- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-1292-254/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- A. V., L. V.
- Advokatai
- Vladislovas Mikša, Rūta Survilienė
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovams L. V., A. V. dėl nuostolių atlyginimo,
Ieškovas A. N. 2009 m. vasario 2 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų L. V. ir A. V. solidariai 9 000 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005-02-22 mainų sutartimi su G. Z., tapo 1/6 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininku. Jam tenkančia namo dalimi nuo 2005 m. vasario 22 d. iki šiol naudojasi atsakovai neturėdami jokio teisinio pagrindo, nemokėdami nuomos mokesčio. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų jo patirtus nuostolius - už 45 mėn. negautą patalpų nuomą.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas iš prijungtos civilinė bylos Nr. 2-896-364/208, ieškovo ir atsakovų paaiškinimų nustatė, kad atsakovai L. V. ir A. V. su ieškovo A. N. sutikimu, t. y. teisėtai, gyvena jam priklausančiose patalpose panaudos sutarties sąlygomis (CK 6.629 str. 1 d. ). Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų patvirtinančių, kokiais neteisėtais veiksmais ir kokius nuostolius padarė jam atsakovai. Taip pat teismas padarė išvadas, jog ieškovas 9 000 Lt nepagrįstai laikė nuostoliais, kadangi nuompinigiai gali būti laikomi negautomis pajamomis ir negautas pajamas atsakovai turėtu atlyginti ieškovui tik tuo atveju jeigu šių pajamų ieškovas negavo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (CK 6. 249 str. 1 d. ).
Apeliaciniu skundu ieškovas A. N. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti.
Skunde nurodoma, kad teismas konstatuodamas, jog atsakovų kaltė nenustatyta, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisę ( CK 4.37 str. 1 d., CK 4.94 str.) bei teisingumo, protingumo ir teisinės valstybės principus. Gyvendami ieškovui priklausančiame bute be nuomos ar kitokios sutarties, suteikiančios jiems teisę naudotis jo butu, tuo pačiu atimdami ieškovui teisę disponuoti tuo turtu savo nuožiūra, atsakovai pažeidė ieškovo nuosavybės teises bei sutaupė jo sąskaita. Apeliantas rėmėsi teismine praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-04-23 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2009.
Taip pat ieškovas skunde nurodė, kad teismas nesilaikė CPK 185 str. 1 d ir nepagrįstai teigė, jog ieškovas neįrodė jo patirtų nuostolių, nors buvo pateikta nekilnojamojo turto vertintojo 2008-11-12 pažyma, kuri teisme nebuvo nuginčyta. Joje nurodyta buto nuomos kaina. Butas yra geroje vietoje, todėl ieškovas būtų galėjęs jį išnuomoti ir gauti pajamas. Dėl atsakovų kaltės ieškovas negalėjo buto nuomoti, ir dėl to atsirado CK 6.249 str. 1 d. numatyti nuostoliai. Atsakovų neteisėtas elgesys pasireiškia tuo, kad jie veltui gyvena ieškovo bute, kuriam dėl jų kaltės buvo nutrauktas dujų ir elektros tiekimas, nes už šias paslaugas nemokėjo. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas pažeidė CPK 17 str., CPK 51 str. 1 d., nes netenkino ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi jo advokatas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, bei neprijungė prie bylos atstovavimo sutarties. Taip pat teismas nepriėmė ieškovo įspėjimo atsakovams dėl išsikėlimo iš buto, o šis dokumentas galėjo turėti įtakos sprendžiant ar atsakovai teisėtai gyvena bute.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai L. V. ir A. V. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad gyvenamasis namas bendrosios nuosavybės teisėmis priklauso trim bendrasavininkam. Tarp bendraturčių naudojimosi patalpomis tvarka nenustatyta, todėl nėra aišku į kokią dalį ieškovas turi nuosavybės teisę. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jie gyvena jam priklausančiose patalpose neteisėtai. Ieškovo pateiktos UAB „Norekso nekilnojamojo turtas“ preliminarios nuomos kainos įvertinimo pažymos duomenys neatitinka tikrovei, nes atsakovai name naudojasi tik dviem kambariais, kurių bendras plotas 19 kv. m. ploto ir jie faktiškai netinkami gyventi, o kitomis patalpomis, žeme ir ūkiniais pastatais nesinaudoja. Kadangi patalpos netinkamos faktiškai gyventi, ieškovas jų nebūtų išnuomavęs, todėl vadovautis nustatyta patalpų nuomos kaina nėra jokio pagrindo. Ieškovas neįrodė kuo pasireiškia atsakovų kaltė dėl nuostolių atsiradimo, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų nuostolius ir jį grindė CK 6.249 str. 1 d. Ši norma reglamentuoja, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindu spręsti dėl nuostolių atsiradimo ar jų dydžio.
Ieškovas nuostolius skaičiuoja nuo 2005-04-22 iki 2008-12-01 už 45 mėn. Byloje nustatyta, kad atsakovai ginčo gyvenamuoju plotu naudojosi iki ieškovas įgijo nuosavybės teisę į jį 2005-02-22 mainų sutarties pagrindu (b.l. 7). Tarp pirminės buto (duomenys neskelbtini) savininkės G. Z. ir atsakovės L. V. sudaryta nuomos sutartis Kauno m. apylinkės teismo 2007-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6156-658/2007, patvirtinus šalių taikos sutartį, buvo pripažinta negaliojančia kaip sudaryta dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, o ieškovo ieškinys įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00896-364/2008 dėl nuomos mokesčio pastarosios sutarties pagrindu priteisimo iš atsakovų už laikotarpį nuo 2005-02-22 už 17 mėn. atmestas (prijungta civ. byla Nr. 2-896-364/2008, b.l. 81, 145-147). Pirmosios instancijos teismas, šių įsiteisėjusių sprendimų pagrindu pagrįstai nustatė, kad atsakovai butu naudojasi tokiomis pat sąlygomis, kaip iki buto savininko pasikeitimo, t.y. gyvena su buto savininko leidimu. Ieškovas neatliko jokių veiksmų, jeigu laikė, kad atsakovai pažeidžia jo, kaip savininko teises, kad atsakovų teisinę padėtį pakeistų. Ieškovas pirmosios instancijos teisme (b.l. 48) bei apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad dėl gailesčio atsakovams jų nekeldino iš buto. Dėl tokių pat priežasčių jis atsisakė 2006-04-12 ieškinio dėl atsakovų iškeldinimo pirmiau paminėtoje civilinėje byloje, kurioje kartu prašė priteisti iš jų nuomos mokestį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti atsakovų veiksmus kaip neatitinkančius civilinės teisės ar teisės principų ir taikyti civilinę atsakomybę. Be to, nepasikeitus jokioms faktinėms aplinkybėms, ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovų po 200 Lt už 45 mėn. negauto nuomos mokesčio iš esmės reikalauja to paties kaip ir pirmiau paminėtoje civilinėje byloje, kurioje ieškovo ieškinys buvo atmestas konstatavus, kad tarp šalių nuomos santykių nebuvo. Ieškovas nurodė, jog 2009-05-13 atsakovus įspėjo, kad jie išsikeltų iš jam priklausančio gyvenamojo ploto (b.l. 64), tačiau šie veiksmai atlikti jau bylą iškėlus teisme, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šiomis aplinkybėmis vertinti ieškinio pagrįstumą. Apeliantas, kaip pagrindą atsakovų neteisėtiems veiksmams pagrįsti, nurodė CK 4.37 str. 1 d., tačiau šioje normoje reglamentuota nuosavybės teisės sąvoka. Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl daiktinės teisės praradimo kaip nuostolių, todėl pirmosios instancijos teismas, neišeidamas už ieškinio ribų, pagrįstai taikė CK 6.249 str., reglamentuojantį žalos ir nuostolių atlyginimą. Taip pat negalima sutikti su apelianto argumentais dėl CK 4.94 str. taikymo ginčo santykiams. Pastaroji norma reglamentuoja išlaidų bei žalos atlyginimą, kai visuomenės poreikiams įstatymų nustatytais atvejais leidžiama laikinai pasinaudoti daiktu prieš savininko valią, todėl nagrinėjamojoje byloje ši norma netaikytina.
Dėl apelianto nuorodos į teisminę praktiką pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-04-23 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2007, kurioje buvo aktualūs teisės normų, reglamentuojančių priverstinį turto išieškojimą, parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymą, vykdymo proceso dalyvių teises ir pareigas, turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimą negaliojančiu, restituciją, aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl nagrinėjama byla nėra analogiško pobūdžio nei faktinių aplinkybių nei materialinės teisės normų taikymo atžvilgiu. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šioje nutartyje suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiamame teismo sprendime nebuvo įvertinta UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ 2008-11-12 išvada dėl nuomos kainos (CPK 185 str.). Kaip pirmiau nurodyta, ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie būtų nuostolių atsiradimo pagrindu, todėl ieškovo pateikti įrodymai apie nuomos kainos dydį neturėjo teisinės reikšmės. Vertinant šį įrodymą pažymėtina, kad UAB „Norekso nekilnojamojo turtas“ išvadoje kaina paskaičiuota preliminari, pagal ieškovo informaciją. Joje nurodyta, kad objekto nuomos kainai turi įtakos pateikimo į rinką ir nuomos sąlygos. Be to, šioje išvadoje pažymėta, kad nuomos kaina gali būti patikslinta, atliekant gilesnę rinkos ir vertinamo objekto analizę, juolab, kad nagrinėjamoje byloje yra duomenų apie menką ieškovui priklausančio buto stovį.
Dėl apelianto argumentų, susijusių su jo prašymu atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 245 str., 246 str. 1 d.). 2009-05-13 teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad ieškovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes 2009-05-12 sudarė sutartį su advokatu, kuris negalėjo atvykti (b.l. 46). Teismo posėdžių protokole nėra žinių apie tai, kad ieškovas pateikė šią sutartį ar įrodymus apie atstovo užimtumą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo tokio prašymo netenkinti, juolab, kad jis pareikštas bylą nagrinėjant teisme ir jo tenkinimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą (CPK 245 str. 2 d.). O atsakovai, kaip ir ieškovas, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, turi teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nuo pat bylos iškėlimo teisme buvo atstovaujamas advokato (b.l. 5), tame tarpe, ir surašant apeliacinį skundą (b.l. 62, 65). Prie apeliacinio skundo pridėtoje 2009-05-12 sutarties su advokatu J. V. Meilučiu kopijoje nėra duomenų apie atstovavimą konkrečioje byloje (b.l. 63). Apeliantas turėjo atstovę apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti, kad ieškovo teisė turėti byloje atstovą buvo suvaržyta ar buvo pažeisti rungtyniškumo, lygiateisiškumo principai (CPK 42 str., 12 str., 17 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas (CPK 263 str.) ir naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo ( CPK 326 str. 1 d., 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo valstybei priteistina 440 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-09-31 pažyma Nr. TP-7—(2.10)-675, b.l. 77).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 str., 326 str. 1 d., 331 str., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. N. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 440 (keturis šimtus keturiasdešimt) litų antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630).