Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-13 · Administracinė byla Nr. eI-3265-815/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-13
Bylos Nr.
eI-3265-815/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01841-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Tomas Blinstrubis, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
A. I.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-3265-815/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01841-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I

1. Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos pilietis A. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 3–6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00294 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui A. I.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Nors skundžiamame sprendime pažymėta, kad pareiškėjas verslo plane nurodė, kad jo nuomojamos patalpos turi vieną žvaigždutę, tačiau Migracijos departamentui praėjus vienai savaitei buvo pateikti patikslinti dokumentai, kuriuose Turizmo departamentas tinkamai patikslino ir įregistravo pareiškėjo veiklą.

2.2. Nors atsakovas nurodė, kad UAB „Investicijų programos“ (toliau – ir Bendrovė) iškabos nerado, tačiau, pareiškėjo teigimu, visi darbuotojai dirba šioje įmonėje. Pažymėjo, kad kai kurie Bendrovės darbuotojai neatidarė durų Migracijos departamento pareigūnams, tačiau teiginiai, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra fiktyvu, yra nepagrįsti, nes veikla faktiškai buvo vykdoma. Darbuotojams buvo pavestos užduotys, ir nors darbo apimtys nebuvo didelės, tačiau pareiškėjas ir kiti akcininkai / direktorius atliko visus veiksmus, susijusius su Bendrovės veikla, įdarbinimu ir kitais objektyviais veiksniais.

2.3. Pareiškėjas pabrėžė, jog Lietuvos pilietis, vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą, darbuotoją priima tada, kai darbuotojas yra reikalingas įmonei, be to, priimtam darbuotojui gali mokėti daug mažesnį atlyginimą, nei užsienio valstybės pilietis, todėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės ir diskriminuoja užsienio piliečius, vykdančius ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

2.4. Pareiškėjo teigimu, visi atsakovui teikti duomenys atitiko ir atitinka tikrovę, ginčijamu sprendimu jie paneigti, todėl neegzistuoja UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi.

2.3. Be to, pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas nepagrįstai vadovavosi ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu. Šiuo atveju nebuvo nuslėpti jokie duomenys nei apie giminystės ryšius, nei apie akcijų pardavimus ar Bendrovės veiklos vykdymą. Visi dokumentai ir informacija atsakovui buvo pateikta tinkamai. Pabrėžė, kad Bendrovės veikla yra reali ir teisėta, to atsakovas net nebandė neigti, todėl išvada, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, yra visiškai nepagrįsta.

II

1. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–7). Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Bendrovės patikrinimo metu gauta informacija ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Savo poziciją iš esmės grindė šiais argumentais:

1.1. Išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus surinktą informaciją bei apklausos rezultatus, buvo konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (realiai neužsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir joje negyvena), o tikrasis jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Šalies argumentai

1.2. Pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nes Bendrovės verslo plane nurodyta, kad Bendrovei priklauso svečių namai „Modern Castle“, tačiau, Migracijos departamento duomenims, tokie svečių namai nebuvo registruoti – apie juos nebuvo pranešta Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, be to, minėti svečių namai iš tikrųjų nebuvo įvertinti viena žvaigždute. Iš verslo plane pateikto informacijos matyti, jog jis parengtas ne anksčiau kaip 2017 m. liepos mėnesį, todėl šis dokumentas nepatvirtina, kad Bendrovė veiklą vykdo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą. Taip pat pažymėjo, kad nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo pateiktos konsjeržo paslaugų teikimo sutartys faktiškai buvo vykdomos, o konsjeržo paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su T. M. (T. M.), kuriam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, jog pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Bendrovė nuomojasi iš pareiškėjo 40 kv. m. gyvenamąsias patalpas, nors Bendrovės verslo plane nurodyta, kad Bendrovė turi 6 numerius.

1.3. Pažymėjo, jog pagristų abejonių kelia ir tai, kad pareiškėjo pateikta mini viešbučio nuomos sutartis sudaryta su užsienio valstybės akcine bendrove „Narodnij doveritelnij bank“, kurios vienas iš direktorių tarybos narių yra pats pareiškėjas. Be to, didžioji dalis Bendrovės gaunamų pajamų yra grynaisiais pinigais ir tai sudaro pagrindą įtarti, kad siekiama tik imituoti pajamų gavimą.

