- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-25
- Bylos Nr.
- 2K-360/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- S. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Murestos prekyba“, V. D.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 16 d. nutarties.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžiu S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už V. D. automobilio vagystę) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už UAB „Murestos prekyba“ automobilio vagystę) – laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 15 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šias bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki gegužės 7 d. Civiliniam ieškovui UAB „Murestos prekyba“ pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas negrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – jam iš S. K. priteista 1000 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš S. K. išieškota 7,40 Lt proceso išlaidų valstybei.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 16 d. nutartimi nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario mėnesį, laikotarpiu nuo 4 d.,15 val. iki 5 d., 8 val., tiksliau nenustatytu laiku, pagrobė 20 000 Lt vertės V. D. automobilį „Peugeot Boxer“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį Panevėžyje, šalia Vilties g. 65 namo.
Taip pat jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario 5 d., apie 2.10 val., pagrobė 13 000 Lt vertės UAB „Murestos prekyba“ automobilį „Fiat Dukato“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį Panevėžyje, šalia J. Janonio g. 3 namo.
Be to, S. K. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 1 d., apie 7 val., iš degalinės UAB „Deliuvis“, esančios Panevėžyje, G. Petkevičaitės–Bitės g. 35 c, pagrobė nedidelės vertės UAB „Deliuvis“ turtą – 280,80 Lt vertės gesintuvą ant ratukų.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 178 straipsnio 4 dalį. Jis teigia, kad būdamas apsvaigęs ir besilinksmindamas su savo draugais paėmė degalinėje buvusį gesintuvą su ratukais. Juo važinėjosi vienas kitą traukdami po degalinės teritoriją, po to numetė gesintuvą į griovį, esantį šalia degalinės, tačiau vėliau išsiblaivęs atitempė jį atgal į degalinę ir atsiprašė darbuotojų dėl sutrikdytos rimties. Nuteistojo manymu, įvertinus visą situaciją, jo padarytoje veikoje nėra BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties. Jis neturėjo tyčios užvaldyti svetimą turtą. S. K. teigimu, apylinkės teismas nuosprendyje neteisingai konstatavo, kad jis tik iš dalies pripažino savo kaltę. Kasatorius tvirtina, kad jis visiškai prisipažino ir dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailėjosi, o duotais parodymais padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė jo, kaip nuteistojo, teisę dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, taip pat teisę į gynybą bei rungimosi procesą. Teismas nepadarė byloje pertraukos ir nesuteikė galimybės nuteistajam dalyvauti nagrinėjant bylą, nors neatvykimas į apeliacinio teismo posėdį buvo pateisintas medicinine pažyma dėl ligos. Nuteistasis pažymi, kad jis neturi galimybės medikams nurodinėti, kokio turinio turi būti išduotas medicininis dokumentas, patvirtinantis asmens ligą, todėl jo kaltės dėl BK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto dokumento nepateikimo nėra. S. K. nurodo, kad jis dirba, mokosi, todėl nuteisus jį realiu laisvės atėmimu, nutrūks darbo, socialiniai ryšiai, taip pat mokymosi procesas, be to, nebus pasiekti bausmės tikslai, o nukentėjusiajam nebus kuo greičiau atlyginta žala. Kasatorius mano, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Jo veiksmuose yra tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių nėra. Tvirtina, kad jis atlygins padarytą visą turtinę ir neturtinę žalą. Kasatoriaus manymu, teismai padarė neteisingas išvadas dėl jo praeities ir ketinimų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Jis teigia, kad buvo pasiruošęs papildomai atlyginti nukentėjusiajam dalį žalos paskutinio teismo posėdžio metu, tačiau šis neatvyko. Tai pat jis įvertino savo netinkamą elgesį ir jokių nusikalstamų veikų nebedaro. Toliau kasaciniame skunde nurodoma, kad S. K. serga sunkiai pagydoma dermatologine liga, todėl jam reikalinga priežiūra ir gydymas. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių tinkamai realizuoti BK 76 straipsnyje numatytą procedūrą, t. y. kreiptis į teismo medicinos ekspertus dėl išvados apie S. K. galimumą atlikti laisvės atėmimo bausmę. Taip teismas ne tik netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir pažeidė nuostatą dėl nešališko bylos nagrinėjimo.
Atsileipimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad teismai teisingai kvalifikavo S. K. padarytą veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Jis paėmė svetimą gesintuvą, jį nutempė iš degalinės teritorijos, o vėliau paliko už 200–300 m nuo degalinės, t. y. šiais veiksmais jis baigė daryti vagystę, nes buvo įgijęs galimybę gesintuvą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Jei asmuo, disponuodamas pagrobtu daiktu pagal savo valią, jį išmeta ar palieka kokioje nors vietoje savo nuožiūra, tokie kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas. Nors kasatorius gesintuvą vėliau grąžino, tačiau tai nėra aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė kasatoriaus teisės dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nes teismas apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešė įstatymo nustatyta tvarka, o S. K. gynėjas pateikė nedarbingumo pažymėjimą, kuris neatitinka BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų. Atsiliepime taip pat nesutinkama dėl teismo šališkumo. Prokuroro nuomone, skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas nesiaiškino, ar kasatorius gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindas konstatuoti, jog byla išnagrinėta šališkai (BK 58 straipsnis). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad S. K. dėl sveikatos būklės būtų per sunku atlikti paskirtą bausmę. Taip pat nepagrįstas skundo teiginys, kad apygardos teismas neatsižvelgė į kasatoriaus ketinimus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Bylos medžiaga patvirtina, kad S. K. atlygino tik dalį žalos ir tik vienam iš nukentėjusiųjų. Duomenų, kad jis kokiu nors būdu būtų siekęs atlyginti padarytą žalą ir kitam nukentėjusiajam, nėra. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, nurodė bausmės skyrimo motyvus, tinkamai įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, t. y. įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.
Bylos duomenimis, S. K. be turto savininko leidimo paėmė svetimą gesintuvą, jį nutempė iš degalinės teritorijos ir maždaug už 200 m nuo degalinės paliko. Šie faktai patvirtina, kad buvo įvykdyta nedidelės vertės (280,80 Lt) svetimo turto vagystė, nes S. K. minėtais veiksmais buvo įgijęs galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Disponavimo turtu faktą patvirtina tai, kad nuteistasis užvaldytą turtą savo nuožiūra paliko netoli degalinės. Tai, kad svetimas daiktas tam tikrą laiką buvo netoli savininko buveinės ir vėliau buvo sugrąžintas teisėtam savininkui, veikos klasifikavimo nekeičia, nes veika jau buvo baigta daryti. Kita vertus, skirdamas S. K. bausmę, teismas įvertino tai, kad turtas buvo sugrąžintas, ir pripažino šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia (pašalinta padaryta žala (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad S. K. neturėjo tyčios užvaldyti svetimą turtą, nes pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jis suvokė, kad, veikdamas prieš savininko valią, paėmė gesintuvą ir jį nutempė iš degalinės, taip jį tyčia neteistai neatlygintinai užvaldydamas, ir vėliau, savo nuožiūra disponuodamas pagrobtu daiktu, jį paliko netoli degalinės.
Dėl BPK 322 straipsnio 2 dalies taikymo
BPK 322 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis. Šio asmens, jeigu jam laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.
Išanalizavusi kasacinio skundo argumentus, kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad apeliacinio nagrinėjimo metu buvo pažeisti BPK 322 straipsnio 2 dalies reikalavimai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad nuteistojo S. K. gynėjas prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl nuteistojo nedalyvavimo teismo posėdyje, nurodydamas, jog jam „prieš posėdį nuteistojo teta atnešė pažymą, kad nuteistasis S. K. serga, yra aukšta temperatūra“, taip pat gynėjas pateikė šią pažymą ir išreiškė nuomonę, kad S. K. greičiausiai pageidautų dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus. Bylos duomenys patvirtina, kad pats nuteistasis rašytinio prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo teismui nepareiškė. S. K. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta. Gynėjo pateikta medicininė pažyma neatitinka BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame nurodyta, kad svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikoma sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Nuteistojo dalyvavimas teismo posėdyje pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį nėra privalomas. Dėl visų šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas bylą nagrinėti nuteistajam nedalyvaujant, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.
Dėl bausmės ir kitų kasacinio skundo argumentų
Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, neapsvarstęs galimybės kreiptis į teismo medicinos ekspertus dėl išvados apie S. K. galimumą atlikti laisvės atėmimo bausmę (BK 76 straipsnis), pažeidė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to buvo šališkas, neturi pagrindo.
Byloje nėra jokių duomenų, kad S. K. serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jam būtų per sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinio nagrinėjimo metu nuteistojo gynėjas pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad S. K. serga dermatologine liga, buvo gydytas ambulatoriškai, nuolat tepasi tepalais, skysčiais, gydosi fizioterapinėmis priemonėmis; ligoniui reikalingas nuolatinis gydymas tepalais, taip pat rekomenduojamas sanatorinis–kurortinis gydymas. Šie byloje esantys duomenys nesukelia jokių pagrįstų abejonių, kad S. K. gali sirgti sunkia nepagydoma liga ir dėl to būtina kreiptis į teismo medicinos specialistus dėl išvados apie nuteistojo sveikatos būklę gavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesikreipdamas į kompetentingus specialistus, baudžiamojo įstatymo šiuo požiūriu nepažeidė ir šališkas nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisinių argumentų dėl BK 76 straipsnio taikymo, o minėtas medicininis dokumentas teismo posėdžio metu buvo pateiktas tik kaip patvirtinantis S. K. sveikatos būklę.
Taip pat atmestini skundo argumentai dėl neteisingai paskirtos bausmės. Nustatydami bausmės rūšį ir dydį už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, teismai įvertino visas pagal BK 54 straipsnio 2 dalį bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė, kad S. K. neprisipažino padaręs nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai nesigailėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad S. K. dėl padarytų automobilių vagysčių ikiteisminio tyrimo pirminių apklausų metu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus. Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad S. K. prisipažinimą pagrobus gesintuvą lėmė byloje surinkti įrodymai. Šios aplinkybės šalina atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinimą, todėl teismai baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo S. K. kasacinį skundą.