- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-24
- Bylos Nr.
- e2YT-1085-880/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00820-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- K. U.
- Suinteresuotas asmuo
- S. U., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, S. A.
- Advokatai
- Vita Neverauskaitė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, S. A., S. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. U. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po S. M. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo senelis S. M.. Nors mirusysis turėjo keturis vaikus, testamentu turtą - gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo anūkui pareiškėjui. Pareiškėjas palikimo iš karto po senelio mirties nepriėmė, tačiau faktiškai priėmė turtą valdyti po senelio mirties šiame name gyvendamas, jį prižiūrėdamas ir tvarkydamas. Pareiškėjas šiame name gyvenamąją vietą deklaravęs nuo 1991-11-04. Pareiškėjui paliktas turtas nebuvo įregistruotas. Pareiškėjas buvo sąžiningai įsitikinęs, kad testamento buvimas buvo pakankamas pagrindas palikimui perimti ir tik 2017 m. birželio mėnesį, norėdamas atlikti nekilnojamojo turto kadastro darbus ir tokiu būdu įregistruoti gyvenamąjį namą, sužinojo, kad pareiškėjas nėra nurodytas kaip statinių, esančių palikimo objektu, savininkas. Taigi, dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjas nepriėmė palikimo laiku per įstatymo nustatytą terminą, tačiau nuo pat senelio mirties palikimo objektu esantį turtą faktiškai valdė. Nors pareiškėjas nebuvo vienintelis senelio anūkas, palikėjas testamentu išreiškė valią, kad turtą įgytų tiktai pareiškėjas. Iki šiol kiti mirusiojo palikuonys valios priimti palikimą nei teisiškai, nei valdant turtą faktiškai neišreiškė. Po senelio mirties pareiškėjas turtu - gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) - rūpinosi ir valdė kaip savo: pareiškėjas tvarkė ir prižiūrėjo turtą bei aplinką, mokėjo mokesčius už turtą bei naudojimąsi juo, sudarė nuomos sutartis dėl žemės sklypo, ant kurio stovi palikimo objektu esantys statiniai. Šios aplinkybės patvirtina, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Taigi pareiškėjo aktyvūs veiksmai, kuriais jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, turėtų būti pripažinti faktiniu palikimo priėmimu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo S. M. palikimo perėjimą valstybei. Teismui nustačius, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, pareiškėjo prašymo tenkinimui neprieštaraus.
Suinteresuotas asmuo S. A. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo senelis S. M. mirė (duomenys neskelbtini) Palikėjas S. M. 1993 m. sausio 19 d. testamentu jam priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo anūkui pareiškėjui K. U.. Palikėjo S. M. sutuoktinė A. M. ir vaikai J. U., I. G., J. M. yra mirę. Likusi dukra S. A. ir kiti anūkai po S. M. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po jo senelio S. M. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1998 m. mirus jo seneliui, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu duotų parodymų, suinteresuoto asmens S. U. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad pareiškėjas po senelio mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu. Šiame name pareiškėjas nuo 1991 m. deklaruoja gyvenamąją vietą. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos matyti, kad pareiškėjas nuo gimimo pastoviai gyvena senelio S. M. gyvenamajame name, po senelio mirties jį prižiūri ir tvarko. Savo vardu pareiškėjas yra sudaręs sutartį dėl elektros energijos tiekimo ir moka mokesčius už suvartotą elektros energiją. Šie veiksmai, teismo vertinimu, rodo, kad pareiškėjas K. U. aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 6 mėnesius nuo senelio mirties. Minėtais veiksmais K. U. parodė, kad priėmė senelio paliktą turtą ir jį valdė kaip savo. Todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad K. U. po savo senelio S. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, tenkintinas.
Ginčo, jog minėtas turtas yra palikėjo nuosavybė, byloje nėra.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), jo anūkas K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis K. U. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.