būtinybės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Lietuvos Generalinės prokuratūros 2015-07-31 nutarimu. Generalinė prokuratūra, ištyrusi pareiškėjos E. P. skundą, Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą paliko galioti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad generalinė prokurorė, tirdama apelianto pateikto skundo pagrįstumą nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos E. P. skundą dėl Klaipėdos apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015-05-26 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2015-05-26 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, argumentavo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, priimdama 2015-05-26 nutarimą, proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, nepažeidė. Atsižvelgiant į nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra argumentuotas, priimtas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, o Generalinės prokuratūros prokurorė atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, prokuratūra analizavimo aplinkybes, susijusias su pareiškėjos tėvo V. J. 2012-09-10 sudaryta išlaikymo iki galvos sutartimi, vertino visumą surinktų įrodymų, tame tarpe V. J. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teismui, rėmėsi teismo psichiatrijos ekspertizės, atliktos civilinėje byloje Nr.2-8-367/2015 išvada, kurioje nurodyta, jog šiuo metu psichikos būsenoje vyrauja dėmesio atminties sutrikimai nesiekiantys demencijos lygio. V. J. nustatyta lengvo kognityvinio sutrikimo diagnozė, kas netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti įgyjant bei realizuojant savo civilines teises ir pareigas. Prokuratūra neturėjo pagrindo abejoti byloje esančia teismo psichiatrijos akto išvada apie V. J. psichinę būklę. Pažymėtina, kad, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja yra inicijavusi procesą dėl jos tėvo V. J. pripažinimo neveiksniu. Minėtoje civilinėje byloje buvo paskirta V. J. ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Nors apeliantė pateikė į bylą 2016 m. 01-27 – 02-26 teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, kuriuo nustatyta, kad V. J. šiuo metu serga įgyta – silpnaprotyste – vidutinio sunkumo kraujagysline demencija, tačiau šis pateiktas įrodymas nėra pagrindas išvadai, jog pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu prokuratūra būtų pažeidusi proceso normas, nustatančias skundo tyrimo procedūras. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas vertinant tuo metu buvusius aktualius duomenis.
Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aukščiau nurodytais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl pareiškėjos E. P. atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.