Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai O. Z., jos atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovui Viktorui Kaveckiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis (duomenys neskelbtini)vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. M. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

2015 m. liepos 15 d., apie 22.00 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini)namo kieme, suduodamas kumščiu ne mažiau 15 smūgių O. Z. į galvą ir veido sritį, sumušė O. Z., šiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimus galvos dešinėje smilkininėje srityje, kairiame dilbyje, apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, kairiajame skruoste, kairiajame žande, smakro dešinėje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais viršutinėje lūpoje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą su gleivinės nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, gleivinės plyšimą burnos ertmėje ties apatinės lūpos pagrindo ir apatinio žandikaulio dantenos priekinio paviršiaus riba paveikus kietu, buku daiktu (daiktais) ir šiais veiksmais padarė O. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. liepos 15 d. buvo namuose, išgėręs, jam buvo nustatytas 4.15 promilių girtumas. Jam paskambino O. Z., pasakė, kad jis tą vakarą gąsdino moterį. Po kiek laiko atėjo jo žmona V. M. ir pasakė, kad atėjo O. Z., kuri nori su juo pasikalbėti. Jis išėjo į lauką. O. Z. buvo neblaivi, jį užsipuolė ir sakė „ko vaikštai mano rajone ir ką čia gąsdini“. O. Z. jam griebė už veido ir įdrėskė į nosį, įdrėskimas matėsi. V. pasakė „O., baik“, bet O. Z. pradėjo prie jo kabinėtis, bandė pulti, su ranka duoti į veidą, draskyti. O. Z. jį vijosi į vidinį kiemą, tada jo dukra pamatė, pradėjo verkti ir jo mama O. M. išbėgo į kiemą. Jo mama ir žmona liepė O. Z. eiti namo, bet O. Z. nėjo, jie vėl susikibo. O. Z. puolė jį rankomis, griebė už krūtinės, už maikės ir jie pargriuvo. Kai atėjo jo mama, jis prašė mamos, kad kviestų policiją, mama išsigando, prašė žmonių, kad kviestų policiją. Kas iškvietė policiją, nežino, gal nepažįstami žmonės. O. Z. sužalojimai atsirado stumdymosi pasėkoje, jis gindamasis padarė O. Z. tokius sužalojimus. Dėl šio įvykio buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnį, prisipažino, neneigė, kad buvo triukšmaujama kieme. Kai O. Z. susipažino su jo žmona V., pradėjo viskas palengva keistis šeimoje. O. Z. atvažiuodavo girta, dukra buvo nepatenkinta, sakydavo „tėti, vėl O. atvažiavo girta“. Su žmona bendrauja, bet santykiai nėra šilti, nežino dėl jų tolimesnio gyvenimo, nėra išsiskyrę. Kai nuvežė jį į policiją, prašė, kad nustatytų ir O. Z. girtumą. Jam buvo padaryti įdrėskimai, sužalojimai nežymūs. Savo sužalojimų neužfiksavo. Kumščiais O. Z. nemušė.

