Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-290-1060/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-11-17
Bylos Nr.
1-290-1060/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-290-1060/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57955-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 17 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. mušdamas šeimos narį jam sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2017 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. 30 min. apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu smogė du smūgius į veidą kartu gyvenančiai motinai V. S., tuo nukentėjusiajai V. S. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais S. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. S. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) kartu su tėvais. 2017 m. lapkričio 6 dieną ryte nusipirko penkis 1 litro talpos butelius alaus, namuose vienas išgėrė keturis litrus alaus. Grįžęs matė, kad motina neblaivi. Apie 12 val. 30 val. kambaryje tarp jo ir neblaivios V. S. kilo žodinis konfliktas, kurio priežasties neprisimena, nes kilo dėl smulkmenos. Konflikto metu dėl kažko supykęs tyčia motinai kumščiu smogė du kartus į veidą, pataikydamas į kairį paakį. Suprato, kad nuo smūgių mamai skaudėjo, nes ji riktelėjo, staiga atsitraukė, užsiėmė rankomis veidą. Matė, kad po kaire akimi buvo paraudimas, jokių kitų sužalojimų nepastebėjo. Mama iš karto skambino policijai, netrukus atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė, alkotesteriu nustatė 1,76 promilių girtumą. Jis mamos atsiprašė, jos atžvilgiu smurtavo pirmą kartą, jai smogė nes buvo neblaivus ir labai susinervinęs (b.l. 31-32).

V. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, jog 2017 m. lapkričio 6 d. sūnui buvo laisvadienis. Atsikėlęs ryte jis išėjo, o ji likusi namuose viena išgėrė vyno, paskui nusprendė dar išgerti degtinės. Nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigus. Prieš pietus, tikslaus laiko nežino, į namus grįžęs S. S. virtuvėje gėrė alų, jis buvo parsinešęs keletą 1 litro talpos butelių alaus. S. S. išgėręs apsvaigęs sėdėjo kambaryje. Paprastai jis būna ramus, bet 2017 m. lapkričio 6 d. apie pietus kažko susinervino, abu dėl kažkokių buitinių reikalų pradėjo konfliktuoti. Pradžioje vyko žodinis konfliktas, kurio metu S. S. labai susinervino, pradėjo ją kolioti, ji taip pat jam kažką pasakė ir susinervinęs S. S. kumščiu du kartus smogė jai į kairę veido pusę po akimi. Nuo sūnaus suduotų smūgių skaudėjo kairį paakį, ji pradėjo šaukti ir S. S. atsitraukė. Po suduotų smūgių buvo paraudęs kairys skruostas, buvo patinęs, bet jos nesužalojo, tik sukėlė fizinį skausmą. Supykusi ant sūnaus telefonu pranešė policijai, atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu jai nustatė 1,70 promilių girtumą. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. Ji niekur nesigydė, civilinio ieškinio nereiškia. Sūnus smurtavo pirmą kartą ( b.l. 14-15).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

Tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ nurodyta, kad V. S. pranešė, kad sūnus S. S. du kartus ranka sudavė jai į veidą, dėl ko ji juto fizinį skausmą (b.l. 5-7);

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys (b.l. 8-11);

Tarnybiniame pranešime „Dėl asmens blaivumo patikrinimo“ nurodyta, kad nukentėjusiajai V. S. asmens blaivumo testu nustatyta 1,7 promilės, įtariamajam S. S. nustatyta 1,76 promilės ( b.l. 11).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. S. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. 30 min., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu smogė du smūgius į veidą kartu gyvenančiai motinai V. S.. Alytaus apskrities VPK Prienų raj. PK tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad jiems atvykus V. S. nurodė, kad sūnus S. S. du kartus ranka smogė jai į veidą. Taigi, pagal visumą nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad tokiais veiksmais S. S. tyčia suduodamas smūgius motinai V. S. sukėlė jai fizinį skausmą.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad S. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 36-38, 40). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas(BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius S. S. – kaltinamasis neteistas (b.l. 21), nebaustas administracine tvarka (b.l. 22), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b.l. 26), nedirba (b.l. 23). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 1 metų viešųjų darbų bausmę.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam S. S. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaityti S. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 6 d. 13.30 val. iki 2017 m. lapkričio 7 d. 11.50 val., (b.l. 27-28), (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 33-34) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerius) metus viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu S. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu S. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaityti S. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 6 d. 13.30 val. iki 2017 m. lapkričio 7 d. 11.50 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam S. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam S. S. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

S. S. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė