Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-12-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-410-361/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-27
Bylos Nr.
AN2-410-361/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01048-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Pažeidėjas
S. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-410-361/2018
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01048-2018-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 16.9.6; 21.11.10; 21.11.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018 m. rugpjūčio 7 d. S. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už tai, kad jis, 2018 m. rugpjūčio 7 d., 08.51 val., Naujojo Sodo g. 1C, Klaipėdos m., vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,93 promilių, girtumas. Šiais veiksmais jis kaltintas pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Surašant protokolą S. B. paaiškino, jog su pažeidimu sutinka, gailisi, vakare gėrė, nežino, kodėl pavažiavo kelis metrus į priekį.

2. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vadas K. V. priėmė nutarimą, kuriuo S. B. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį skyrė 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Skirdamas nuobaudą pareigūnas nustatė S. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sunkinančių nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. skundo netenkino ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. policijos nutarimą paliko nepakleistą.

Šalies argumentai

4. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; nepanaikinus apylinkės teismo nutarties – pakeisti policijos 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Teigia, jog teismas netinkamai, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, skundo argumentus ir padarė nepagrįstas išvadas.

4.1. Teismui paaiškino, kad pažeidimą padarė nesąmoningai, visiškai neketindamas vairuoti neblaivus, o tiesiog nepažįstamo asmens – greičiausiai pačių pareigūnų siųsto jį išprovokuoti, t. y. paprašytas jo kelis metrus patraukti automobilį, o tada ir buvo užfiksuotas jo vairavimo neblaiviu faktas. Nusižengimo padarymo išvakarėse šventė savo gimtadienį netoli nusižengimo vietos esančioje kavinėje su savo broliu ir keliais artimais draugais. Automobilį paliko stovėti automobilių aikštelėje, esančioje adresu Naujojo Sodo g. 1C, Klaipėdoje. Po gimtadienio, kartu su broliu nutarė pernakvoti automobilyje, o išsiblaivius kitą dieną važiuoti automobiliu namo. Ryte, jiems miegant automobilyje, apeliantą pažadino nepažįstamas asmuo, kuris paprašė truputį patraukti automobilį, nes jis neva jam trukdo. Nieko blogo neįtardamas ir dar gerai nesuvokdamas situacijos, visai neapgalvojęs galimų pasekmių, apeliantas pavažiavo kelis metrus. Vėliau įsitikino, kad automobilis niekam netrukdė, o jis buvo sąmoningai paprašytas (išprovokuotas) pavairuoti. Visai netrukus po to, kai apeliantas perstatė automobilį, prie jo priėjo du uniformuoti pareigūnai ir paprašė automobilio dokumentų, liepė atlikti alkoholio nustatymo iškvėptame ore testą. Testo metu buvo nustatyta, kad alkoholio kiekis apelianto iškvėptame ore viršija įstatymo leistiną normą. Todėl iš karto buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Apeliantas negalėjo tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui dėl savo neblaivumo (ANK 570 straipsnio 3 dalis, ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punktas), išsiaiškinti situaciją ir pareigūnas nedavė tam nė kiek laiko. Apeliantas įvykio vietoje buvo suglumęs, nespėjo suvokti situacijos rimtumo, nepasiruošė bylos nagrinėjimui, buvo neišsiblaivęs. Policija nutarimą priėmė pernelyg skubotai, matomai tam, kad jis nesugebėtų susivokti, jog buvo išprovokuotas padaryti pažeidimą.

4.2. Pareigūnams įvykio vietoje iš dalies pripažino, kad padarė administracinį nusižengimą, tačiau pažymi, jog pažeidimą padarė nesąmoningai, o išprovokuotas jį padaryti asmens, kuris buvo arba pareigūnas, arba policijos rėmėjas, nes šio asmens tonas buvo įsakmus, o apranga priminė karinę uniformą be skiriamųjų ženklų. Tačiau teismas šių provokacijos aplinkybių nenagrinėjo, policijos atstovų į posėdį nekvietė, o apeliantui posėdžio metu uždavinėjo neesminius klausimus – kodėl jis gimtadienį švenčia eilinę darbo dieną, o ne savaitgalį? kodėl nakvojo mašinoj, o ne viešbutyje? (posėdžio įrašas nuo 7 min 45 sek iki 8 min 30 sek). Apeliantas teismui pateikė nuotraukas, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog automobilio perstatymas niekam nebuvo reikalingas ir transporto ar pėsčiųjų eismui netrukdė. Siekiant įvertinti, ar teisės pažeidimas buvo padarytas dėl valstybės pareigūnų provokacijos, būtina nustatyti, ar pareigūnai darė kokią nors išankstinę įtaką (poveikį) pažeidėjui, konkrečiais veiksmais skatino jį atlikti pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1998 m. birželio 9 d. sprendime, priimtame byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją, aiškindamas provokacijos sampratą pažymėjo, kad ji sietina su tokio pobūdžio pareigūnų daroma įtaka, kuri sukurstytų asmenį (pareiškėją) padaryti nusikaltimą. Siekiant įvertinti, ar teisės pažeidimas buvo padarytas dėl valstybės pareigūnų provokacijos, būtina nustatyti, ar pareigūnai darė kokią nors išankstinę įtaką (poveikį) pažeidėjui, konkrečiais veiksmais skatino jį atlikti pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto padarytas administracinis nusižengimas buvo išprovokuotas asmens, matyt siųsto policijos, veiksmais, galima teigti, kad policijos nutarimas priimtas remiantis įrodymais, kurie gauti neleistinu būdu, todėl nusižengimas turi būti vertintinas kaip ne tikras, o tariamas.