Apklausta teisme nukentėjusioji O. Z. parodė, kad liepos 15 d. buvo susitikusi su draugais prie upės, grįžtant paskambino V. M., pasakė, kad užeis kavos, V. M. sutiko. Dar nespėjus jai užeiti į kiemą, išbėgo J. M., pradėjo rėkti „ko čia vaikštai“, bandė jai suduoti metaliniu strypu. Strypas buvo gal 2 metrų, tuščiaviduris. Jis užsimojo su strypu, ji strypą išsuko jam iš rankų ir padėjo prie namo sienos. Kai išsuko strypą jam iš rankų, J. M. stvėrė ją už krūtinės. Jis ją parsivertė ant žemės, viduryje kiemo. Kai ją parvertė, parbloškė ant žemės ir pradėjo su kojom ir rankom ją daužyti. Ji nukrito šonu, tai jai spyrė į kairį šoną, daužė rankomis per galvą, smūgių buvo daug, nuo 15-20 smūgių per abu kartus. Pirmą kartą sudavė virš 10 smūgių į galvos sritį, į veidą, sudavė kumščiu. Tuomet paliko ją ramybėje ir atsisėdo pavėsinėje ant laiptelių. Ji J. M. sakė, kad jis „kiaulė, gyvulys“, tada J. M. puolė ją antrą kartą. Prilėkė prie jos, pastvėrė ją ir parbloškė ant žemės, suėmęs už atlapų. Sudavė daug smūgių, virš 10 smūgių, daužė kumščiu į veidą, visi jai padaryti sužalojimai buvo galvos ir veido srityje. Jai buvo padaryti sužalojimai: trūkusi apatinė lūpa, kuri pūliavo, buvo įtartas skruostikaulio lūžis, jai labai skaudėjo galvą. Ji elgėsi ramiai, J. M., nepuolė. Ji gydėsi 21 dieną, jai buvo duotas nedarbingumas dėl padarytų sužalojimų. Pareigūnai matė, kad ji sumušta, apie strypą nieko neklausė, ji nieko ir nesakė. Pas J. M. nebuvo jokių sužalojimų, jis buvo išvežtas į areštinę ir jokie sužalojimai nebuvo užfiksuoti. Į įvykio vietą buvo atvažiavę du policininkai, jai liepė sulaukti tyrėjo, liepė rašyti pareiškimą privataus kaltinimo tvarka. J. M. motina atėjo tik pabaigoje, kai buvo policija. Viską matė V. M., kuri buvo kieme. V. M. bandė ją ginti, J. M. žmoną stūmė ne vieną kartą. M. šeimą pažįsta daugiau nei metus, konfliktai prasidėjo, nes ji gynė V. M. nuo smurtaujančio J. M.. Reiškia ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Pažymėjo, kad tą vakarą ji buvo negirta. Prašo 159 eurų turtinės ir 2500 eurų neturtinės žalos, nes buvo nedarbinga, veidas buvo sumuštas, negalėjo niekur rodytis. Liepos 20 dieną jos mirusio tėvuko gimtadienis, bet negalėjo nuvažiuoti ant kapų dėl padarytų sumušimų, tėvukas mirė prieš 3 metus. Savaitgalį vyksta renginiai kariuomenėje, ji negalėjo užsidėti uniformos.

Liudytoja V. M. teisme paliudijo, kad J. M. yra jos vyras. 2015 m. liepos 15 d., vakare paskambino O. Z. ir pasakė, kad užeis. Vyras buvo grįžęs iš gastrolių, nuolat geria. Name gyvena ji su vyru, vyro mama ir vyro brolis. Ji išėjo pasitikti O. Z.. Jos vyras išlėkė į kiemą, buvo su metaliniu strypu rankose, strypą atsinešė iš kiemo, jis skirtas pritvirtinti krepšinio lentai, strypas virš 2 m. tuščiaviduris, platus. Jos išmušė strypą. Tada jis puolė O. Z., parvertė ją ant žemės ir mušė su kumščiais. Jis stovinčią Z. daužė, daužė į veidą ir į galvą, kiek kartų sudavė, neskaičiavo, gal 4-5 kartus. O. Z. pradėjo bėgti kraujas iš lūpos, ji atgynė, tada J. nuėjo atsisėdo ant pavėsinės laiptų. Jam sėdint pavėsinėje, sakė J. M. „kiaule, ką ji tau padarė?“ ir O. Z. pavadino jį „kiaule, ereliu“. Po to J. M. vėl šoko antrą kartą, muštynės vyko prie šuns voljero. O. Z. pargriovė, trenkiant nuo smūgio O. Z. griuvo ant nugaros, ją nugriuvusią daužė kumščiais į galvą, vėl buvo 3-4 smūgiai į veidą, į galvą, į krūtinę. Smūgių ji neskaičiavo, galėjo būti suduoti 5-6 smūgiai. Ji J. M. vėl nustūmė nuo O. Z., jis nubėgo į daržą, ir vėl susimušė ant gėlyno. Vaikas išėjo, ji pradėjo vaiką varyti namo, vyro mama išbėgus rėkė, kad „gelbėkit, gelbėkit“. Policiją iškvietė kaimynai. J. M. dažnai taip elgiasi, jam buvo iškelta byla, jis pratęs smurtauti ir smurtauja. O. Z. nebuvo išgėrusi įvykio dieną. Kai vyrą paėmė policija, jis nebuvo sužalotas, nebuvo jokio sumušimo, sutrenkimo. Pareigūnams strypo nerodė. Motina pasirodė kieme, kai vyko muštynės jau už mašinų, tai yra jau antrą kartą. Mama lakstė aplink namą ir kvietėsi pagalbos. Kai vyko trečios muštynės, mama nubėgo pas kaimynę. Jos santykiai su O. Z. draugiški, o su vyru - ne. Pablogėjo santykiai prieš 7-8 mėnesius, su vyru negyvena kaip sutuoktiniai pusę metų. Yra buvę taip, kad pas juos namuose J. M. ir O. Z. gėrė degtinę, o ji - šampaną, tai kitas atvejis, įvyko konfliktas, vyras ją puolė ir trenkė ant plytelių, buvo sumušta, ją paklupdė ant kelių, sumušė kelio meniską. Kai jis prisigeria, tada vartoja smurtą. Po įvykio į policiją kreipėsi, buvo priimtas nutarimas, kad jis nekaltas.

Liudytoja O. M. teisme paliudijo, kad J. M. yra jos sūnus. Buvo apie pusę vienuolikos vakaro, sūnus buvo pas ją, J. paskambino O. Z.. Ji girdėjo jos balsą, sakė, sūnui „kur tu vaikštai ne savo gatvėj?“ O. Z. pažįsta iš balso. Po to atėjo marti V., pasakė, kad atėjo O. Z.. Sūnus ar buvo girtas, ji nepastebėjo. J. išėjo, ji sėdėjo virtuvėje, išgirdo triukšmą. Anūkė K. verkė, O. Z. buvo girta, kabinėjosi prie sūnaus, o V. varė ją į kambarį. Po to J. prašė jos pagalbos, prašė, kad paskambintų į policiją, bet ji rėkė „padėkit“ ir nubėgo pas kaimynę. Ji buvo kieme, kai jie stumdėsi ir tai matė, tačiau V. ją varė namo, nenorėjo, kad ji matytų. Ji išsigando. O. Z. buvo girta. Liudytoja patvirtino, kad blogai mato, po šių įvykių pablogėjo regėjimas, jai darė akių operaciją. Į sūnaus gyvenimą nesikiša. Gyveno sūnaus šeima anksčiau gerai, bet kai pasimaišė O. Z., viskas pasikeitė.

Liudytoja B. J. teisme paliudijo, kad buvo vėlus vakaras, apie 23 val., skambino kaimynė O. M., kuri gyvena priešais name. Kaimynė klausė, ar gali ateiti pas juos, aiškino, kad kažkas vyksta, tačiau ji nesuprato. Išėjo O. M. pasitikti, pamatė, kad O. M. ateina, buvo labai susijaudinusi, drebėjo. Kaimynė pasakojo, kad Juozuką išvežė policija, po to, kai J. paskambino žmonos draugė ir iškvietė jį į kiemą. Pasakojo, kad V. draugė puolė J.. Po įvykių O. M. pablogėjo regėjimas. Ji pati įvykio nematė, tik girdėjo iš O. pasakojimų, kad sūnus prašė kviesti policiją, bet ji neiškvietė, labai pergyveno dėl to, kas įvyko.