1.4. Iš pareiškėjo Migracijos departamento apklausos metu pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Bendrovėje veiklos nevykdo, nėra susipažinęs net su akcininkui aktualiais duomenimis: nežino Bendrovės akcijų kiekio, jų vertės, nepažįsta Bendrovės darbuotojų. Be to, pareiškėjas nurodė, kad pastaruosius 2 metus gyveno Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje, taigi prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje.

1.5. Migracijos departamento turimais duomenimis, Bendrovės veikla 2017 m. buvo nuostolinga, 2015 m. Bendrovė gavo tik 348 Eur pelną, o 2016 m. – tik 389 Eur pelną. Taigi Bendrovės veikla iš esmės nesukuria pelno ir pridėtinės vertės, o pagrindinę sąnaudų dalį sudaro bendrosios ir administracinės sąnaudos. Tai kelia abejonių dėl Bendrovės veiklos perspektyvų ir galimybės išlikti konkurencinga rinkoje. Kartu tai kelia pagrįstų įtarimų, kad Bendrovė įsteigta tik formaliai, t. y. tik tam, kad užsieniečiai galėtų kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi gavimo, o ne tam, kad būtų vykdoma reali teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

1.6. Migracijos departamento nuomone, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl minėto užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, t. y. pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

1.7. Nurodė, kad pareiškėjas nėra gerai susipažinęs su ginčijamu sprendimu. Pareiškėjo minimi argumentai, kad UAB „Investicijų programos“ iškaba nebuvo rasta, Bendrovės darbuotojai neatidarė durų patikrinimą vykdžiusiems pareigūnams, apie Bendrovės fiktyvumą bei sąžiningos konkurencijos laisvę yra nesusiję su ginčijamu sprendimu, todėl dėl jų atsakovas nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 16 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydama, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – yra UAB „Investicijų programos“ dalyvis (akcininkas) (II t., b. l. 8–18). Prie prašymo, be kita ko, pridėjo:

1.1. 2017 m. sudarytą UAB „Investicijų“ verslo planą (II t., b. l. 33–52), kuriame nurodyta, kad Bendrovė valdo vieną vienos žvaigždutės viešbutį (6 kambarių svečių namus „Modern Castle“, (duomenys neskelbtini), Vilnius) pačiame Vilniaus mieste ir teikia apgyvendinimo, maitinimo bei konferencijų salių nuomos paslaugas. Verslo plane nurodyta, jog Bendrovės veikla pelninga – 2016 m. grynasis pelnas sudarė 683 Eur, 2017 m. spalio 18 duomenimis – 2 472 Eur. Tiksli verslo plano sudarymo data nėra nurodyta, tačiau verslo plane pateiktų 2017 m. spalio 18 d. rodiklių spręstina, jog planas parengtas ne anksčiau kaip 2017 m. spalio 18 d.

1.2. 2015 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. sausio 28 d. konsjeržo paslaugų teikimo sutartis, sudarytas su užsienio šalių piliečiais, kurių gyvenamoji vieta sutartyse nurodyta užsienyje (Kazachstane, Rusijoje) (II t., b. l. 279–284).

1.3. 2016 m. spalio 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią Bendrovė iš pareiškėjo nuomojasi 40 kv. m gyvenamąsias patalpas adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (II t., b. l. 164–165).

1. 4. 2016 m. spalio 13 d. mini viešbučio nuomos sutartį, su Rusijos akcine bendrove „Narodnij doveritelnij bank“ (kurios vienas iš direktorių tarybos narių yra pareiškėjas) (II t., b. l. 503–519).

2. Pagal VĮ Registro centro duomenis (II t., b. l. 133–134), 2016 m. Bendrovės grynasis pelnas – 389 Eur, o 2017 m. Bendrovė veikė nuostolingai – patyrė 6 574 Eur nuostolių.

3. Siekdamas nustatyti, ar pareiškėjas atitinka UTPĮ sąlygas leidimui pakeisti, atsakovas 2017 m. gruodžio 11 d. raštu pakvietė pareiškėją į apklausą Migracijos departamente (II t., b. l. 71).

