Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini)., Šiaulių r., teistas:

1) 2012-09-06 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 40 val. visuomenės labui;

2) 2013-01-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2012-09-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausme ir galutinė bausmė paskirta 53 paros arešto;

3) 2015-06-02 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutine bausme - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką tęsti darbą, o jo netekus - per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;

4) 2016-05-27 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme - laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

5) 2016-09-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) paskirta galutine bausme - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. T. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas R. T. pagal 2016-05-27 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą įskaitytas ir atliktas bausmės laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-04-30 1.15 val. iki 2016-04-30 13.27 val. (1 para) ir laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-08-24 22.30 val. iki 2016-08-26 12.30 val. (2 paros). Bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta įrodymus ištyrus sutrumpinta tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė

R. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei I. J., o būtent: 2016 m. rugpjūčio 4 d. apie 21 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini)., Šiaulių r., kambaryje tyčia sugriebė nukentėjusiajai I. J. už plaukų, juos tampydamas pargriovė ją ant lovos ir du kartus spyrė nukentėjusiajai į dešinės kojos šlaunį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką sugriebė nukentėjusiąją už plaukų ir ištempė ją į namo kiemą, stūmė, dėl ko ji griuvo ant žemės, kumščiu sudavė I. J. vieną kartą į dešinę ausį, vieną kartą į kairę ausį, du kartus į veido dešinę pusę bei vieną kartą į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. J. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog kaltinamojo R. T. kaltė visiškai įrodyta. Jo kaltę įrodo:

1) kaltinamojo R. T. prisipažinimas. Teisme R. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo girtas ir visų aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad kambaryje pastūmė nukentėjusiąją. Kad laukę prieš ją smurtavo – nepamena. Jie su sugyventine susitaikė, susitarė, kad jis nebevartos alkoholio.

2) kaltinamojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad Su I. J. gyvena virš metų, oficialiai nesusituokę, bendrų vaikų neturi, tačiau gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. 2016 m. rugpjūčio 4 d. apie 15 val. į svečius atėjo jų bendra draugė ir jo tėvai. Visi vartojo alkoholį. Vakare svečiai išėjo, namuose su I. liko dviese. Jis buvo girtas, gerai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Kažkuriuo metu buvęs I. sutuoktinis atsiuntė jai sms žinutę. Dėl to kilo konfliktas, jis šaukė ant I.. Jis stumdėsi, tampė I. už plaukų. I. nugriuvo ant lovos. Negali pasakyti, ar ji pati nugriuvo, ar ją pastūmė. Kas toliau vyko kambaryje – neprisimena, galėjo kelis kartus įspirti I. į šlaunį. Prisimena, kad su I. atsidūrė kieme. Mano, kad galėjo ištemti Indrę paėmęs už plaukų, galėjo kumščiu suduoti smūgius į ausis, veidą ir nugarą. Po to atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Matė, kad atvyko greitoji medicinos pagalba. Gailisi, kad taip pasielgė. Šiam įvykiui įvykti įtakos turėjo alkoholis (39-40 b. l.);