Liudytoja S. L. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnė teisme paliudijo, kad 2015 m. liepos 15 d. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini)Su kolega R. N. nuvyko į įvykio vietą, viskas vyko lauke, gatvėje, buvo J. M. ir jo žmona, buvo ir daugiau žmonių, visi šūkavo, rėkavo. M. žmona sakė, kad ją draugė gynė ir tada M. trenkė draugei. Žmonos draugė, kaip dabar žino, tai O. Z., buvo neblaivi, jai liepė kreiptis į policiją, kai išsiblaivys. Vyrą išsivežė, kad nekiltų didesnių konfliktų. O. Z. sakė, kad jai nereikia medikų, ji sakė, kad rašys pareiškimą policijai. Girtumo O. Z. nenustatė, akivaizdžiai matėsi, kad ji girta, jautėsi alkoholio kvapas. Pasiūlė O. Z. iškviesti greitąją, ar matėsi sužalojimai, nepamena. O. Z. atsisakė medikų pagalbos. Buvo ir J. M. mama, kuri J. M. labai gynė, kad neišvežtų į skyrių. J. M. buvo ramus, elgėsi ramiai, nesipriešino. Viskas vyko gatvėje, kas iškvietė policiją, nežino. Jai teko bendrauti su J. M. žmona, kuri sakė, kad vyksta skyrybų procesas. Tuo metu, kai rašė tarnybinį pranešimą, viską atsiminė geriau. Nepaminėjo tarnybiniame pranešime, kad O. Z. atsisakė medikų pagalbos

Liudytojas R. N. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad 2015 m. liepos 15 d. kartu su kolege S. L. nuvyko į vietą, privažiavę prie gyvenamojo namo pastebėjo moteriškę ir dar kelis asmenis. O. Z. lyg tai buvo kruvinas veidas. Pradėjo aiškintis, ji pasakė, kad buvo pas kaimynę, grįžo jos vyras ir su vyru sukonfliktavo, įvyko tarp jų muštynės. V. M. pradėjo aiškinti, kad konfliktuoja šeimoje, ruošiasi skyrybom. Atėjo ir J. M. bei jo mama. Visi buvo audringi, neblaivūs, išskyrus mamą ir ten buvusius jaunuolius. Jie visi aiškinosi santykius, siūlė kviesti medikus, bet atsisakė. O. Z. buvo pasiūlyta kreiptis, kai išsiblaivys pas apylinkės inspektorių, arba privataus kaltinimo tvarka. J. M. išsivežė į policiją, vengdami tolimesnių pasekmių, nes jis elgėsi agresyviai. O. Z. buvo neblaivi, akivaizdžiai matėsi, sklido alkoholio kvapas, sutrikusi koordinacija, girtumo jos nenustatė, nes ji nepageidavo nei važiuoti į policijos komisariatą, nei kad būtų iškviesti medikai. O. Z. prisistatė kaip kaimynė, draugė. Kai jie bendravo, pokalbis nebuvo ramus tarp visų, J. M. nesipriešino, jokių agresijos veiksmų iš jo pusės jiems atvykus nebuvo. Kas iškvietė policiją, nežino.

Liudytojas R. N. teisme paliudijo, kad į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją pas jį 2015 m. liepos 22 d. atvyko O. Z. dėl buityje patirtos traumos. Trauma buvo patirta liepos 15 d., atrodė klaikiai, veide buvo hematomos, buvo prakirstos viršutinė ir apatinė lūpos ir žaizdos pūliavo, buvo praėję 8 dienos po įvykio, žaizdos nebuvo susiūtos. Ji parodė ekspertų išvadą. O. Z. sakė, kad buvo muštynės buityje, ji gynė draugę. Neteisinga buvo pirma taktika, nebuvo susiūtos žaizdos. Jis norėjo, kad ją stomatologas apžiūrėtų, žaizdos buvo pūliuojančios, reikėjo žaizdas užsiūti ir žaizdos būtų sugiję, bet tai nebuvo padaryta, ji gydėsi ambulatoriškai. Rekomendavo dezinfekuoti su natrio chlorido tirpalu, pratęsė nedarbingumo lapelį kol žaizdos užsitraukė. Nedarbingumas jai buvo išduotas liepos 16 d., ji sakė, kad lankėsi pas Š. ir jis jai davė nedarbingumą 7 dienoms. Jis du kartus jai tęsė nedarbingumą, tai yra nuo liepos 23 d. iki liepos 29 d.- 7 dienos, ir nuo liepos 30 d. iki rugpjūčio 5 d. Jei žaizdos būtų susiūtos, tai užtektų 10 dienų gydymo. Jis nurodė kaip gydytis, nukreipė pas stomatologą, bet ji nesikreipė, o kreipėsi į ekspertus. Tęsė nedarbingumą dėl pūliuojančių lūpų.

Iš specialisto išvados Nr. G 2344/15(01) (b.l. 6) matyti, jog specialistas, remdamasis O. Z. apžiūros duomenimis, pateikė tokias išvadas:

1. O. Z. padaryti odos nubrozdinimai galvos dešinėje smilkininėje srityje, kairiame dilbyje, apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairiame žande, smakro dešinėje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais viršutinėje lūpoje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva su gleivinės nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, gleivinės plyšimas burnos ertmėje, ties apatinės lūpos pagrindo ir apatinio žandikaulio dantenos priekinio paviršiaus riba, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2015-07-15).

2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Specialistas O. D. teisme patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad liepos 17 d. O. Z. buvo apžiūrėta asmeniniu prašymu. Jis apžiūrėjo O. Z. ir davė išvadą. Z. paaiškino aplinkybes, jis apžiūrėjo sužalojimų vietas ir surašė išvadą. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu. Mažai tikėtina, kad stumiant nuo savęs atsirastų tokie sužalojimai. Suduodant smūgius kumščiais, tikimybė, kad atsiras sužalojimai yra didelė. Tokie sužalojimai yra būdingi tiesioginių smūgių sudavimui. O. Z. skundėsi veido tirpimu, jai siūlė kreiptis pas žandikaulio specialistus į (duomenys neskelbtini) kliniką, bet ji nesikreipė. Griuvimui kairiame dilbyje, sužalojimai nebūdingi. Kairiame dilbyje sužalojimai galėjo atsirasti suduodant kietu buku daiktu.

Iš ekspertizės akto Nr. PEKG 39/2016 (b.l. 61, 62) matyti, kad teismo medicinos ekspertai, remdamiesi O. Z. medicininiais dokumentais bei baudžiamosios bylos duomenimis, pateikė tokią išvadą:

1. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) O. Z. nedarbingumo pažyma buvo tęsta nuo 2015-07-16 iki 2015-08-05, nors paskutinį kartą į PSPC nukentėjusioji kreipėsi 2015-08-04. Įrašų, kad į VšĮ Ukmergės PSPC O. Z. būtu atvykusi 2015-08-05, ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje nėra. Iš paskirto gydymo, medicininiuose dokumentuose paminėtas tik vienintelis preparatas Badiaga, kuris naudojamas kraujosruvų, minkštųjų audinių patinimų gydymui. Tuo tarpu rekomenduotai stomatologo konsultacijai, dėl lūpų sužalojimų, nukentėjusioji O. Z. nesikreipė. Nedarbingumo pažyma nukentėjusiajai buvo tęsiama dėl estetinio veido vaizdo pakitimų (nesugijusios kairės akies vokų kraujosruvos) bei, galimai, apatinės lūpos pūliavimo (pūliavimas stebėtas 2015-07-25 teismo medicinos eksperto apžiūros metu, nors VšĮ Ukmergės PSPC gydytojo aprašomojoje dalyje bei diagnozėje lūpų supūliavimas nėra minimas) ir dėl to, galimai, užtrukusios žaizdos gijimo.

2. O. Z. nustatytų kūno sužalojimų sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia ir lieka toks pat - nežymus sveikatos sutrikdymas. Ilgesnis nei 10 dienų laikotarpiui užtrukęs nedarbingumo pažymos tęsimas siejamas su nesugijusia kraujosruva veide (estetinio vaizdo pakitimu), kas neįtakoja sveikatos sutrikdymo masto vertinimą bei galimai apatinės lūpos pūliavimo, kuris galėjo atsirasti ir dėl netinkamos medicininės pagalbos teikimo, (nukentėjusiosios nesikreipimo pas stomatologą ir neskirto adekvataus gydymo), todėl pastaroji aplinkybė, vertinant sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat neimta domėn (žr. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 13.2).

Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b.l. 9) matyti, kad O. Z. buvo diagnozuotas galvos paviršinis sužalojimas ir burnos gleivinės kirstinės žaizdos, dėl 2015-07-15, apie 22 val., patirtos buitinės traumos išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2015-07-22 iki 2015-08-05, viso 21 dienai.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato rašto (b.l. 45) matyti, kad 2015-07-15, apie 22 val. 44 min., buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) lauke triukšmauja apie penki asmenys, vyksta kažkoks konfliktas, yra vaikų. Pranešė gyventojas, kuris neprisistatė.

Prie baudžiamosios bylos buvo prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2-.9-869-161/2015, kurioje Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarimu J. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas už tai, kad jis 2015 m. liepos 15 d., 22 val. 40 min., triukšmavo, garsiai šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius mažametės dukros akivaizdoje.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato VPS PB patrulės S. L. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015 m. liepos 15 d., 22 val. 40 min., nuvykus į įvykio vietą, O. Z. paaiškino, kad ją sumušė draugės V. M. vyras J. M., todėl, kad kilo konfliktas tarp sutuoktinių, O. Z. gynė draugę nuo įsisiautėjusio vyro. J. M. buvo pristatytas į policijos komisariatą.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad 2015 m. liepos 15 d., 23 val. 06 min., J. M. buvo nustatytas 4.15 promilių girtumas.

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus nutarimo (b.l. 8) matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal O. Z. pareiškimą, kadangi skundas turėtų būti nagrinėjamas privataus kaltinimo tvarka.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, jog J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nekilo ginčo dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos bei laiko. Nukentėjusioji teisme nurodė, jog fizinį smurtą ji patyrė 2015 m. liepos 15 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini)namo kieme. Šias aplinkybes teisme patvirtino byloje apklausta liudytoja V. M., iš dalies O. M. bei policijos pareigūnai. Apie vykstantį konfliktą 2015 m. liepos 15 d., apie 22 val. 44 min., iš neprisistačiusio asmens buvo gautas pranešimas ir policijoje. Kad tą vakarą konfliktavo su nukentėjusiąja O. Z. savo namų kieme, neneigia ir pats kaltinamasis J. M., tačiau jis nurodo, kad pati nukentėjusioji pradėjo konfliktą jį užsipuldama, dėl ko tarp jų įvyko apsistumdymas, abu buvo nukritę ant žemės, O. Z. jį puolė, o jis rankomis atsistūminėjo, dėl ko nukentėjusiajai atsirado sužalojimai. Tokią kaltinamojo versiją paneigia iš esmės nuoseklūs nukentėjusiosios O. Z. parodymai, kad ją 2015 m. liepos 15 d. vakarą sumušė J. M.. Šią aplinkybė O. Z. tvirtino nuo pat pradžių, tai yra į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad ją sumušė J. M., ką patvirtina Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnės S. L. tarnybinis pranešimas, esantis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-869-161/2015 bei teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai S. L. ir R. N., kurie patvirtino, kad pareiškimo iš O. Z. nepriėmė dėl pastarosios girtumo. O. Z. dėl minėto įvykio pareiškimu kreipėsi į policiją, nurodydama, kad J. M. sumušė ją, suduodamas jai apie dvidešimt smūgių į galvą ir veido sritį, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti dėl to, kad byla turi būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Prašymą pripažinti ją nukentėjusiąja dėl sumušimo, O. Z. buvo pateikusi ir administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje J. M. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį.