4.3. Jei skundžiamą nutartį bus nuspręstą palikti nepakeistą, apeliantas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir panaikinti policijos nutarimo dalį, kurią jam skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Teigia, jog tokia priemonė yra neproporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui, apelianto asmenybei ir yra per griežta. Jis dirba dviejose darbovietėse, darbui reikalinga turėti teisę vairuoti. Pagrindinė darbovietė yra AB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pagal darbo pobūdį beveik kiekvieną dieną tenka vykti į (duomenys neskelbtini) ir atgal, bendrauti su įmonės klientais, tvarkyti krovinio dokumentacijas, operuoti naftos produktų priėmimą ir pan. Per dieną tenka nuvažiuoti apie 100 km ir daugiau. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, todėl darbovietė tarpininkauja, kad jam būtų taikyta švelnesnė administracinio poveikio priemonė arba tokia priemonė netaikyta. Nuo 2006 m. balandžio mėn. vykdo individualią veiklą, susijusią su nestandartinių baldų gamyba, buitinės technikos montavimu, garantiniu šių baldų ir įrengimų aptarnavimu ir kt.. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. įregistruotas Pridėtinės vertės mokėtoju. Vairuotojo pasisamdyti neišgali. Apeliantui netekus teisės vairuoti, sutriktų jo individualios veiklos vykdymas, kristų verslo apyvarta, konkurencingumas, jis patirtų finansinių nuostolių ir sumažėtų mokestinės įmokos į valstybės biudžetą. Aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje, yra (duomenys neskelbtini) narys, atstovauja (duomenys neskelbtini) padalinį. Dėl to tenka dažnai vykti į tarybos posėdžius bei pasitarimus dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo organizavimo, darbo sąlygų gerinimo ir kitais rūpimais klausimais. Prižiūri tėvus ir nuolatos rūpinasi jais, nes yra pensinio amžiaus, sunkios sveikatos būklės. Motina N. B., gim. (duomenys neskelbtini), serga sunkiai pagydoma onkologine liga (odos vėžiu), todėl periodiškai ją reikia vežioti į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, Klaipėdos ligoninę gydytojų apžiūrai, konsultacijoms, tyrimams bei gydymo stebėsenai atlikti, gydymosi procedūroms bei vaistams išrašyti. Tėvas R. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra neįgalus, kenčia nuo astmos, o pastaruoju metu ir nuo širdies bei kraujagyslių ligų, stuburo išvaržos bei kitų lydinčių ligų. Todėl tėvą dažnai tenka vežioti į gydymo įstaigas, į parduotuves nusipirkti būtinuosius buities reikmenis, maisto produktus. Į šias aplinkybes bylą nagrinėjusi teisėja visiškai neatsižvelgė, o tik pravertė skundo priedus ir juos įvardino, pasiteiravo, kiek apeliantui svarbi teisė vairuoti pagal darbo pobūdį. Teisėja nurodytas aplinkybes interpretavo kaip aplinkybes, kurios dar labiau sunkina jo atsakomybę. Tokią teisėjos poziciją vertina kaip nelogišką ir prieštaraujančią teisinei sąmonei, įstatymams, protingumo bei žmogiškumo kriterijams. Atkreipia dėmesį į tai, kad nutartyje yra paminėtas vardas ir pavardė asmens, kurio byloje nėra – „J. M.”. Taigi galimai nutartis rengta ir priimta vadovaujantis išankstine nuostata, remiantis visai su byla nesusijusiu, anksčiau nagrinėtu atveju.

Atsiliepimas

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog apelianto argumentai nepagrįsti, o apylinkės teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, jog apeliantas nei pareigūnams, nei teisme neneigė nusižengimo padarymo fakto. Apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus, jo padarytas nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda skirta pagal įstatymus ir atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei leis pasiekti nuobaudos tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas dėl nagrinėjamo administracinio nusižengimo situacijos bei apelianto kaltės padarius šį nusižengimą. Teismas argumentuotai pasisakė dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo aspektų ir apygardos teismas tokį vertinimą laiko pagrįstu ir teisingu. Apelianto versija, jog nusižengimą padarė ne sąmoningai, o išprovokuotas policijos pareigūnų veiksmų, vertinama kaip išgalvota. Jokių duomenų apie tai, jog prieš apeliantą policija rengė administracinio nusižengimo ar nusikalstamo elgesio modelį ir pan., byloje nėra.

7. Apeliantas įvykio vietoje, pareigūnams surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą, neginčijo aplinkybės, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, leidosi būti patikrinamas alkotesteriu, su KET pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi jį padaręs, paaiškino savo neblaivumo priežastis. Vien aplinkybė, jog apeliantas įvykio vietoje nurodė pareigūnams, kad nežinantis, kodėl keletą metrų pavažiavo automobiliu, nereiškia, jog atlikti šį veiksmą jis buvo išprovokuotas pareigūnų ar kito asmens. Žinodamas, kad vartojo alkoholį vakare per savo gimtadienį su draugais, o naktį miegojo automobilyje, apeliantas turėjo suprasti, kad ryte vairuoti automobilio tikrai dar negali, nes objektyviai dar yra neišblaivėjęs. Tačiau, sąmoningai pasirinkęs priešingą elgesį, apeliantas pasielgė neprotingai ir padarė šiurkštų KET pažeidimą ir už tai neturi likti nenubaustas. Todėl apelianto teiginiai, jog nieko blogo neįtardamas, dar gerai nesuvokdamas situacijos bei neapgalvojęs galimų pasekmių pavažiavo kelis metrus, paprašytas nepažįstamo asmens, vertinami kaip neįtikinantys ir nepaneigiantys jo kaltės padarius administracinį nusižengimą.

8. Pareigūnai užfiksavo apelianto vairavimo faktą vykdydami savo pareigas, darbo metu, patruliuojant mieste. Ši aplinkybė ir anksčiau aptartų apelianto neteisėto elgesio aplinkybių visuma, leidžia kaip teisiškai nereikšmingus vertinti apelianto teiginius, jog pareigūnai priėmė nutarimą įvykio vietoje pernelyg skubotai ar siekdami nuslėpti provokacijos faktą, ar nespėjus jam suvokti situacijos rimtumo bei nepasiruošus bylos nagrinėjimui.

9. Policijos naudojamu alkotesteriu „Alcotest 6810“ apelianto neblaivumas patikrintas įvykio vietoje (0,93 promilės). Apeliantas neginčijo ir neginčija aplinkybės, jog šią sertifikuotą tikrinimo priemonę pareigūnas panaudojo tinkamai. Todėl nekyla abejonių, jog prieš patikrinimą alkotesteriu, pareigūnas nurodė apeliantui tikrinimo priežastį. Pasikeitusi apelianto pirminė pozicija dėl vairavimo aplinkybės, t. y. pradžioje pripažinus vairavimo neblaiviu faktą, nuoširdžiai gailintis jį padarius bei padedant jį išaiškinti, o vėliau – skunde apylinkės teismui iškėlus provokacijos versiją, rodo jo nesąžiningumą ir siekį išvengti atsakomybės. Pareigūnai operatyviai atskleidė neteisėtą apelianto vairavimo veiką, teisėtai panaudojo tam turimas technines priemones ir efektyviai užtikrino visuomenės saugumą nuo žalingų padarinių kilimo. Nors procesiniai dokumentai policijos surašyti įvykio vietoje, nedelsiant po to, kai apeliantui buvo nustatytas neblaivumas, tačiau ši aplinkybė, atsižvelgus į tai, jog apeliantas su pareigūnais bendravo, laisva valia paaiškino vairavimo aplinkybes, vykdė pareigūnus prašymus ir nurodymus, nelaikytina teisine prielaida įžvelgti policijos veiksmų neteisėtumą fiksuojant ir įforminant nagrinėjamą administracinį nusižengimą.

10. Aptartas apelianto elgesys pagrįstai įvertintas kaip baustinas, policijos skirta galutinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam šiurkščiam administraciniam nusižengimui, skirta teisingai įvertinus teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, ir nėra per griežta – baudos dydis ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas lygūs sankcijos minimumui (ANK 422 straipsnio 7, 9 dalys). Apelianto kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo įrodyta, skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ar keisti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

11. Priešingai nei mano apeliantas, apygardos teismas pažymi, jog apylinkės teismo atliktas apelianto šeiminės, socialinės, darbinės, turtinės padėties, jo asmenybės ir kartu padaryto nusižengimo sunkumo, pobūdžio vertinimas, koreliuoja su teismų praktikoje plačiai atskleidžiama ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo praktika. Apelianto pateiktos, jo vairuoto automobilio stovėjimo vietos nuotraukos, savaime nepaneigia nagrinėjamo nusižengimo padarymo fakto. Padidinto pavojaus šaltinio – automobilio, vairavimas, susijęs su didesniu pavojumi aplinkiniams. Todėl apeliantas nepagrįstai sumenkina savo nusižengimo sunkumo ir elgesio vairuojant turinį, teigdamas, kad automobilio perstatymas niekam nebuvo reikalingas, nes automobilis netrukdė transporto ar pėsčiųjų eismui.

12. Apelianto pastebėtas rašymo netikslumas nutartyje, vertintinas nekeičiantis nutarties esmės, todėl gali būti taisomas ANK 638 straipsnio tvarka. Iš nutarties turinio matyti, kad teismas tiesiog suklydo įrašydamas apelianto mamos vardą ir pavardę. Jokie kiti duomenys ar aplinkybės, kurios būtų susijusios ne su nagrinėjama byla, nutartyje nevertintos. Rašymo netikslumo apygardos teismas netaiso, nes apeliantas to neprašo apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys