- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- II-321-806/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05341-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. A., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei J. S., suinteresuotam asmeniui T. K., išnagrinėjusi D. A. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-04-18 nutarimo Nr. 10-14-AT1-238 nutraukti T. R. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris 2014-04-18 nutarimu Nr. 10-14-AT1-238 nutraukė T. R. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta pagal D. A. pareiškimą dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvenanti T. R. nuolat leidžia savo katiną į kiemą, kur jis vaikšto savininkės neprižiūrimas, teršia aplinką. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta dėl to, kad šiuo atveju nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog T. R. katinas teršia aplinką, keltų grėsmę, darytų žalą asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai ar pažeistų kitų asmenų interesus.
Šalies argumentai
Nesutikdama su minėtu nutarimu D. A. pateikė apeliacinį skundą ir teismo prašo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris 2014-04-18 nutarimą Nr. 10-14-AT1-238 panaikinti ir grąžinti bylą tolimesniam tyrimui institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad policijos pareigūnas, tirdamas pranešimą apie teisės pažeidimą, neatliko savo pareigos patikrinti jos, D. A. pranešime nurodytas aplinkybes ir surinkti jas patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus. Objektyvūs duomenys apie padarytą pažeidimą savaime neatsiranda, o pareiškėjas neturi tokių galimybių surinkti įrodymus, kokias turi policijos pareigūnai, pavyzdžiui, apklausti aplinkinius gyventojus. Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30- 2001 5.3 straipsnis numato, kad gyvūnų laikytojai privalo vesdami, vedžiodami, važnyčiodami arba būdami su gyvūnais viešojoje vietoje, kitam asmeniui priklausančioje žemės valdoje ar gyvūno laikytojui nepriklausančioje žemės valdoje, turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti. 5.4 straipsnis reikalauja, kad gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Kaip matyti iš jos, D. A. pateiktų nuotraukų Vilniaus trečiajam policijos komisariatui, T. R. nesilaiko minėtų taisyklių, o pastarajai priklausantys gyvūnai teršia aplinką ir daro jai žalą. Savo pasiaiškinime pil. T. R. neneigia, kad nuotraukose užfiksuoti gyvūnai priklauso jai ir pripažįsta, kad išleidžia jai priklausantį katiną į kiemą. Tačiau policijos pareigūnai neįvertino ar tai nepažeidžia Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių ir nepatikslino kokiu būdu minėta pilietė užtikrina, kad jos gyvūnai nedarytų žalos aplinkai ir jos neterštų. T. R. aiškiai suvokia savo veiksmus ir tyčia elgiasi neteisėtai, nes 2014-02-12 T. R. jau buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. ir priimtas nutarimas paskirti administracinę nuobaudą dėl tokių pačių veiksmų. Toks formalus ir atsainus policijos įstaigos pareigūnų požiūris į piktybinius teisės pažeidėjus sukuria nebaudžiamumo atmosferą ir tampa pagrindu kitiems priimtos visuomeninės tvarkos pažeidimams. Dėl išdėstytų faktų mano, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris atsiliepimu prašo D. A. skundo netenkinti. Institucija savo atsiliepime į D. A. skundą nurodė, kad 2014-04-12 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK registruotas D. A. pareiškimas, kad T. R., gyv. (duomenys neskelbtini), katinas kieme vaikšto neprižiūrimas, teršia aplinką. Administracinių teisės pažeidimų medžiagoje negauta pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK priėmė teisingą bei objektyvų nutarimą, kuriame yra nurodyti argumentai dėl kurių yra priimtas minėtas nutarimas. Todėl neturi nieko papildomai pridurti ar pakomentuoti.