Analogiškai aplinkybes apie tai, kad ją sumušė J. M., O. Z. nurodė ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateiktame skunde, taip pat teisminio nagrinėjimo metu. O. Z. parodė, kad 2015 m. liepos 15 d. vakare, kilus konfliktui su J. M. dėl šio elgesio su žmona, jis kumščiu sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių jai į galvą ir veido sritį, dėl ko jai sukėlė skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kad O. Z. J. M. mušė kumščiu, teisme patvirtino ir liudytoja apklausta V. M.. Nors abi moterys nurodo skirtingą smūgių skaičių, teismas pažymi, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo išgėrę, vyko konfliktinė situacija, todėl tiksliai nustatyti smūgių skaičių, nėra galimybės. Tačiau kad smūgiai buvo O. Z. suduoti, be nukentėjusios O. Z. ir liudytojos V. M. parodymų, patvirtina objektyvus įrodymas - teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2344/15, kad O. Z. padaryti sužalojimai paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai 2015-07-15 ir vertinami nežymiu sveikatos sužalojimu. Tokią savo išvadą teisminio nagrinėjimo metu patvirtino specialistas O. D., papildydamas, kad O. Z. padaryti sužalojimai yra būdingi tiesioginių suduodant smūgius. Teisminio proceso metu atlikus teismo medicinos ekspertizę, nustatyta, kad nukentėjusiajai O. Z. teismo medicinos specialisto išvada nustatytas sveikatos sužalojimo mastas yra teisingai.

Taigi teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos teisme patvirtino tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja V. M. bei teismo medicinos specialisto išvada ir ekspertizės akto išvada. Tuo tarpu liudytoja O. M., paliudijusi, kad kieme tarp J. M. ir O. Z. buvo tik susistumdymas, konfliktą matė epizodiškai, viso konflikto nematė, todėl teismas šiais jos parodymais, patvirtinančiais kaltinamojo versiją dėl sužalojimo būdo, tai yra kad O. Z. smūgiai nebuvo suduoti, nesiremia. Be to, liudytoja O. M. yra kaltinamojo motina ir yra suinteresuota duoti kaltinamajam palankius parodymus.

Kaltinamasis nurodė, kad O. Z. pirma pradėjo konfliktuoti, pulti rankomis ir jį kaltinti, neva jis gąsdina moterį, tačiau nurodytos aplinkybės yra svarbios tik vertinant motyvus dėl panaudoto smurto prieš O. Z., tačiau tai nenuneigia jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog J. M. 2015 m. liepos 15 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme kumščiu suduodamas ne mažiau 15 smūgių O. Z. į galvą ir veido sritį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė sužalojimus – odos nubrozdinimus galvos dešinėje smilkininėje srityje, kairiame dilbyje, apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, kairiajame skruoste, kairiajame žande, smakro dešinėje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais viršutinėje lūpoje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą su gleivinės nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, gleivinės plyšimą burnos ertmėje ties apatinės lūpos pagrindo ir apatinio žandikaulio dantenos priekinio paviršiaus riba, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Aptarti J. M. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Nusikaltimas yra baigtas ir įvykdytas tiesiogine tyčia.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis J. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skirdamas J. M. bausmę, teismas įvertina nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jais sukeltas pasekmes, neteisėtų veiksmų padarymo vietą bei laiką. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad J. M. anksčiau nėra teistas, buvo padaręs administracinių teisė pažeidimų, galiojanti nuobauda – įspėjimas, yra paskirta dėl tą patį vakarą padaryto administracinio teisės pažeidimo, jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, gydytojo psichiatro (narkologo) negydytas. Įvertinus aptartas aplinkybes, J. M. yra skirtina viena švelnesnių Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių, t. y. laisvės apribojimas, kuris gali pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina ir tai, jog J. M. dalyvavimas baudžiamajame procese ir jo patirti nepatogumai, susiję su dalyvavimu šiame procese, taip pat yra vertinti kaip poveikio priemonė, turėsianti pozityvios įtakos jo elgesiui ateityje.

