Kauno apygardos teismo nutartis

2011-07-15 · Byla Nr. ATP-263-493/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-15
Bylos Nr.
ATP-263-493/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-263-493/2011Teisminio proceso Nr. 4-21-3-00110-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5; 52.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis 2011-02-11 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2011 m. vasario 11d. 19.05 val. Kauno r. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 104,700 km V. M. vairavo transporto priemonę Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kuriam buvo nustatytas 0,81 promilės girtumas, apsisukdamas ne sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino bei netrukus, sulaikius policijos pareigūnams, nepateikė Transporto priemonės Privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo poliso. Tuo V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 114, 234, 236 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarimu V. M. pripažintas kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 130 str. 1d., ATPK 124¹ str. 6d., ATPK 127 str. 3d. ir nubaustas: pagal ATPK 130 str. 1d. 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 m. 6 mėn.; pagal ATPK 124¹ str. 6d. 30 Lt bauda; pagal ATPK 127 str. 3d. 4500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 m. 6 mėn. Pagal ATPK 33 str. 2 d. paskirta nuobauda, sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, tokiu būdu galutinė nuobauda paskirta 4500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

V. M. apygardos teismui skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – pritaikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatyme numatytoji nuobauda arba neskirti jokios. Skunde nurodoma, jog nagrinėjant administracinę bylą, teismas turėjo ištirti visus įrodymus, tai yra kokia konkretaus alkotesterio parodymų paklaida, ar pareigūnas buvo supažindintas su alkotesterio naudojimosi instrukcija, ar alkotesteriui atlikta metrologinė patikra. Tai galėjo turėti įtakos objektyvios tiesos byloje nustatymui. Be to, byloje nėra jokių nepaneigiamų įrodymų, jog KET pažeidimas sąlygojo kitos transporto priemonės sugadinimą ar apgadinimą. Teismas nepagrįstai vieniems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, nei kitiems, dėl ko nutarimas gali būti neobjektyvus. Tai pat teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų, neatsižvelgė skirdamas nuobaudą į tai, kad KET pažeidimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo, kas yra lengvinanti aplinkybė, kaip ir tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi. Pažeidėjas dėl ATPK 130 str. numatyto pažeidimo kaltu neprisipažino, jo kaltę pilnai patvirtinančių įrodymų byloje nėra surinkta. Įvykio dieną matomumas buvo prastas, krito šlapdriba. Natūralu, kad garbaus amžiaus asmuo galėjo ir nepajusti kontakto su kitu automobiliu. V. M. automobilį vairuoja daugiau kaip 50 metų, už KET taisyklių pažeidimus nebaustas, nėra pagrindo netikėti jo duotais parodymais. Dėl to, kad yra daug abejonių, negalima teigti, kad V. M. padarė ATPK 130 str. numatytą pažeidimą. Be to, nepagrįstai teismas taikė ATPK 124¹ str. 6 d. nuostatas, kadangi atsakomybėn traukiamas asmuo keleivių vietinio susisiekimo maršrutais neveža. Pareiškėjo nuomone, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir skiriant mažesnę nei įstatyme numatytą baudą arba visai jos neskiriant ir netaikant vairuotojo teisių atėmimo. V. M. pasiryžęs atlyginti žalą, jeigu dėl žalos atlyginimo kreipsis jos patyręs asmuo. Teisė vairuoti automobilį jam yra būtina, kadangi be automobilio jis negali nuvykti į sodą, aplankyti kapus. Dėl to, kad nėra nustatyta administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, prašo kaip pirmą kartą padariusiam administracinį teisės pažeidimą asmeniui taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą arba neskirti jokios.

Institucija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

V. M. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, ir byla grąžinama iš naujo tirti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad V. M. kaltė dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta abejotinai.

Abejones kelia apylinkės teismo sprendimas, pripažinti V. M. kaltu dėl nutarime paminėtų pažeidimų, visiškai neįsitikinus byloje surinktų įrodymų objektyvumu. Būtent kelia abejones V. M. ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo inkriminavimas. Pareiškėjo skunde visiškai pagrįstai abejojama dėl alkotesterio parodymų patikimumo.