4. 2017 m. gruodžio 15 d. apklausos raštu metu pareiškėjas, atsakydamas į Migracijos departamento apklausos lape esančius klausimus nenurodė tikslaus Bedrovės akcijų kiekio, jų nominalios vertės, neteisingai nurodė, kad Bendrovė įsikūrusi tuo pačiu adresu, kuriuo registruota, nors faktiškai Bendrovė savo veiklą vykdo kitu nei registracijos adresu. Pareiškėjas taip pat nebuvo susipažinęs su Bendrovės verslo planu, nurodė, jog Bendrovė neturi leidimų teikti maitinimo paslaugas, taip pat klaidingai atsakė apie savo buvimo Lietuvos Respublikoje trukmę (II t., b. l. 77–85; III t., b. l. 2–3).

5. 2017 m. gruodžio 21 d. raštu pareiškėjas informavo Migracijos departamentą, jog dėl žinių stygiaus nežinojo, jog jo vykdoma veikla turėjo būti registruota, todėl verslo plane klaidingai nurodė, kad jo veikla prilyginama svečių namų veiklai ir yra klasifikuota, tačiau apklausos metu sužinojęs apie keliamus reikalavimus, užregistravo veiklą Valstybiniame turizmo departamente prie Ūkio ministerijos (II t., b. l. 126).

6. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, turimus duomenis bei įvertinęs surinktą informaciją, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, skundžiamu 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-00294 (I t., b. l. 7–13) atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, be to, pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu įstatyme nustatytu pagrindu.

Atsakovas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes Bendrovės verslo plane nurodyti svečių namai „Modern Castle“ nebuvo registruoti – apie juos nebuvo pranešta Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nustatyta tvarka, be to, minėti svečių namai nebuvo įvertinti viena žvaigždute. Taip pat nepateikti duomenys, jog Bendrovė turi leidimą teikti maitinimo paslaugas, o pagal pateiktą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Bendrovė nuomojasi tik 40 kv. m. gyvenamąsias patalpas, nors verslo plane teigiama, jog svečių namai turi 6 numerius. Pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir apie savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje, nes faktiškai jis Lietuvos Respublikoje negyvena, Bendrovėje veiklos nevykdo.

Be to, sprendime konstatuota, jog pareiškėjas ir Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes verslo planas pagal jo parengimo laiką nepatvirtina, jog Bendrovė vykdo veiklą pagal verslo planą ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėn. iki pareiškėjo prašymo dėl leidimo pakeitimo pateikimo. Pareiškėjo tikslas nėra teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

II

1. Byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-00294, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

2. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

3. UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (ginčui aktuali iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi UTPĮ redakcija) nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

4. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal 14 punktą – jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.

5. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

6. Šioje administracinėje byloje teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas realiai nežinojo, kaip jo įmonės veikla turi būti įforminama (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą), kad savo veiklą registravo tik gruodžio mėnesį (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą), daro išvadą, kad skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes verslo planas pagal jo parengimo laiką nepatvirtina, jog Bendrovė vykdo veiklą pagal verslo planą ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėn. iki pareiškėjo prašymo dėl leidimo pakeitimo pateikimo. Dar daugiau, pareiškėjo apklausa įrodo, kad pareiškėjas ne tik nežinojo savo bendrovės veiklos, tačiau klaidingai atsakė apie savo buvimo Lietuvos Respublikoje trukmę (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą). Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog taip pat nepateikti duomenys, kad Bendrovė turi leidimą teikti maitinimo paslaugas, o pagal pateiktą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Bendrovė nuomojasi tik 40 kv. m. gyvenamąsias patalpas, nors verslo plane teigiama, jog svečių namai turi 6 numerius (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1.1 bei 1.3 punktus). Pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir apie savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje, nes faktiškai jis Lietuvos Respublikoje negyvena, Bendrovėje veiklos nevykdo.

Vadinasi, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, skundžiamas sprendimas vien šiuo aspektu yra visiškai teisėtas, pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, o reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat negalima tenkinti. Šiame kontekste teismas pabrėžia, jog pareiškėjo argumentai, susiję su užsieniečių diskriminacija dėl jiems nustatytų nekonkurencingų veiklos vykdymo sąlygų, yra nepagrįsti, kadangi UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais UTPĮ nustatytais pagrindais.

Pažymėtina, jog, nustačius, kad pareiškėjo įmonė neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, darytina išvada, jog UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytas pagrindas (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu) taip pat buvo nustatytas. Dar daugiau, teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kurias nustatė Migracijos departamentas, sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (pvz., svečių namų 6 numeriai, nors nuomojama 40 kv. m.), kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

7. Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00294 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui A. I.“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisJūratė Gaidytė-LavrinovičErnestas Spruogis