- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-04
- Bylos Nr.
- ATP-11-491/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00890-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. K. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos (toliau – Institucija) miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto F. K. 2015-03-13 nutarimu Pažeidėjui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 62 str. 2 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – 868,50 Eur bauda.
Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad 2014-12-08 Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype, kurį patikėjimo teise valdo (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo kirsti mišką, savavališkai nupjovė (duomenys neskelbtini) žalius medžius, kurių likvidinės medienos tūris sudaro (duomenys neskelbtini) ktm, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 str. 6 d., 17 str., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 p., 31.1 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi šį Institucijos nutarimą paliko nepakeistą ir Pažeidėjo apeliacinio skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Pažeidėjas neteisėtai, savavališkai, neturėdamas leidimo iškirto medžius valstybei nuosavybės teise priklausančioje valdoje, kurią patikėjimo teise valdo VĮ „Panevėžio regiono keliai“, ir taip pažeidė ATPK 62 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, prijungti teikiamus įrodymus bei skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Skunde nurodo, kad nagrinėjamo ginčo atveju administracinė atsakomybė jo atžvilgiu taikyta nenustačius esminės administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, t. y. kaltės. Paaiškina, kad medžių kirtimo darbai buvo vykdomi ribinei linijai prakirsti, o tam, jo įsitikinimu, nebuvo reikalingas joks leidimas, kadangi prieš pradėdamas šiuos darbus, susisiekė su Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiąja specialiste O. R., kuri nurodė, kad galima kirsti 1,5 m. pločio ribinę liniją į savo valdos pusę, ką jis ir padarė. Pabrėžia, kad kirsdamas medžius vadovavosi Nuostatų, kurie reglamentuoja privačių miškų tvarkymą, jų naudojimą, atkūrimą, apsaugą, miškotvarkos projektų rengimą ir kt., t. y. jis buvo įsitikinęs, kad kirtimą vykdė savo nuosavybės teise priklausančiame sklype, o nukirsti medžiai priklausė jam. Papildomai nurodo, kad medžius, be kita ko, nukirsti buvo būtina, kadangi jie kėlė pavojų elektros linijoms. Teigia, kad nežinojo, jog žemės sklypas, kuriame augo nukirsti medžiai yra priskiriamas valstybinio miško žemei, kadangi 2015-02-23 patikrinimo akte buvo teigiama, jog nukirsti medžiai pakliūva į kelio apsauginę juostą. Vis dėlto, neneigia fakto, kad kirto ribinę liniją tarp tos žemės miško savo (duomenys neskelbtini) arų ploto ir tuo pačiu kirto kelio apsaugos zoną, medžius savo žemėje, kurie randasi kelio apsaugos zonoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad Pažeidėjas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. Miškų įstatymo 9 str. 6 d., 17 str. reikalavimų, nes medžiai buvo kertami savavališkai. Pažeidėjo skundo argumentus vertina kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių Pažeidėjo deklaruotus teiginius. Pabrėžia, kad Pažeidėjui buvo žinoma, jog kelio apsaugos juostoje kertami medžiai atitinka miškui keliamus reikalavimus, nes tam jis nebūtų konsultavęsis su specialistu dėl ribinės linijos iškirtimo. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino Institucijos pateiktus rašytinius duomenis, kadangi žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kadastre registruoti pagal 1996 m. sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, nepakito ir 2007 m. atlikus sklypinę miškų inventorizaciją. Nurodo, kad Pažeidėjui nuobauda yra teisingai paskirta, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti pirmos instancijos teismo priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Iš bylos matyti, kad 2015-03-13 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Pažeidėjui buvo surašytas už tai, kad neturėdamas leidimo kirsti mišką, savavališkai Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nupjovė (duomenys neskelbtini) žalius medžius, kurių likvidinės medienos tūris sudaro (duomenys neskelbtini) ktm, taip pažeisdamas administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytus teisės aktus. Miškų įstatymo 9 str. 6 d. (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) numato, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. To paties įstatymo 17 str. apibrėžia miško apsaugos uždavinius – saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų : savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminių gyvulių daromos žalos; taip pat saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (1997 m. liepos 24 d. Nr. 799, aktuali redakcija nuo 2013-05-05) III sk. 20 p. nustato, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus Nuostatų 20.1 – 20.8 punktuose numatytiems atvejams, nagrinėjamoje situacijoje, kirtimams, kurie skirti ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę), leidimo nereikia. IV sk. 31.1. p. apibrėžia privačių miškų savininkų pareigas, t.y. saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai;
Apylinkės teismas, įvertinęs administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, teisminio nagrinėjimo metu apelianto paaiškinimus, institucijų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus konstatavo, kad Pažeidėjas medžius iškirto neteisėtai, savavališkai, neturėdamas tam nustatyto leidimo. Pažeidėjas to iš esmės ir neginčijo, t. y. jis neneigė leidimo kirsti medžius neturėjęs. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog Pažeidėjas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir nesuderinęs savo veiksmų su kompetentingomis institucijomis, pažeidė aukščiau aptartų įstatymų reikalavimus. Tai akivaizdžiai matyti iš 2015-02-23 patikrinimo akto, kad medžiai buvo iškirsti kelio apsaugos juostoje, kuri priklauso Lietuvos Respublikai, kadastrinis (duomenys neskelbtini) (10, 30 – 34 b. l.). Visiškai akivaizdu, kad Miškų įstatymas nenumato galimybės kirsti kelio apsaugos zonos neturint tam specialaus leidimo. Byloje esantis Panevėžio rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus vedėjo S. G. pranešimas patvirtina, jog J. K. nebuvo išduoti leidimai saugotinų želdinių kirtimui žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (47 b. l.).