Pažymėtina, kad norint inkriminuoti asmeniui neblaivumo požymį, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantys organai privalo laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolę ir medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja Neblaivumo nustatymo taisyklės, Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, Bendroji asmens būklės įvertinimo metodika, Policijos patrulių veiklos instrukcija. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 4 punktą, policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas - tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Medicininė apžiūra - specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) (Neblaivumo nustatymo taisyklių 2 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-3-899/2007). Šiuo atveju V. M. neblaivumas buvo nustatytas matuoklio Lion alcometer 500 Nr. 19052 pagalba (b. l. 9). V. M. su prietaiso parodymais sutiko, vykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumą noro neišreiškė, jis parodė, kad 2011 m. vasario 11d. buvo pirtyje, kur išgėrė alaus, ir po to važiavo į Kauną. Jam buvo nustatytas 0,81 promilės neblaivumas, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį. Reikšminga šioje byloje tai, kad administracinio teisės pažeidimo medžiagoje nėra pateikta alkotesterio patikros sertifikato, kas yra vienas iš būtinų įrodymų, siekiant inkriminuoti pažeidėjui neblaivumo požymį. Nesant duomenų apie alkotesterio atitikimą, negalima daryti išvados, kad alkotesteris Lion alcometer 500 Nr. 19052, kuriuo buvo matuotas V. M. girtumo laipsnis, neblaivumo tikrinimo metu galiojo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumo patikrinimas buvo atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neaišku, ar policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių neabejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir daugiau materialinės ir procesinės teisės pažeidimų. Sutinkamai su skundo argumentais, apylinkės teismas nepagrįstai inkriminavo V. M. ATPK 124¹ str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš byloje surinktų faktinių duomenų bei liudytojo Ž. J. parodymų matyti, kad policijos pareigūnams paprašius, jog V. M. pateiktų visus automobilio bei vairuotojo dokumentus, V. M. pateikė tik seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą o Transporto priemonės Privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo poliso nepateikė. Tokia jo veika buvo netinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 124¹ str. 6d., kadangi transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimų padarymas, kuomet vairuojama transporto priemonė neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, yra įtvirtintas ne ATPK 124¹ str. 6 dalyje, o ATPK 123 str. 5 dalyje. Tokiu būdu netinkamai buvo kvalifikuotas ir šis V. M. administracinis teisės pažeidimas, dėl ko yra negalimas teisingo sprendimo priėmimas šioje byloje. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, šis pažeidimas tęsėsi nuo pat protokolo surašymo momento, kuomet patrulis neteisingai kvalifikavo pažeidėjo veiką, ir apeliacinės instancijos teisme ištaisyti jo negalima.

ATPK 256 straipsnis įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje laiko bet kuriuos faktinius duomenis, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenys administracinės teisės pažeidimo byloje nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, ekspertų išvadomis, specialistų paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais ir kitokiais dokumentais. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Tad nustatydami nagrinėjamų pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 284 str.). Laikytina, kad V. M. kaltė dėl ATPK 124¹ str. 6 dalyje numatyto pažeidimo yra neįrodyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai. Todėl apylinkės teismo nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties jo veiksmuose buvimas. Šiuo atveju V. M. pagal ATPK 124¹ str. 6 d. nubaustas neteisingai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėdamas V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidė administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo procesines teisės normas. ATPK 250 str. numatytos aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima. Viena iš jų yra ta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų pažeidimų, dėl kurių ji buvo perduota teismui. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Apylinkės teismas paminėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė, dėl ko nutarimas panaikinamas, perduodant Kauno rajono apylinkės teismui V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Šiuo atveju apylinkės teismas buvo nepakankamai aktyvus, tiriant V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą bei priimant teisingą sprendimą joje.

Šalies argumentai

V. M. nesutinka su teismo jam paskirta nuobauda, jo manymu, ji yra per griežta. Skundo argumentas dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo nenagrinėjamas. ATPK 33 straipsnis numato, kad, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Nagrinėjamu atveju, teismas galutinę nuobaudą V. M. paskyrė laikydamasis ATPK 33 straipsnio reikalavimų. Dėl to, kad skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, ATPK 30¹ straipsnio taikymo tikslingumo bei vėlesnio ATPK 33 straipsnio tinkamas ar netinkamas taikymas šiuo atveju reikšmės nutarimo teisėtumui neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis