Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimas

2021-05-11 · Civilinė byla Nr. e2-537-329/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-11
Bylos Nr.
e2-537-329/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03791-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė (pirm.)
Ieškovas
P. S.
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
V. D.
Civilinė byla Nr. e2YT-537-329/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03791-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2.; 3.2.3.8.; 3.2.4.11.;3.2.6.1.; 3.2.6.11.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 11 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,sekretoriaujant Eglei Valinčienei,

nedalyvaujant ieškovei P. S. ir jos atstovei advokatei B. P., atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos,

trečiajam asmeniui V. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. S. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino atnaujinimo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikino, trečiasis asmuo V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mirusi sesuo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė brolio B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; atnaujinti terminą ginčyti paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą; panaikinti Kalvarijos savivaldybės notaro biuro notarės L. V. (duomenys neskelbtini) d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo po palikėjo B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė ieškovės sesuo M. M., gimusi (duomenys neskelbtini) d., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu ieškovės sesuo M. M. tėvų ūkį lygiomis dalimis paveldėjo su broliu B. Z., o šiam mirus perėmė jo palikimo valdymą – mokėjo mokesčius, prižiūrėjo sodybą. Nurodo, kad sesuo po brolio mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, bet jo palikimą priėmė faktiniu valdymu. Paveldėjimą sudarė gyvenamasis namas, tvartas, du ūkio pastatai, rūsys, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) sen. Po ieškovės brolio Z. B., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties sesuo M. M. sodyboje atliko remontą, mokėjo einamuosius mokesčius, perėmė visą sodybos valdymą ir tai darė iki mirties. Mirus seseriai, ieškovė tvarkė sodybos dokumentus, atliko savo lėšomis kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) d. ir bei įregistravo paveldėjimo teises po sesers M. M. mirties. Ieškovei priėmus sesers palikimą, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas po B. Z. mirties į neišmokėtą piniginę kompensaciją. Ieškovė su palikimo priėmimu valstybei nesutinka, prašo panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, nes sesuo M. M. visą mirusiojo brolio palikimą (gyvenamąjį namą, ūkio pastatus) buvo priėmusi faktiniu palikimo valdymu priėmė ir jį tvarkė anksčiau, negu buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškovė apie išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą po brolio mirties nežinojo, apie jį sužinojo tik (duomenys neskelbtini) d. gavusi informaciją iš notarės. Kadangi paveldėjimo liudijimui ginčyti yra nustatytas vienerių metų terminas, todėl ieškovė prašo teismo atnaujinti šį terminą, nes jis buvo pralestas dėl svarbių priežasčių – ieškovė laikė, kad sesuo priėmė brolio palikimą, o apie tai, jog palikimą ketina priimti valstybė nežinojo. Nei ieškovei, nei jos sesei nebuvo žinoma apie kompensacijas brolio vardu.

Ieškovė ir jos atstovė advokatė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodydama, jog (duomenys neskelbtini) d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus (toliau – NŽT) pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos už valstybės išperkamąjį nekilnojamąjį turtą paveldėjimo. Po B. Z. mirties liko neišmokėta 299,18 Eur piniginė kompensacija už valstybės išperkamąjį nekilnojamąjį turtą pagal Marijampolės apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atkurta nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kalvarijos savivaldybėje, atlyginant pinigais. NŽT, negavusi informacijos apie mirusių asmenų palikimą priėmusius įpėdinius, prašė, kad VMI, kaip institucija, paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kreiptųsi į notarą dėl rašte minimų mirusių asmenų piniginių kompensacijų už valstybės išperkamąjį nekilnojamąjį turtą paveldėjimo. Kartu su NŽT raštu buvo atsiųstos Kalvarijos savivaldybės notarų biuro notarės L. V. bei Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. raštų, kuriuose informuojama, jog po B. Z. mirties į minėtus notarų biurus galimi įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos, kopijos. VMI, atsižvelgdama į tai, jog po palikėjo mirties praėjus daugiau nei 20 metų dėl jo palikimo priėmimo į notarą nei vienas galimas įpėdinis nesikreipė, (duomenys neskelbtini) d. pateikė prašymą Kalvarijos savivaldybės notarų biurui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Informacijos apie kitą palikėjui priklausiusį turtą VMI neturėjo. (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas po B. Z. mirties. Nurodė, kad ieškovės prašymui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo bei juridinio palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo V. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodydama, jog ji yra mirusiojo B. Z. dukra. Jos tėvai išsiskyrė (duomenys neskelbtini) d., ji augo ir gyveno su savo mama. Po santuokos nutraukimo su tėvu ji nebendravo, todėl jai nėra žinoma, kas ir kaip įgijo ar paveldėjo turtą. Nurodo, kad žinojo apie savo tėvo mirtį (duomenys neskelbtini) d. ir žinojo, kad, kaip vienintelė dukra, gali kreiptis dėl palikimo priėmimo, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, nes nepretendavo į mirusio tėvo turtą. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Lietuvos Respublikos Valstybei po B. Z. mirties, jai tapo žinoma tik iš gauto ieškinio, todėl patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumą palieka teismo vertinimui. Nurodė, kad ji į B. Z. palikimą nepretendavo (duomenys neskelbtini) metais, nepretenduoja ir dabar. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendžia, kad patikslinto ieškinio esmė aiški, byloje pateikta pakankamai įrodymų patikslinto ieškinio reikalavimams išspręsti, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantiną dėl pandeminės COVID-19 viruso situacijos ir šalių pateiktus prašymus bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, byla išnagrinėta ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sesuo. Tai patvirtina pateikti gimimo ir santuokos liudijimai.

Į bylą pateikti mirties liudijimai patvirtina, kad B. Z. mirė (duomenys neskelbtini) d., o M. M. mirė (duomenys neskelbtini) d.

Iki mirties B. Z. ir M. M. gyveno paveldėtame iš tėvų ūkyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. mirus B. Z., namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir toliau liko gyventi mirusiojo sesuo M. M., naudojosi visais pastatai, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo sodybą, ją remontavo. Šias aplinkybes patvirtina pateikti prie ieškinio priedai – mokėjimų pranešimai, kvitai, sąskaitos.

Mirus seseriai M. M. ieškovė kreipėsi į notarą dėl sesers palikimo priėmimo ir pradėjo prižiūrėti, valdyti namų valda, kurioje gyveno sesuo, esančia (duomenys neskelbtini). Ieškovė tvarkė sodybos dokumentus, remontavo namus, mokėjo mokesčius, atliko savo lėšomis kadastrinius matavimus, įregistravo paveldėjimo teises po sesers M. M. mirties.

Ieškovė, priėmusi mirusios sesers palikimą, sužinojo, kad po ieškovės brolio Z. B., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties paveldėjimo byla pagal įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą nebuvo užvesta. Tai reiškia, kad sesuo M. M. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į mirusio brolio B. Z. palikimą, nors jo vardu registruotą turtą priėmė faktiniu valdymu. Šių aplinkybių šalys byloje neginčijo.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymas įtvirtina tokius palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso )toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Nustatyta, kad ieškovės sesuo M. M. po brolio mirties tęsė gyvenimą namų valdoje, kurioje gyveno kartu su broliu ir kuri priklausė jiems lygiomis dalimis, naudojosi visa namų valda, remontavo namus, mokėjo mokesčius iki savo mirties. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad ieškovės sesuo M. M. po brolio B. Z. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama iš karto jį faktiškai valdyti. Paveldėjimą sudarė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) sen. Todėl šis ieškovės reikalavimas laikomas įrodytu, pagrįstu ir tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas ieškovei turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje pateiktų atsakovės VMI atsiliepimo priedų nustatyta, kad atsakovė, (duomenys neskelbtini) d. gavusi iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus pranešimą dėl kompensacijos už valstybės išperkamąjį nekilnojamąjį turtą paveldėjimo po B. Z. mirties, ir atsižvelgdama į tai, jog po palikėjo mirties praėjus daugiau nei 20 metų dėl jo palikimo priėmimo į notarą nė vienas galimas įpėdinis nesikreipė, (duomenys neskelbtini) d. pateikė prašymą Kalvarijos savivaldybės notarų biurui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas po B. Z. mirties. Kaip nurodyta palikimo perėjimo valstybei liudijime, paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudarė neišmokėta 299,18 Eur piniginė kompensacija už valstybės išperkamąjį nekilnojamąjį turtą pagal Marijampolės apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atkurta nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, valdytą (duomenys neskelbtini) k., atlyginant pinigais.

CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Ieškovė prašo atnaujinti terminą ir panaikinti Kalvarijos savivaldybės notaro biuro notarės L. V. (duomenys neskelbtini) d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl palikimo priėmimo po palikėjo B. Z. mirties.

Nustačius faktą, jog kad M. M., mirusi (duomenys neskelbtini) d., priėmė brolio B. Z., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą, iš karto po jo mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, atnaujintinas terminas ir naikintinas (duomenys neskelbtini) d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesant CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybei (CK 1.78 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) d., priėmė brolio B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atnaujinti terminą ginčyti paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą.

Panaikinti Kalvarijos savivaldybės notaro biuro notarės L. V. (duomenys neskelbtini) d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo po palikėjo B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Virginija Šeškuvienė