Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam G. M.

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 kl. išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 4 kartus: 1)1993-12-03 pagal LR BK 146 str. 2 d., 2 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1995-03-23 pagal BK 271 str. 2 d. 2 metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2001-05-04 pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 4) 2009-04-02 pagal LR BK 135 str. 1 d. 2 metams laisvės atėmimo, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2013-10-17 apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 5,28 prom.), nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, užsimojo ir vieną kartą smogė kumščiu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patruliui G. M. į krūtinę, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo tarnybines pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui.

V. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai ir apklausiamas parodė, kad įvykio dieną sugyventinė paprašė, kad jis išeitų iš kiemo. Jis buvo pergėręs ir ji iškvietė policiją. Paties įvykio nelabai atsimena, tarpais atsimena, tarpais ne. Neatsimena, kad smogė policininkui. Atvykusi policija jį išvežė. Pralaikė 3-4 valandas ir paskui paleido. Atsiprašo policininko, nes tikrai neatsimena, kad smogė. Nori paprašyti, kad jam skirtų viešųjų darbų bausmę, ne neturi pinigų susimokėti baudą. Atsimena tik, kad buvo atvažiavę pareigūnai. Gal ir galėjo smogti pareigūnui. Buvo neblaivus. Policijoje rodė 5 promiles su viršum. Tai reiškia daug buvo išgėręs. Atsimena, kad policijos pareigūnas prašė, kad išeitų iš kiemo, kuriame buvo. Sugyventinė paprašė pareigūnų jį išvesti iš kiemo. Paksui pareigūnai jį užlaužė, išvedė, ant kapoto paguldė, du kartus sudavė į šoną. Paskui nieko neatsimena. Tik atsimena, kai kameroje buvo. Pas sugyventinę buvo atėjęs paprašyti, kad leistų pernakvoti. Ji jo paprašė, kad išeitų. Po to ji iškvietė pareigūnus, nes jis nesutiko išeiti. Kai jį vedė jis atsimena, nes nesutiko išeiti. Jie jį už parankių ištrėmė. Neatsimena tik, kaip sudavė pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais sekančiais įrodymais.

Nukentėjusysis G. M. apklausiamas teisme parodė, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kieme vyksta konfliktas. Atvykus į vietą kieme rado pačią pranešėją ir kaltinamąjį. Pati pranešėja jų paprašė dar stovint jiems prie vartų, kad išvestų tą asmenį. jie kelis kartus paprašė, kad jis išeitų iš to kiemo, tačiau kaltinamasis atsisakė tą vykdyti. Paklausus pranešėjos, ar tas asmuo čia registruotas, ji pasakė, kad neregistruotas. Tada jie įgijo teisę jį išvaryti iš to kiemo, todėl užėjo į kiemą. Kelis kartus dar paprašė jį išeiti. Jis nėjo, bandė eiti atgal į namus. Tada jį suėmė už kairės ar dešinės rankos. Kada jį suėmė, jis atsisuko ir kumščiu smogė jam į krūtinę. Tada jį užsilaužė, nusitempė iki automobilio galo, atrėmė į automobilio bagažinę, uždėjo spec. priemonę antrankius, pasodino į tarnybinį automobilį ir pristatė į komisariatą. Kaltinamasis smūgiavo iš laisvos rankos. Smūgis buvo kumščiu į krūtinės sritį. Sužalojimų nebuvo. Matėsi, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Jo atliktas smūgis pasiekė tikslą. Smūgis buvo kieme, kai jo prašė eiti kartu iš kiemo. Jis bandė eiti į vidų. Smūgis nebuvo stiprus. Tą smūgį matė jo kolega Kai sudavė smūgį, didelio skausmo nesijautė. Daugiau jautė diskomfortą. Kaltinamajam atleidžia, nuoskaudos nejaučia.

Byloje esančiame Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patrulio P. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-10-17 apie 19.10 val(duomenys neskelbtini) sulaikant V. G. pastarasis patruliui G. M. dešinės rankos kumščiu trenkė į krūtinę (b.l. 11).

Iš byloje esančio Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1921 matyti, kad 2013-10-17 20.38 val. V. G. buvo nustatytas 5,28 promilių neblaivumas (b.l. 15).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str.

Iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad V. G., paprašytas policijos pareigūnų išeiti iš D. K. kiemo, nepakluso šiam reikalavimui, o paimtas policijos pareigūno G. M. už vienos rankos, kad taip išvesti j iš kiemo, smogė kitos rankos kumščiu minėtam pareigūnui į krūtinę, tokiu būdu aktyviai, naudodamas jėgą, pasipriešino policijos pareigūnui G. M..

BK 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pasipriešinimą teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti.

BK 230 straipsnyje yra pateiktas valstybės tarnautojo apibrėžimas. Minėto straipsnio 1 d. nustato, kad šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Nukentėjusysis šioje byloje įvykio metu dirbo policijoje, kuri yra teisėsaugos institucija. Policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims. Jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už jų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Policijos pareigūnas nagrinėjamu atveju įvykio metu ėjo tarnybines pareigas, patruliavo nustatytoje vietoje su kitu pareigūnu, į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą, dėvėjo policijos uniformą, pasakė kaltinamajam dėl ko iškviesta policija. Taigi kaltinamasis žinojo, kad jis yra policijos pareigūnas. Tai reiškia, kad jis suvokė, jog naudoja smurto veiksmus prieš policininką, kuris vykdo tarnybines pareigas ir neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu neatlieka.

Pažymėtina, kad BK 286 straipsniuose nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. BK 286 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, tad vien neteisėtų veiksmų padarymas lemia nusikalstamos veikos baigtumo momentą. Tai reiškia, kad šioje byloje pagal joje surinktus ir aukščiau nurodytus ištirtus įrodymus V. G. nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 286 str.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas V. G. pripažinti kaltu padarius BK 286 str. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

V. G. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

V. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, būdamas anksčiau iš viso teistas jau keturis kartus, dėl ko darytina išvada, kad V. G. savo tokio elgesio ir nusikalstamo gyvenimo būdo kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro ir nusikalsta, kas rodo jos nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai taip pat reiškia, kad V. G. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, kadangi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Tuo pačiu tai reiškia, kad pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo yra recidyvistas nepriklausomai nuo to, ar teismas tai pripažįsta savo sprendime, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–540/2006, 2K–23/2012, 2K–459/2012).

Tuo pačiu minėtas recidyvas rodo, kad ankstesniu teismo sprendimu – 2009-04-02 teismo nuosprendžiu V. G. skirta laisvės atėmimo 2 metams bausmė nebuvo pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, nes tokia bausmė akivaizdžiai nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų, tuo pačiu tai rodo, kad V. G. bausmės nebuvo paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų. Todėl šiuos nuosprendžiui skirti V. G. kitos nei terminuotas laisvės atėmimas rūšies bausmę nėra pagrindo.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną V. G. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra nedirbantis, nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 286 str. sankcijoje numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas, kuri yra, kaip minėta, tipinė bausmė recidyvistui. Bausmės dydis nustatytinas artimas BK numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumui.

V. G. paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus galutinės laisvės atėmimo bausmės, skirtinos V. G., vykdymo, todėl jo atžvilgiu būtų tikslinga ir teisinga taikyti BK 75 str. nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-303 str., 304- 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str. ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 70 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nurodant juos atlikti per 5 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.