3) nukentėjusiosios I. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. T. gyvena daugiau nei 1 metus, veda bendrą ūkį. 2016 m. rugpjūčio 4 d. apie 15 val. į svečius atėjo draugė ir R. tėvai, visi vartojo alkoholį. Vakare svečiai išsiskirstė. Likus dviese R. ėmė priekaištauti dėl jos buvusio sutuoktinio. Šie priekaištai pastovūs, kai tik R. išgeria alkoholio. Ji sakė, kad jokių santykių su buvusiu sutuoktiniu ji neturi, tačiau R. nesiklausė, įžeidinėjo, šaukė. Apie 21 val. kambaryje R. priėjo prie jos, griebė jai už plaukų ir ėmė tampyti. Tampydamas už plaukų R. pargriovė ją į lovą. Jai gulint R. du kartus spyrė į dešinės kojos šlaunį, atsirado mėlynės. Tuoj po spyrių R. vėl sugriebė už plaukų, pakėlė iš lovos ir ištempė ją į kiemą. Lauke R. ją pastūmė ir ji griuvo ant žemės. Griūdama susitrenkė kairės kojos blauzdą, atsirado mėlynė. Nespėjus atsistoti, R. kumščiu trenkė vieną kartą į dešinę ausį ir vieną kartą į kairę ausį. Tuomet R. du kartus kumščiu trenkė į veido dešinę pusę. Vienas smūgis kliuvo į dešinį smilkinį, o antrasis į dešinį skruostą. Akivaizdžių sužalojimų nėra, tačiau dešinė veido pusė skausminga. Ji šaukė, prašė nemušti, bandė stotis nuo žemės, norėjo pabėgti. Tada R. kumščiu trenkė vieną kartą į nugarą. Po šio smūgio jai pavyko atsikelti ir pabėgti. Šiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji pasiskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Atvykus pareigūnams ji nurodė, kad jai skauda ausis, nelabai gerai girdi, todėl jai buvo iškviesti medikai. Atvykę medikai apžiūrėjo, sužalojimų nerado ir išvyko. Dabar jaučiasi gerai, girdi normaliai. Daugiau į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus vykti nežada. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Šiam įvykiui įtakos turėjo alkoholis: tiek ji, tiek R. buvo girti (28-29, 36-37 b. l.).

4) 2016-08-04 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016-08-04 apie 19.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., Šiaulių r., neblaivus R. T. sumušė neblaivią sugyventinę I. J., taip sukėlė jai fizinį skausmą. Po įvykio atvykę medikai ją apžiūrėjo ir paliko namuose (7 b. l.).

5) įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (9-13 b. l.).

6) 2016-08-04 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad policiją kvietė I. J., nes 2016-08-04 apie 19.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., neblaivus R. T. sumušė pranešėją. Pažymėtos sumušimo vietos kūne (15-16 b. l.);

7) iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad namuose neblaivus sugyventinis R. T. sumušė sugyventinę I. J., dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas (18-21 b. l.);

8) 2016-08-04 21.53 val. asmens blaivumo testo duomenys (alkotesterio rodmenys), kuriais R. T. nustatytas 1,99 promilių – girtumas (33 b. l.);

9) 2016-08-04 22.00 val. asmens blaivumo testo duomenys (alkotesterio rodmenys), kuriais I. J. nustatytas 2,04 promilių – girtumas (24 b. l.);

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino naudojęs fizinį smurtą prieš sugyventinę I. J.. Kadangi kaltinamasis smurtavo prieš sugyventinę ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas, jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir būdamas recidyvistu (60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. T. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (43-48 b. l., LITEKO duomenys). Paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-08 nuosprendžiu. R. T. baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (78-82 b. l.), dirba. Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas, sutikdamas su prokuroro siūlymu, mano, jog kaltinamajam adekvati BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes nagrinėjant bylą buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2016-09-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas (BK 75 str.) yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–56/2014).

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, yra jauno amžiaus, teigia norintis pakeisti gyvenimo būdą, suvokia, jog alkoholio vartojimas yra didžiausia jo problema, jei nevartotų alkoholio, nesmurtautų, be to neseniai pradėjo dirbti, todėl teismas mano, jog tikslinga jam bausmės vykdymą atidėti 2 metų trukmės atidėjimo terminui, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės bausmės atlikimo. Atidedant bausmės vykdymą kaltinamajam skirtini atitinkami įpareigojimai, padėsiantys įgyvendinti bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia

R. T. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. skirti sumažintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-08 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10, punktais, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant šiuos įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę:

per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei ta nesusiję su darbu;tęsti darbą;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);dalyvavauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėn. terminą šiam įpareigojimui įvykdyti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., t. y. 2 laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti pagal 2016-09-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmės laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.