Taip pat teismas savo sprendimą grindė kitais bylos duomenimis, iš kurių matyti, kad sklypo kvartalas Nr. (duomenys neskelbtini) yra miško žemė (pažeidimo 46 b. l.) bei kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, patikėjimo teise priklausanti (duomenys neskelbtini) (63 b. l.). Reikšminga tai, kad Valstybinė miškų tarnyba papildomai informavo, jog minėtame sklype yra valstybinio miško, į kurį patenka (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai, bei (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas (66, 67-68, 69 b. l.). Privataus miško žemės sklypo patikrinimo 2014-12-08 pažymoje užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale buvo rasta be leidimo nupjautų (duomenys neskelbtini) vnt. žalių medžių, kurių medienos tūris sudaro (duomenys neskelbtini) ktm (pažeidimo 4 b. l.). Taigi, šie įrodymai neabejotinai patvirtina, jog Pažeidėjas iškirto medžius ne tik kad ne savo žemėje, bet ir neturėdamas medžių kirtimui reikalingo nustatytos formos leidimo. Pažeidėjo įsitikinimas, kad minėtų medžių kirtimui leidimas nebuvo reikalingas, buvo tiesiog klaidingas. Kaip parodė Valstybinės miškų tarnybos atstovė D. B., nupjautų pušų amžius buvo 97 metai (37 – 40 b. l.), t. y. jos buvo suaugę, pilnaverčiai medžiai, vidutinis išpjauto medelyno amžius buvo 93 metai. Tai tik patvirtina, kad neturėdamas leidimo kirtimui, Pažeidėjas elgėsi neapdairiai, neatsakingai ir neteisėtais savo veiksmais padarė nustatytą žalą. Tokie jo veiksmai buvo neabejotinai kalti, nes Pažeidėjas suaugęs žmogus, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, disponuojantis nuosavu mišku, todėl jis buvo susipažinęs su miško tvarkymo pagrindinėmis taisyklėmis ir principais. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. skelbia, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Taigi, šiuo atveju klaidingas Pažeidėjo įsitikinimas neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pats Pažeidėjas net neneigė fakto, jog kirsdamas ribinę liniją savo miško plote, tuo pačiu kirto ir kelio apsaugos zonoje. Pasikartojant atkreiptinas dėmesys, kad tiek skambinimo faktas specialistei, tiek tai, jog kirsdamas medžius Pažeidėjas buvo susipažinęs su Nuostatais bei kadastro duomenimis, parodo, jog vis dėlto jam buvo žinoma, kad šalia jo žemės yra ir jam nepriklausantis žemės sklypas, kadangi kitu atveju jis būtų tiesiog kirtęs ribinę liniją. Pažeidėjui buvo žinoma, kad kelio apsaugos zonoje 2015 m. vasarą ir rudenį buvo vykdomi kelio rekonstrukcijos darbai ir bet kuriuo atveju šie medžiai būtų buvę nukirsti – tai matyti iš jo skundo. Tai žinodamas jis ėmėsi savavališkų veiksmų ir padarė aptariamą pažeidimą, nes šiuo atveju jis neturėjo teisės be leidimo medžius iškirsti pats.
Kitas skundo argumentas, kad medžius reikėjo nupjauti, kadangi jie kėlė pavojų elektros linijoms yra tiesiog deklaratyvus ir neįrodytas. Kita vertus, oro elektros linijų priežiūra užsiima tam įgaliotos institucijos.
Apygardos teismas, patikrinęs šią bylą, neturi pagrindo išvadai, jog atmesdamas Pažeidėjo skundą ir palikdamas galioti Institucijos priimtą nutarimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas pažeidė ATPK reikalavimus. Priešingai, skundžiamos nutarties turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė motyvus, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir jų nekartoja. Vien tai, kad šiuo atveju Pažeidėjui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, jos savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl Pažeidėjo kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, teismas konstatuoja, kad Pažeidėjas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 62 str. 2 d. Todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.