Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė, veikdama Šiaulių apylinkės teismo vardu pagal 2024 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. gruodžio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) 2010 m. sausio 15 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimu bausme;

3) 2010 m. kovo 4 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams; 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 3 metams;

4) 2010 m. lapkričio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmę subendrinus su 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi skirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

5) 2011 m. kovo 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmę subendrinus su 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams; 2013 m. balandžio 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas;

6) 2015 m. gruodžio 30 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 40 parų arešto bausme;

7) 2017 m. spalio 2 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 20 MGL bauda;

8) 2018 m. birželio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 20 MGL bauda; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi nesumokėta bauda pakeista į 96 val. viešuosius darbus;

9) 2020 m. liepos 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 60 parų arešto bausme;

10) 2020 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 60 parų arešto bausme; bausmę subendrinus su 2020 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu, skirta galutinė subendrinta bausmė - 90 parų areštas;

11) 2020 m. spalio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 243 straipsnį, 30 parų arešto bausme; 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi, bausmė subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 90 parų areštas;

12) 2020 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2021 m. birželio 22 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatyta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimas;

13) 2021 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14) 2023 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesių laikui neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laiku gydytis priklausomybės ligą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui.

Tai yra, kaltinamasis R. S., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2023 m. gruodžio 25 d., apie 5:00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas V. P. namuose, virtuvėje, kilus nesutarimui su artimu giminaičiu – mama A. S., asmeninio konflikto metu, ranka tyčia suėmė už nukentėjusiosios A. S. plaukų ir juos patempė, dėl ko nukentėjusioji A. S. nugriuvo nuo kėdės ant grindų, bei sudavė du smūgius kumščiu į krūtinę ir du smūgius koja į šonus, taip sukėlė nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis R. S. parodė, kad 2023-12-24 jis nuvažiavo pas savo seserį G. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kadangi, buvo Kūčių vakaras, jis, jo sesuo G. T., brolis R. S. su savo drauge A. S. ir jo mama A. S. susėdo prie stalo pavakarieniauti. Vakarieniaujant jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jo mama A. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pradėjo šūkauti, bet didesnio konflikto nebuvo. Baigus vakarieniauti, jis norėjo vykti namo, tačiau (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje pastebėjo, kad jokie autobusai tą dieną nebevyksta. Dėl šios priežasties grįžo į sesers namus, kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Kai jo mama nusprendė važiuoti į namus, jis iškvietė taksi automobilį ir juo nuvažiavo į mamos namus, esančius (duomenys neskelbtini). 2023-12-25, apie 4:50 val., parvažiavusi į namus, A. S. nusprendė nueiti pas kaimyną V. P. dar išgerti. Ji turėjo butelį degtinės. Jis, kartu su A. S. nuėjo pas V. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jie, kartu su V. P., virtuvėje pradėjo gerti degtinę. Išgertuvių metu, apie 5:00 val., tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas dėl senų praeities įvykių, nes jį mama vaikystėje mušdavo. Konflikto metu, kiek jis pamena, suėmė sėdinčiai ant kėdės mamai už plaukų ir juos patempė, dėl ko A. S. nugriuvo ant grindų. Tuo metu jis buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykio metu galėjo jai suduoti smūgius rankomis ir kojomis, bet tiksliai nurodyti į kurias vietas sudavė jis negali, nes neprisimena dėl girtumo. Kaip pasibaigė konfliktas jis neprisimena. Jo ir mamos konfliktą matė V. P.. Dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., e. b. l. 115-118, 126-129, 137-139).

2.2. Nukentėjusioji A. S. parodė, kad 2023-12-24 ji buvo pas savo dukterį G. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Apie 18:30 val. pas G. T. atvyko jos sūnus R. S.. Buvo Kūčių vakaras, todėl ji, G. T., R. S., kitas jos sūnus R. S. su savo drauge A. S., susėdo prie stalo vakarieniauti. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, kai jos sūnus R. S. pradėjo teigti, jog jo niekas nemyli. Baigus vakarieniauti, R. S. kartu su G. T. R. S. nuvežė į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį. Ten pamatė, jog jokie autobusai tą dieną nebevyksta, todėl R. parvežė atgal į G. T. namus. Grįžę jie vėl susėdo prie stalo, vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jos sūnų R. ir R. kilo žodinis konfliktas, todėl G. liepė R. S. išeiti iš jos namų. Jai pagailo R. S., todėl ji su juo kartu išėjo iš G. T. namų. Jie išsikvietė taksi automobilį ir juo 2023-12-25, apie 4:50 val., nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančius jos namus. Priėjusi prie buto durų, ji pastebėjo, kad savo buto raktus paliko pas G. T., todėl nusprendė nueiti naktį praleisti pas kaimyną V. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kaimynas ją su sūnumi įsileido ir leido pas jį laikinai apsistoti. Ji turėjo butelį degtinės. Ji, jos sūnus R. S. ir V. P. virtuvėje pradėjo vartoti alkoholį. Apie 5:00 val. R. S. pradėjo šūkauti, teigti, jog ji jo nemylėjo. Ji prašė sūnaus nurimti, tačiau R. S. ranka suėmė jai už plaukų, juos stipriai patempė, dėl ko ji nukrito ant žemės. Kas vyko toliau ji neatsimena dėl girtumo. 2023-12-25, apie 9:15 val., jai pabudus, V. P. jai papasakojo, kad 2023-12-25, apie 5:00 val., jos sūnus R. S. ją nuvertė nuo kėdės ant žemės, spardė ją kojomis, sudavė smūgius rankomis, kol V. P. jį nuo jos atitraukė. Jai labai skaudėjo šoną, kairėje krūtinės pusėje buvo kraujosruvos (1 t., e. b. l. 41-44).

2.3. Liudytojas V. P. parodė, kad 2023-12-25, apie 5:00 val., kažkas pabeldė į jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris. Atidaręs duris pamatė kaimynę A. S. su sūnumi R. S.. Kaimynė paaiškino, jog pas savo dukrą paliko savo buto durų raktus. Užėjusi į jo butą, A. S. iš rankinuko ištraukė degtinės butelį. Jie virtuvėje pradėjo gerti degtinę. Po kiek laiko A. S. pradėjo konfliktuoti su R. S.. Pastarasis priekaištavo A. S. dėl to, kad ši jo neaugino ir nemylėjo. Jis į jų konfliktą nesikišo, įsijungė televizorių. Po kiek laiko pastebėjo, kad A. S. ir R. S. pradėjo stumdytis. Matė, kaip R. S. nuvertė savo motiną ant žemės, čiupo jai už plaukų ir pradėjo tampyti, sudavė jai į įvairias kūno vietas. Pamatęs, kaip R. S. pradėjo smūgiuoti savo motinai į įvairias kūno vietas, jis atsistojo nuo televizoriaus ir R. S. patraukė nuo A. S. (1 t., b. l. 97-101).

2.4. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad ties A. S. krūtinkauliu, kairėje pusėje, yra kraujosruva, maždaug apie 50 mm ilgio ir 65 mm pločio. Nežymi kraujosruva buvo ir po jos kairės pusės pažastimi. Po kairiąja krūtimi yra kraujosruva apie 80 mm ilgio ir 40 mm pločio (1 t., e. b. l. 50-53).

2.5. 2023-12-29 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad nukentėjusios A. S. krūtinės srityje matosi kraujosruva (1 t., e. b. l. 32-36).

2.6. 2023-12-29 Greitosios medicinos pagalbos centro kvietimo kortelės kopijoje nurodyta, kad A. S. nustatytas kairės pusės krūtinės ląstos sumušimas. Moteris teigė, kad konflikto metu trenkė vyras kumščiu keletą kartų, sunku kvėpuoti, kosėti. Paspaudus skausmas aštrus, gilus, aimanuoja. Ant odos neryški hematoma (1 t., e. b. l. 75-76).

2.7. Specialisto išvadoje Nr. G 47/2024(04) nurodyta, kad kraujosruva A. S. kairėje krūtinės pusėje padaryta buku kietu daiktu. A. S. nustatytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2023-12-25). A. S. nustatytam kūno sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į krūtinės kairę pusę. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti kokioje padėtyje buvo A. S. jai daromo kūno sužalojimo metu. A. S. nustatytas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., e. b. l. 72).

2.8. 2023-12-25 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 25-27).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. S. 2023 m. gruodžio 25 d., apie 5:00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas V. P. namuose, virtuvėje, smurtavo prieš savo artimą giminaitę – mamą A. S. ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

4. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.

4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

4.4. Kaltinamasis R. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nedirbantis, turintis neįgalumą, teistas, administracine tvarka baustas, nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės.

4.5. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad nebuvo sukelti sunkesni padariniai, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam artimą vidurkiui įstatymo numatytą arešto bausmę.

4.6. Kadangi R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

4.7. BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl atsižvelgiant į nustatytas, aukščiau aptartas aplinkybes, R. S. skiriamas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias privalo išklausyti per šešių mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą.

5. Kardomoji priemonė.

Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina, nes bus pasiekti kardomosios priemonės skyrimo tikslai (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

6. Prašymas.

2024-03-20 teisme gautas kaltinamojo prašymas, kuriame jis nurodo, kad tyrimo metu nebuvo daryta ekspertizė ir įrodyta, kad būtent jis sukėlė fizinį skausmą ir sužalojimus nukentėjusiajai. Nukentėjusioji buvo neblaivi, todėl galėjo susižeisti pati. Laikant pykti ant jo buvo iškviesta policija, apkaltintas padaręs nusikalstamą veiką bei buvo nuteiktas liudytojas. Prašo paskirti švelnesnę bausmę, t. y. baudą arba viešuosius darbus.

Iš byloje esančio Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus 2024-03-08 Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymo protokolo matyti, kad BPK 418 straipsnio 3 dalimi įtariamajam pranešta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmės, numatytos BPK 418 – 425 straipsniuose, paaiškinta, kad sutikus su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras kreipsis su pareiškimu į teisėją siūlydamas įtariamajam už veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., skirti 60 parų arešto, kurią vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., sumažinti 1/3. Vadovaujantis BK 72² str., siūlys paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Šio proceso tvarka ir pasekmės įtariamajam išaiškintos. Dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio R. S. pareiškė, kad sutinka su jam prokuroro siūloma arešto bausme. Su proceso veiksmo protokolu susipažino. Surašyta teisingai, pastabų neturi.

Kadangi kaltinamasis savo kaltės neginčijo, jam buvo išaiškinta proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmės, numatytos BPK 418 – 425 straipsniuose ir paaiškinta, kad sutikus su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras kreipsis su pareiškimu į teisėją siūlydamas įtariamajam už nusikalstamą veiką arešto bausmę, kaltinamasis sutiko su arešto bausme, todėl prašymas netenkinamas.

Paaiškintina, kad pagal BPK 422 straipsnio 1 dalį kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt) parų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. sulaikymo bausmės atlikimui dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. S. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti R. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Šiaulių apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286, telefono Nr. +37041435502) kalėjimo darbo laiku atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo apie tai pranešti kalėjimo administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, nuteistojo paiešką atlieka policija.