Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-20 · Civilinė byla Nr. 2S-391-492/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-20
Bylos Nr.
2S-391-492/2010
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-13311-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
D. R.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracija
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-391-492/2010Teisminio proceso Nr. 2-02-3-13311-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1.; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Dalios Kačinskienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17002-432/2009 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei 365-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl pastato eksploatacijos uždraudimo, trečiasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. R. ieškiniu prašė uždrausti 365-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai vykdyti pastato – automobilių techninio aptarnavimo stoties, esančios (duomenys neskelbtini), eksploataciją bei bet kokią veiklą, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra automobilių techninio aptarnavimo stoties, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas, nes pastatas ieškovui buvo perduotas pagal 2008-10-27 turto perdavimo priėmimo aktą, remiantis atsakovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2008-10-09 visuotinio neeilinio susirinkimo narių priimtu sprendimu dėl turto perdavimo. Kadangi statybos darbai buvo vykdomi be suderinto projekto ir statybos leidimo, VĮ Registrų centre daiktinės teisės į šį statinį nėra ir niekada nebuvo registruotos, o tik nurodytas pastato naudotojas. Dėl neteisėtai atliktų statybos darbų pastatas turi būti nugriautas ir už žalą, galimai kilsiančią dėl neteisėtos pastato įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių pastato trūkumų, neteisėtos eksploatacijos atsakingas ieškovas, tačiau atsakovė pastatą toliau eksploatuoja bei vykdo jame veiklą, susijusią su automobilių remontu. Į raginimus nutraukti pastato eksploataciją nereaguoja.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. R. ieškinį. Nurodė, kad ieškovas teismui jau buvo pateikęs analogišką ieškinį, kurį teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti. Ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį, o pagal CK 4.98 straipsnį reikalauti pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su nuosavybės teisės netekimu, gali reikšti tik savininkas. Ieškovas dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teises į automobilių techninio aptarnavimo stotį, esančią, (duomenys neskelbtini), nepateikė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas rodo, kad daiktinės teisės į minėtą turtą neįregistruotos. 2008-10-27 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos turto perdavimo - priėmimo aktas, kuriame parašyta, jog bendrija perduoda ieškovui automobilių techninio aptarnavimo stotį, o ieškovas patvirtina, kad sumokėjo sutartą sumą – 10 Lt, nepatvirtina ieškovo nuosavybės teisių į nurodytą nekilnojamąjį turtą, nes pagal CK 1.74 straipsnį daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas D. R. prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodė, kad 1) teismas, atsisakydamas priimti ieškinį ir motyvuodamas, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio bendrijai, nes nėra nekilnojamojo daikto savininkas, iš esmės išsprendė pateiktą ieškinį dėl pastato eksploatacijos uždraudimo. Tačiau materialinio teisinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, būtina analizuoti nagrinėjant bylą iš esmės; ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami ieškinio turinio ir formos atitikimo įstatymo reikalavimams klausimai; 2) teismas nepagrįstai nusprendė, kad D. R. pareiškė negatorinį ieškinį. Ieškovas siekia apginti ne savo teises į pastatą, o išvengti galimos žalos atsiradimo, kuri gali kilti neteisėtai eksploatuojant savavališkos statybos pastatą. Remiantis Konstitucijos 30 straipsnio 1 d., CPK 5 straipsnio 1 d., CK 4.103 straipsnio 2 d., asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, taip pat kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl CK 4.103 str. 1 d. nurodytų pažeidimų (neteisėto statinio naudojimo) turi teisę kreiptis į teismą. Ginčo pastatas buvo perduotas likviduojamos bendrijos, todėl sandorio notariškai tvirtinti nereikėjo, be to, perduodant pastatą ieškovui buvo siekiama, kad pastarasis, vykdant valstybės institucijų reikalavimus, savo lėšomis nugriautų pastatą ir taip bendrija išvengtų nuostolių. Pirmos instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis, jei byla nenagrinėtina teisme, taigi neįvykdė imperatyvaus CPK 137 str. 3 d. reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo D. R. atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 5 straipsnio 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įtvirtindamas asmens teisę kreiptis į teismą, teismas neapriboja šios galimybės nuosavybės teisės turėjimu. Teisė gina ne tik savininką, bet ir kiekvieną sąžiningą valdytoją ar kitą teisės turėtoją. Teisę pareikšti ieškinį dėl neteisėtai pastatyto statinio naudojimosi ar disponavimo juo turi teisę bet kurie asmenys, kurių teisės ir interesai dėl to yra pažeisti, taip pat kiti įstatymų įgalioti asmenys (CK 4.103 str.). Ieškinio priėmimo metu klausimas, ar ieškovas yra sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas, ar ne, neturi būti sprendžiamas. Klausimas dėl reikalavimo teisės uždrausti pastato eksploataciją sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kaip teisingai nurodė apeliantas, teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 straipsnyje, 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Atsisakęs priimti ieškinį dėl to, kad ieškovas nėra automobilių techninio aptarnavimo stoties, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas, teismas iš esmės išsprendė pareikštą ieškinį dėl pastato eksploatacijos uždraudimo. Nurodęs, kad pareikštas negatorinis ieškinys, o jį gali pareikšti tik savininkas, kuriuo ieškovas nėra, teismas iš esmės pasisakė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti uždrausti eksploatuoti automobilių techninio patarnavimo stoties. Taigi teismas nepagrįstai šioje proceso stadijoje pasisakė dėl ginčo esmės.

Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį. Atsisakydamas priimti ieškinį, teismas nurodė, kad ieškovo D. R. ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str.2 d. 1 p.). Sprendžiant dėl bylos priskirtinumo visada būtina įvertinti, kad teismai kompetentingi spręsti visus ginčus dėl teisės (Konstitucijos 30 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.), o šios taisyklės išimtis būtina taikyti atsižvelgiant į minėtų teisės aktų reikalavimus. Nurodęs, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, pirmos instancijos teismas nenurodė, kur ir kokia tvarka toks ginčas gali būti išnagrinėtas ir sudarė prielaidas situacijai, kai asmuo, nebūdamas savininku, apskritai negali ginti pažeistų teisių. Toks teismo sprendimas nėra teisingas, todėl naikintinas. Pirmos instancijos teismo motyvas, kad ieškovas jau buvo pateikęs analogišką ieškinį teismui, kurį 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi teismas atsisakė priimti, konstatavęs, kad šis ieškinys nenagrinėtinas teisme, teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui neturi. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria analogiškai išspręstas tokio paties ieškinio priėmimo klausimas, nebuvo apskųsta apeliacine tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas neprivalo ja vadovautis.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl nepagrįstai ieškovo D. R. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis naikinama, atskirasis skundas tenkinamas, civilinė byla Nr. 2-17002-432/2009 grąžinama pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 str. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo D. R. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjos Dalia KačinskienėTatjana Žukauskienė