Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 20 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. S. 2024 m. spalio 19 d., apie 20.42 val. namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės J. K. atžvilgiu, tai yra, būdamas miegamajame tyčia delnu sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus per kairį ir dešinį skruostus, jai išėjus į virtuvę, nusekė paskui ir tyčia abiem delnais sudavė ne mažiau kaip šešis kartus per kairį ir dešinį skruostus, tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, gailėjosi. Nurodė, kad įvykį prisimena iš dalies. Neginčija prokurorės nurodytų aplinkybių dėl įvykio, adreso, datos ir laiko. Su nukentėjusiąja kartu gyvena apie 8 metus, turi bendrų vaikų. Prie vaikų išlaikymo prisideda. Gali būti, kad buvo kilęs žodinis konfliktas, tuo metu kaltinamasis buvo neblaivus. Ne visuomet būna agresyvus, kai būna apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pripažįsta, kad smurtas kyla dėl alkoholio. Tai nebuvo pirmas kartas, kai kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Jiedu susitaikė, toliau gyvena kartu. Žada prieš nukentėjusiąją nesmurtauti, priklausomybės alkoholiui neturi.

Iš 2024 m. spalio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Reagavimo valdybos (toliau – RV) 5-ojo skyriaus tyrėjos E. B. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad 2024 m. spalio 19 d., apie 20.42 val., adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), T. S. žodinio konflikto metu tyčia, ne mažiau kaip 7 kartus dešinės ir kairės rankos delnais, sudavė savo sugyventinei J. K. į veido dešinės ir kairės pusės skruostus, dėl ko šiai pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Tokiais savo veiksmais T. S. sukėlė J. K. fizinį skausmą. J. K. alkoholio matuokliu „Alcotest Drager“ 7510 nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,86 promilių neblaivumas, dėl ko su pastarąja nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Įtariamasis T. S. nesulaikytas, iš įvykio vietos pasišalinęs. Informuoti specializuoti pagalbos centrai (b. l. 9).

Iš 2024 m. spalio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), priešais save matomas penkių aukštų, šviesios spalvos, gyvenamosios paskirties pastatas. Nuo dešinės pusės trečia laiptinė, metalinės tamsios spalvos durys su kodine spyna. Atidarius duris patenkama į gyvenamojo namo laiptinę. Užlipus laiptais į ketvirtą aukštą, dešinėje pusėje medinės durys, ant jų skaičius „(duomenys neskelbtini)“. Patenkama į (duomenys neskelbtini) butą. Vestibiulio kairėje praėjimas veda į koridorių. Dešinėje pusėje matomas medinis baldų komplektas, už jo medinės durys su stiklo paketu, kurios yra uždarytos. Dešinėje pusėje minėtų durų matomos praviros medinės durys su stiklo paketu, kurios veda į svetainės patalpas. Dešinėje pusėje minėtų durų matoma medinė spintelė, ant kurios yra sukrauti įvairūs rūbai. Kairėje pusėje minėtos spintelės, ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Dešinėje spintelės pusėje matomos praviros medinės durys su stiklo paketu, kurios veda į virtuvės patalpas (b. l. 16–18).

Iš 2024 m. spalio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėja J. K., kuri paaiškino, kad tarp jos ir jos sugyventinio T. S. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad J. K. išsivežė savo mažametes dukras į kavinę pavalgyti ir jo nepasikvietė kartu. Apie 20.42 val. T. S. tyčia savo kairės bei dešinės rankos plaštaka ne mažiau kaip keturis kartus miegamajame sudavė J. K. į kairį ir dešinį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tada J. K. nuėjo į virtuvę ir pasiėmus telefoną paskambino 112, tai išgirdęs jis tyčia savo kairės bei dešinės rankos plaštaka ne mažiau kaip tris kartus smogė J. K. į kairį ir dešinį skruostą sukeldamas jai fizinį skausmą. Po šių veiksmų T. S. pasišalino iš įvykio vietos. Ant J. K. žandų bei apatinės lūpos matėsi patinimas, iš nosies bėgo kraujas, tačiau ši medikų pagalbos atsisakė. Taip pat J. K. minėjo, kad jos mažamečių vaikų, tai yra, L. S. bei N. S. namuose konflikto metu nebuvo, nes jos yra paliktos pas močiutę. Per konfliktą buvo sulaužyti J. K. akiniai, tačiau dėl jų pretenzijų neturėjo. Taip pat įvykio metu namuose, kambaryje miegojo J. K. tėvas L. L., kuris dėl to įvykio nematė. Patikrinus J. K. blaivumą, šiai nustatytas 2,86 promilių neblaivumas. Kadangi J. K. turėjo pretenzijų šiai įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą. Siekiant surasti T. S. buvo apvažiuotos aplinkinės teritorijos, bandyta susisiekti su juo mobiliuoju telefonu, tačiau į skambučius niekas neatsiliepė (b. l. 32–35).

Iš 2024 m. spalio 19 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad J. K. sutikimu buvo atlikta jos kūno apžiūra. Atliekant J. K. apžiūrą, matoma, kad moteris yra apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Ant moters veido, kairės ir dešinės pusės skruostų, matomi paraudimai ir nežymūs patinimai. Ant moters apatinės lūpos matomas nežymus patinimas (b. l. 48–50).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad J. K. pateikė akinius, kurių rėmeliai įtrūkę. Akiniai grąžinti J. K. (b. l. 55–59).

Iš 2024 m. lapkričio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pokalbio garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Įrašo trukmė 1 min. 10 sekundžių. Įraše girdimas pokalbis tarp BPC operatorės ir skambinančiosios. Fone girdimas vyriškas balsas. Skambinanti moteris nori pareigūnų pagalbos, nes vyras fiziškai smurtauja, mušė rankom, ir bekalbant dar muša (b. l. 77–79).

Iš 2024 m. gruodžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašas. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad vaizdo įrašo trukmė yra 13.38 min. Jame užfiksuota, kaip pareigūnai užeina į buto vidų. Iš kambario išeina moteris. Moteris prie veido laiko servetėlę. Pareigūnė pasisveikina ir paklausia, kas nutiko. Prieš pradedant kalbėti, moteris patraukia nuo veido servetėlę, ant servetėlės raudonos spalvos dėmė. Moteris sako, kad sumušė sugyventinis. Girdimas pareigūno balsas: „Kraujai čia“. Kamera nukreipiama žemyn ir ant grindų matoma keletas raudonos spalvos lašų. Moteris: „Išėjo jis prieš jums ateinant, jisai išėjo“. Pareigūnė: „O kas ten miega?“ (ranka mosteli link kambario, iš kurio atėjo moteris). Moteris: „Ten mano tėtis miega“. Pareigūnas: „O kur jisai?“. Moteris: „Išėjo, išgirdo, kad aš skambinu policijai, jisai išėjo“. Pareigūnė paprašo, kad moteris papasakotų, kas atsitiko. Moteris pasakoja, kad ji namo grįžo anksčiau, jis vėliau. Moteris, grįžusi po darbo buvo išėjusi su vaikais. Dabar vaikai pas močiutę. Jis buvo supykęs, kad jo nepasikvietė kartu išeiti su vaikais. Sako, kad jis buvo grįžęs anksčiau namo ir nuėjo miegoti, kadangi buvo neblaivus. Tai moteris jo nežadino, pasiėmė savo vaikus, vyresnę dukrą ir jos išėjo į kavinę pavalgyt. Grįžus namo įvyko konfliktas, kad nepasiėmė jo kartu. Pareigūnė paklausia, ką jis jai padarė. Moteris pasako, kad jis trenkė per veidą delnu kokius 5–7 kartus. Paskutinį kartą kai trenkė, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Pareigūnas paklausia, ar nereikia medikų pagalbos. Moteris atsako, kad nereikia. Pareigūnė moters paprašo parodyti nosį, kadangi moteris laiko prie nosies servetėlę. Pareigūnė paklausia, ar moteris nenori važiuoti pasitikrinti nosies, moteris atsako, kad ne. Pareigūnė paklausia moters, ar ji šiuo metu yra blaivi. Moteris atsako, kad išėjusi išgėrė „skarbonkę“ alaus. Pareigūnė paklausia ar jie kartu gyvena, moteris atsako: „Kaip ir gyvenam, kaip ir negyvenam“, paaiškina, kad jeigu jisai geria, dažniausiai išeina pas savo tėvą ir šitame bute nebūna, bet šiandien jis vis tiek grįžo namo. Pareigūnė paklausia, kiek jie laiko kartu. Moteris atsako, kad 9 metus, turi du bendrus vaikus. Pareigūnė pasitikslina ar jos pas močiutę, moteris patvirtina, kad taip. Pareigūnas paklausia, ar jos nematė konflikto, moteris atsako, kad nematė. Pareigūnė pasitikslina, ar trenkė delnu. Moteris pasako, kad delnu. Pareigūnė paklausia, kurios rankos. Moteris pasako, kad abiejų. Pareigūnė paklausia, per kur tiksliai trenkė. Moteris atsako, kad per „žandą“, per nosį. Pareigūnė moters paprašo paspaudinėti savo nosį, paklausia ar neskauda. Moteris atsako, kad ne, kad turbūt tik užkabino kažkur ir dėl to bėga kraujas. Pareigūnė paklausia, kur įvyko konfliktas, moteris ranka parodo „tenais“, o paskui „čianais“. Moteris pasakoja: „Aš kai paskambinau, pradžia buvo anam kambary, aš kai paskambinau virtuvėj jum ir jisai atėjo, išgirdo, kad aš skambinu, tai jisai man dar keturis kartus trenkė ir tada prasidėjo, va ir kraujas“. Pareigūnė paklausia, ar ir kambary trenkė. Moteris atsako, kad taip. Pareigūnė paklausia, kiek kartų trenkė, moteris atsako 3–4. Moteris įvardina, kad jis vadina tai „pliuchos“. Pareigūnė paklausia, ar jos tėtis gyvena kartu. Moteris atsako, kad jis dabar grįžęs atostogų iš užsienio. Pareigūnė paklausia, ar tėtis matė konfliktą, moteris atsako, kad ne, miegojo. Pareigūnė paklausia, ar moteris turi pretenzijų, moteris atsako: „Tikrai taip“, pareigūnė paklausia, ar ji rašys pareiškimą, kai bus blaivi, ji atsako: „Tikrai taip“. Pareigūnė paklausia sugyventinio vardo pavardės, moteris pasako: „T. S.“. Pareigūnė paklausia, ar šiuo metu jos sugyventinis bus neblaivus, moteris atsako, kad „žiauriai neblaivus“. Pareigūnė pasako, kad su moterim nueis iki tarnybinio automobilio, patikrins jai blaivumą. Pareigūnė paklausia, ar fizinis skausmas tik tuo metu buvo sukeltas. Moteris pasako, kad skauda žandus, kai trankė. Pareigūnė paklausia, ar dabar skauda. Moteris atsako, kad skauda, jie dega. Pareigūnė paklausia, ar abu skruostus skauda. Moteris atsako, kad taip, jie dega. Pareigūnai su moterim išeina iš buto. Einant laiptais žemyn, pareigūnas klausia: „Sudaužė akinius?“. Moteris atsako: „Taip, va be vieno stiklo“. Pareigūnė paklausia ar dabar, šio įvykio metu, moteris patvirtina, kad taip. Pareigūnė paklausia, ar ji buvo su akiniais ir jie nukrito ir iškrito stiklas, ji atsako, kad taip. Moteriai prie automobilio patikrinamas blaivumas, nustatytas 2,86 promilių neblaivumas. Pridėtos nuotraukos (b. l. 81–84, 86–88).

Iš 2025 m. sausio 30 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti nukentėjusiosios J. K. pateikti regos akiniai. Akinių rėmeliai tamsios spalvos, stiklai – skaidrūs. Išskleidus akinių kojeles matoma, kad dešinės pusės kojelė pilnai neišsitiesia. Dešinės pusės rėmelio dalis, kuri laiko stiklą, yra trūkus. Dešinės pusės kojelės pradžia apvyniota juodos spalvos siūlu. Šalia trūkusios dalies rėmelis išteptas balta sausa mase. Stiklo kampas, kuris yra šalia trūkusios dalies, taip pat išteptas balta sausa mase. Dešinės pusės stiklas nepilnai įsirėminęs rėmelyje, apačioje tarp stiklo ir rėmelio matomas tarpelis (b. l. 89–96).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos narys, be kita ko, yra jo sutuoktinis arba partneris, taip pat asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji J. K. yra kaltinamojo T. S. sugyventinė, jiedu kartu gyvena, veda bendrą ūkį maždaug 8 metus, augina dvi nepilnametės dukras. Taigi, J. K., nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo kaltinamojo T. S. šeimos narė.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis T. S. 2024 m. spalio 19 d., apie 20.42 val. namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės J. K. atžvilgiu, tai yra, būdamas miegamajame tyčia delnu sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus per kairį ir dešinį skruostus, jai išėjus į virtuvę, nusekė paskui ir tyčia abiem delnais sudavė ne mažiau kaip šešis kartus per kairį ir dešinį skruostus, tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.

Byloje kaltinamojo T. S. parodymais ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis, tyčia abiejų rankų delnais suduodamas ne mažiau kaip iš viso devynis kartus per kairį ir dešinį nukentėjusiosios J. K. veido skruostus, siekė nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.

Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą J. K. sukėlė sugyventinio kaltinamojo naudotas fizinis smurtas – smūgiai iš rankos delnų į veido skruostus, tai yra, pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad tyčia naudodamas smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, jai gali sukelti fizinį skausmą.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui mušant požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tai yra, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

T. S. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Nors kaltinamasis T. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą, nurodė, kad kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta, papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, nurodė esminės įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Todėl Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. S. iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 4 kartus, 3 kartus už analogiškos tyčinės nusikalstamos veikos padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką T. S. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės neatgrasė kaltinamojo nuo smurtinio elgesio prieš savo šeimos narę – sugyventinę.

Atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas T. S. pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

T. S. teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka trejų metų laikotarpyje baustas 1 kartą, bauda sumokėta (b. l. 143–144), psichiatrinis gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 151), priklausomybės ligų gydymas – dėl gydymo/konsultacijos nesikreipė (b. l. 149). Kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi gyvenamąją vietą, augina dvi mažametes dukras.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, skirdamas T. S. bausmę, atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės rūšys teigiamos įtakos kaltinamajam nepadarė, ir sprendžia, kad T. S. skirtina bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Skiriamo terminuoto laisvės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, todėl nustatytinas artimas bausmės vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje T. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, tačiau sunkios pasekmės nekilo, jis gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kartu su sugyventine augina dvi mažametes dukras, turi socialinius ryšius laisvėje, gyvenamąją vietą, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. S. atidedant 1 metų laikotarpiui, vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant:

1) dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

V. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam T. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. kompaktinis diskas su BPC pokalbio garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti byloje;

2. kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti byloje;

3. akiniai, grąžinti J. K., palikti J. K. žinioje.

Civilinis ieškinys nepareikštas; laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas; proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir T. S. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, T. S. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, šiuo laikotarpiu įpareigojant:

1) dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, T. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, pripažinti T. S. recidyvistu.

T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytini pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. kompaktinį diską su BPC pokalbio garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje;

2. kompaktinį diską su pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje;

3. akinius, grąžintus J. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti J. K. žinioje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).