Baudžiamojoje byloje O. Z. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo priteisti 159 Eur turtinei žalai atlyginti, 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį, nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Nukentėjusioji nurodė, kad ji 21 dieną turėjo nedarbingumą, dėl ko neteko dalies pajamų, tai yra jai buvo išmokėta 235 Eur dydžio ligos pašalpa, nors per šį laikotarpį ji būtų gavusi 394 Eur dydžio darbo užmokestį, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti 159 Eur dydžio negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jei nebūtų sužalota. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pateiktais įrodymais. Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (b.l. 9) patvirtina, kad O. Z. dėl galvos paviršinio sužalojimo ir burnos gleivinės kirstinės žaizdos, 2015-07-15, apie 22 val. patirtos buitinės traumos, išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2015-07-22 iki 2015-08-05, viso 21 dienai. Atsižvelgiant į tai, kad O. Z. nedarbingumas tęsėsi dėl J. M. jai padarytų sumušimų, O. Z. reikalavimas priteisti iš jo negautas pajamas, yra teisėtas ir pagrįstas. (duomenys neskelbtini)pažyma (b.l. 10) patvirtina, kad O. Z. vidutinis darbo dienos užmokestis iki 2015 m. liepos 16 d. buvo 26,16 Eur, pagal darbo grafiką O. Z. per nedarbingumo laikotarpį būtų dirbusi 15 darbo dienų. Taigi O. Z. pajamos per šį laikotarpį būtų 392,40 Eur. Iš pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas (b.l. 11) matyti, kad O. Z. buvo išmokėta 235,06 Eur ligos pašalpa. Todėl nukentėjusiajai teismas, vadovaudamasis paminėtais pagrindais ir į bylą pateiktais įrodymais, priteisia iš kaltinamojo 157,34 Eur negautas pajamas, kurias nukentėjusioji O. Z. būtų gavusi kaip darbo užmokestį, jei nebūtų J. M. sužalota.

Be turtinės žalos, O. Z. prašo priteisti 2500 Eur neturtinės žalos, motyvuodama tuo, kad 21 dieną buvo sutrikdyta sveikata, ji patyrė didelius nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, nes veide matėsi mušimo žymės, patyrė didelius skausmus, negalėjo valgyti, vaikščiojo pas gydytojus, jai yra didelis dvasinis ir nervinis sukrėtimas, negali bendrauti su draugais, prastai miega, gydymo metu patyrė stiprius skausmus. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl O. Z. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į tyčiniu nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajai buvo sukeltas skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo ji 21 dieną turėjo nedarbingumo pažymėjimą, buvo priversta kreiptis į medikus. Teismui nekyla abejonių, kad O. Z. dėl poveikio jos kūnui ir padaryto sužalojimo patyrė skausmą, stresą bei nepatogumų. Tačiau teismas vertina ir tai, kad įvykio metu O. Z. pati buvo neblaivi. Ir nors pati tai neigia, tačiau ši aplinkybė teisme buvo įrodyta policijos pareigūnų liudijimais, kuriais nėra pagrindo netikėti. Be to, iš karto po sumušimo ji pati atsisakė, kad jai policijos pareigūnai iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Kaip nurodyta ekspertizės akte Nr. PEKG 39/2016 (01), apatinės lūpos pūliavimas galėjo atsirasti ir dėl netinkamos medicinos pagalbos teikimo, tai yra pačios nukentėjusiosios nesikreipimo pas stomatologą ir neskirto adekvataus gydymo. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas konstatuoja, jog O. Z. patirta neturtinė žala yra įvertintina 400 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš pateikto pinigų priėmimo kvito, nukentėjusioji už jai suteiktas advokatės paslaugas sumokėjo 600 Eur (b.l. 81). Nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, jos nagrinėjimo trukmę, laikytinos proporcingomis suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius teismui pateikė civilį ieškinį dėl 297,54 Eur žalos priteisimo iš J. M. (b.l. 17, 18). Ieškinyje nurodo, kad O. Z. paskyrė 297,54 Eur ligos pašalpas, kadangi dėl patirtų sužalojimų O. Z. buvo laikinai nedarbinga nuo 2015-07-18 iki 2015-08-05. Ieškovo ieškinys yra įrodytas rašytiniais įrodymais (b.l. 20-26), todėl vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalimis tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 297,54 Eur žalai atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (157,34 Eur).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti J. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir nustatyta tvarka už jų vykdymą atsiskaityti. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nukentėjusiosios O. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. M. priteisti 157,34 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 34 centus) turtinei žalai atlyginti, 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 centų) neturtinei žalai atlyginti ir 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 centų) advokato išlaidoms atlyginti nukentėjusiosios O. Z. naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus civilį ieškinį patenkinti visiškai ir iš J. M. priteisti 297,54 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 54 centus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.