Teismo posėdyje D. A. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad tai buvo pakartotinis pažeidimas, ponia T. R. jau buvo bausta, tas pats pažeidimas tik kitomis dienomis. Pasikartojant katino išleidimui pranešė policijai. Policija priėmė neteisingą sprendimą. Pasak D. A., taisyklėse nurodomas žmogaus būtinas veikimas. Taisykles turi skaityti žmogus ir atsakyti už laikomą gyvūną. Katė žymi aplinką savo teritorijoje, jai labai patinka būti po jos, D. A. langais. Jie pavargo su vyru nešiodamiesi maišelius ir negalėdami atidaryti langą. Anot D. A., vakcinacija neįrodo, kad katinas nenešioja parazitų. Policija nenustatė kaip tas gyvūnas prižiūrimas, kaip be pavadėlio ir be antkaklio jį galima pagauti. D. A. paaiškino, kad jie dirbantys žmonės, jų tikslas nėra sekti kaimynų katiną. Įrodymas, kad katinas teršia, yra tai, jog katinas ant pievelės. Kai katinas pas juos ateina, jis dingsta iš regos lauko.
Apklausta teisme suinteresuotas asmuo T. K. parodė, jog jos katinas kieme vaikšto su priežiūra, jis kastruotas, antkaklių katėms nėra. Pas juos kieme ne vienas katinas. Pasak T. K., jie pradėjo barstyti žiurkių nuodus, vienas katinas nugaišo. Šitie žmonės konfliktiški, su vienais kaimynais barėsi, kad nevaikščiotų pro jų namus, jie su šunimi kieme nevaikščiojo. Pasak T. K., jie turi smėlio dėžę namuose, kur katinas padaro, ji surenka į maišelį, ir išmeta į šiukšlių dėžę. T. K. paaiškino, kad kartais katinas išbėga iš namų, toliau nei jų vartai jie neišleidžia katino iš namų.
Apklausta teisme liudytoja E. R. parodė, jog gyvena Užupyje, ten pat kur ir mama. Katinas yra šeimos narys ir prižiūrimas, jie yra gyvūnų mylėtojai. Katinas neserga jokiomis ligomis. Vaikšto į tualetą namuose. Pasak E. R., bijo, kad gali katinui pakenkti jų kaimynai, dabar jis sėdi namie, yra neišleidžiamas. Jie pastebėjo, kad katiną gainioja ir gąsdina. E. R. paaiškino, kad katinas sėdi namie nuo balandžio mėnesio, jei nieko nėra jis neišeina į kiemą, jei išeina tai su jais. Nėra įstatymo, kad negalima išeiti į lauką. Katinas neteršia lauke. Pasak E. R., nėra nuotraukos kur katinas tuštinasi, jų katinas lauke nesituština. Pavasarį, kad katinas lauke tuštintųsi tokio atvejo nežino, jis namie tuštinasi. Anot E. R., nei jos šuo, nei katinas neišleidžiami į lauką be priežiūros, jos katinas ir šuo kieme nepalieka ekskrementų. Turi būti nuotraukos kaip jie tuštinasi.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atstovė J. S. paaiškino, kad nutarimas yra teisėtas, duomenų užtenka, nuotraukose nesimato, kad tuštintųsi, duomenų, kad gyvūnai neprižiūrimi nėra.
Šalies argumentai
D. A. 2014-04-12 pareiškime nurodyta, kad T. R., gyvenanti (duomenys neskelbtini), periodiškai nuolat išleidžia savo katiną į kiemą, kur jis vaikšto savininkės neprižiūrimas, teršia aplinką, bei, galimai, būdamas nekastruotas, žymi teritoriją šlapimu, taip džiovina ir naikina jos tujų gyvatvorę (nuotraukose Nr. 1, 2, 3, 15 matosi išdžiūvęs plotas). T. R. taip pat užfiksavo vedžiojant laikomą mažos veislės šunį kieme (nuotraukose Nr. 6-7), šalia jų automobilio, prie įėjimo, kur randa ekskrementų (nuotraukose Nr. 4-5), kurių gyvūnų šeimininkė nesurenka. Šiemet vasarį buvo raštu informuota, kad pagal 2013-10-25 pateiktą jos, D. A. pareiškimą, T. R. 2014-02-12 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas paskirti administracinę nuobaudą. Nepaisant to, T. R. savo elgesio nekeičia ir toliau elgiasi neteisėtai. Viešosios tvarkos pažeidimai užfiksuoti prie šio pareiškimo pridedamose nuostraukose Nr. 1-15, darytose 2014 metų vasarį-balandį. Prašo ištirti užfiksuotus pažeidimus ir kaltus asmenis nubausti įstatymų nustatyta tvarka.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo K. V. 2014-04-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-04-17 3 PK buvo bendrauta apie 14.20 val. su T. R., kuri buvo supažindinta ir įspėta dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 5.3 p., kuriame nurodoma, kad gyvūnų laikytojai privalo vesdami, vedžiodami, važnyčiodami arba būdami su gyvūnais viešojoje vietoje, kitam asmeniui priklausančioje žemės valdoje ar gyvūno laikytojui nepriklausančioje žemės valdoje, turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti.
Šalies argumentai
E. R. 2014-04-17 paaiškinime nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), jų kieme gyvena ne vienas naminis ir benamis katinas, kuris laisvai vaikšto po kiemo teritoriją ir teršia aplinką. Nėra įrodymų, kad jų registruotas naminis katinas teršia. O tokių nurodymų, kad katinai su priežiūra negali eiti į lauką nėra. Katinas lauke būna visuomet prižiūrimas. Be to, jų bute yra speciali smėlio dėžutė reikalams sutvarkyti.
T. R. 2014-04-17 paaiškinime nurodyta, kad jos katinas yra prižiūrimas ir nereiškia, kad jam negalima būti kieme, lauke. Turi gyvūno vakcinacijos pažymėjimą ir gyvūno registracijos pažymėjimą. Nėra tokio įstatymo, kad gyvūnams negalima būti lauke.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, visapusiškais ir objektyviai juos ištyrus.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2011-01-14 nutartis Nr. N444-216/2011).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.3 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo vesdami, vedžiodami, važnyčiodami arba būdami su gyvūnais viešojoje vietoje, kitam asmeniui priklausančioje žemės valdoje ar gyvūno laikytojui nepriklausančioje žemės valdoje, turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti; 5.4. punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, teismas daro išvadą, kad T. R. veikime nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. sudėties. Byloje nustatyta, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog būtent T. R. katinas teršia aplinką, kelia grėsmę, daro žalą asmenų sveikaitai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai ar pažeidžia kitų asmenų interesus. Apklausta teisme T. R. parodė, jog jų kieme yra ne vienas katinas, toliau nei jų vartai katino iš namų neišleidžia, jų katinas yra prižiūrimas, registruotas, kastruotas, skiepytas. Iš byloje esančio gyvūno registracijos pažymėjimo matyti, kad juodos spalvos katės (patino), gim. (duomenys neskelbtini), savininkė yra T. K., iš gyvūno vakcinacijos pažymėjimo matyti, kad minėtam katinui vakcinacija galioja iki 2015-03-17, kas leidžia daryti išvadą, kad T. R. katinas yra prižiūrėtas, juo rūpinamasi. Aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) kieme yra ir daugiau katinų, kurie laisvai vaikšto po kiemo teritoriją ir teršia aplinką patvirtina ir liudytojos E. R. paaiškinimas. Pasak E. R., jų katinas lauke visuomet būna prižiūrimas. Be to, pasak T. R., jie namuose turi smėlio dėžę, kur jų katinas atlieka gamtos reikalus, ekskrementus surenka į maišelį ir išmeta į šiukšlių dėžę. Kreiptinas dėmesys į tai, tarp D. A. ir T. R. tarpusavyje konfliktuoja pagal pastarųjų paaiškinimus. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad D. A. pateiktos fotonuotraukos, kur užfiksuoti tariami viešosios tvarkos pažeidimai (juodas katinas nueinantis nuo tujų), yra darytos 2014 metų vasarį-balandį ir, kad būtent T. K. katinas teršia aplinką..
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad T. R. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. nutraukta pagrįstai, todėl naikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-04-18 nutarimo Nr. 10-14-AT1-238 skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. A. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-04-18 nutarimą Nr. 10-14-AT1-238 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.