Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui S. Š. ir jo atstovui adv. G. Lukauskui, neatvykus Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo atsiradimo vietos nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (VMI).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vietą. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta reiškia asmens teisinį santykį su valstybe arba jos teritorijos dalimi. Nustatyti palikėjo gyvenamąją vietą svarbu, siekiant sužinoti, kokios valstybės įstatymai taikomi paveldėjimui. Asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma laikantis CK 2.12 - 2.14 str. nustatytų taisyklių. Paveldėjimo teisės santykiams, išskyrus veiksnumui pagal testamentą, testamento formai ir santykiams, susijusiems su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisė (CK 1.62 str.). Nuo palikimo atsiradimo vietos priklauso ir paveldėjimo santykiams taikytina teisė. Nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal jo buvimo vietos valstybės teisę (CK 1.62 str. 1 d.). Įstatymas numato, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 - 2.17 str.). Palikimo atsiradimo vieta nebus ta vieta, kurioje palikėjas mirė, tokiu atveju palikimo atsiradimo vieta bus ta vieta, kurioje palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį faktiškai gyveno. Tačiau jeigu palikėjas prieš mirtį faktiškai paskutinius šešis mėnesius gyveno keliose vietose, tai palikimo atsiradimo vieta bus laikoma jo ekonominių ir asmeninių interesų vyraujanti vieta (CK 5.4 str. 2 d.).

Nekilnojamąjį daiktą butą adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjo sūnūs P. Š. ir S. Š. įsigijo 2001-01-25 ir jį valdė lygiomis dalimis po 1/2 (16-17 b.l.). Taip pat teismas jau aukščiau yra nurodęs, kad paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos palikimo atsiradimo vietą sieja su paskutine nuolatine palikėjo gyvenamąją vieta, tačiau kaip ir minėta ne visada. Tačiau kaip nurodė pareiškėjas S. Š., kad velionis sūnus P. Š. nuo 2001-01-25 gyveno ne tėvo gyvenamosios vietos adresu, o Šiauliuose, ir savo nuolatinę ekonominių interesų vieta jis laikė butą esantį (duomenys neskelbtini). Be to, kad ir sūnaus mirties dieną, velioniui priklausančiame bute buvo likę jo asmeniniai daiktai ir kitas kilnojamasis turtas (CK 5.4 str. 2 d.). Todėl laikytina nustatyta, kad velionis P. Š. pagrindine gyvenamąja vieta laikė (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, nors iki mirties savo gyvenamosios vietos čia nebuvo deklaravęs. Teismo jau anksčiau yra nustatyta, kad palikėjui P. Š. priklausė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl kaip jau minėta, nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams turi būti taikoma daikto buvimo vietos valstybės teisė (CK 1. 62 str., 5.4 str. 2d.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui S. Š. paveldint velioniui sūnui P. Š. priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, įtakos neturi velionio mirties vietą, o tik paskutinė jo gyvenamoji vieta.

Atskirai pastebėtina, kad pareiškėjo sutuoktinė N. Š., turto palikėjo motina, mirė dar 1978-07-31, tai yra iki atsirandant sūnaus P. Š. palikimui (12 b.l.). Iš paminėto seka, kad pareiškėjas yra vienintelis teisėtas sūnus P. Š. vardu atsiradusio palikimo įpėdinis. Nurodyta nekilnojamojo daikto dalis patenka į paveldimo turto masę ir gali būti paveldėta velionio palikimą priimančio įpėdinio (6 b.l.) (CK 5. 1 str.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad antra eile, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai. Pareiškėjas S. Š. būdamas mirusio sūnaus P. Š. tėvu (CK 5.11 str. 1 d.2 p.), įgijo teisę paveldėti sūnaus vardu atsiradusį palikimą, kadangi kitų įpėdinių nėra.

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali jį atnaujinti, kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu pareiškėjui S. Š. atnaujintinas praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), turto palikėjo P. Š. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino atnaujinimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas ir termino atnaujinimas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

CPK 442 str. 1 p. numato, kad turintys juridinę reikšmę faktai gali būti nustatyti specialia teismine procedūra - ypatingąja (neginčo) teisena. Šios teisenos pagrindinis ypatumas tas, kad tokiose bylose nėra šalių ir nėra sprendžiamas ginčas dėl teisės, bet remiantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis siekiama įrodyti praeityje egzistavus tam tikrą faktą, kuris pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes. Teismas savo ruožtu iš gautų byloje duomenų daro išvadą, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą priimti velionio sūnaus P. Š. palikimą.

Atskirai pažymėtina, kad tuo tarpu įrodinėjimą teismuose įtvirtinančio teisės akto – LR CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties kodekso 177 str. 2 d. nustatyta, kad šie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais <...>. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes priešingu atveju pareiškėjams nereikėtų kreiptis į teismą (LR CPK 445 str.). Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais bei įvertinus surinktų įrodymų visumą, tikslu, jog pareiškėjas tiesiogiai neišreiškė atsisakymo į velionio sūnaus palikimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, yra pagrįstas įrodymais ir tenkintinas (LR CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad velionio P. Š., (a/k (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vardu atsiradusio palikimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje.

2. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui S. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, į jo velionio sūnaus P. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vardu atsiradusį palikimą.

3. Atnaujinti pareiškėjui S. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po velionio sūnaus P. Š., (a/k (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priimti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.