Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams Jurgai Klimčukienei ir Helvijui Keturakiui,

kaltinamajam V. B., kaltinamojo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą L. R.,

nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą L. I., nukentėjusiojo įgaliotai atstovei, advokatei Lionei Musteikienei,

civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos atstovei, direktorei Aldonai Laucienei,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 10A klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2022 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu mokytis, dirbti ar būti registruotu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2021 m. lapkričio 30 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), stadione, t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų pakėlė nuo žemės mažametį K. V., gimusį (duomenys neskelbtini) ir metė jį ant žemės, tokiais įžūliais savo veiksmais nukentėjusiajam K. V. sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Baudžiamoji atsakomybė už šias nusikalstamas veikas numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje.

V. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo, dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui ir dėl demonstravimo nepagarbos aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdymo visuomenės rimties ir tvarkos, prisipažino visiškai. Paaiškino, kad jis buvo nusisukęs, kai mažametis metė sniego gniūžtę jam į galvą, atsisukęs pamatė, kad jis pradėjo bėgti. Pasivijęs vaiką, pakėlęs metė į sniego pusnį. Po to priėjęs, padėjo vaikui atsistoti ir paklausė vaiko „ar jam viskas gerai?“. Vaikas atsakė, kad „taip“, pats atsiprašė vaiko, po to vaikas nuėjo į mokyklą. Nurodė, kad dėl vaiko elgesio sureagavo impulsyviai. Gailisi dėl savo poelgio. Mano, kad vaikas galėjo susižeisti. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kieme, pertraukos metu, nežino ar kas matė įvykį. Su mokytoju susiginčijo, atsimena, kad mokytojas kalbėjo su juo pakeltu tonu, jam tai nepatiko, mokytojas nurodė nueiti pas socialinę pedagogę. Nematė iš kur atėjo mokytojas, nežino ar įvykį mokytojas matė. Žino, kad mokykloje yra taisyklės ir pagal taisykles, jeigu jam kas nors padaro ką nors netinkamą mokykloje, jis turėjo informuoti mokytoją. Nurodė, kad iš dalies sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, nesutinka su nurodyta per didele suma, nukentėjusiajam sutiktų atlyginti apie 200 – 300 Eur žalą, pats pajamų negauna. Nurodė, kad yra įrašytas į probacijos tarnybos įskaitą, bet tiksliai neatsimena nuo kada. Žino, kad vieną bausmę turi atlikti iki balandžio mėnesio, o kitą tik įsiteisėjus iki spalio mėnesio.

Nepilnamečio kaltinamojo atstovė pagal įstatymą L. R., teisiamajame posėdyje paaiškino, kad po įvykio rašė žinutes nukentėjusio vaiko tėvui, teiravosi, kaip jaučiasi vaikas ir atsiprašė dėl savo sūnaus elgesio, tačiau atsakymo kaip jaučiasi nukentėjęs vaikas, nesulaukė. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusio atstovės už sūnaus elgesį. Nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, paaiškino, kad prašoma suma yra per didelė, sūnus negauna jokių pajamų. Ji dirba „D.“, pajamos yra įvairios, priklauso nuo užsakymų, maždaug per mėnesi apie 500-600 Eur, viena augina du nepilnamečius vaikus, prieš metus išsiskyrė, gauna minimalų išlaikymą vaikams, nes vaikų tėvo atlyginimas taip pat nėra didelis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. B. prisipažino, kad paėmęs mažametį K. V. ant rankų nešė ir numetė ant žemės, nurodė, jog nukentėjusysis galėjo patirti fizinį skausmą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad smurtiniai veiksmai buvo atlikti prieš mažametį, kaltinamojo V. B. veiksmai atlikti viešoje vietoje – mokyklos stadione. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013). Kaip jau minėta, veika buvo padaryta mokyklos stadione, ši vieta yra atvira mokyklos mokiniams ir darbuotojams. Teismui nekyla abejonių, kad V. B. nepagarbą aplinkiniams demonstravo viešoje vietoje. Mokyklos pateiktame vaizdo įraše matyti, kad tuo metu, kai kaltinamasis neša mažametį V. B. ant peties ir numeta ant laiptų, mokyklos kieme buvo ir daugiau mokinių. Liudytojo T. A. parodymai patvirtina, kad toks mokinio elgesys jam sukėlė pasipiktinimą, liudytojas po įvykio drausmino kaltinamąjį dėl atliktų veiksmų. Teismo vertinimu, kaltinamasis V. B. viešoje vietoje – mokyklos kieme, ėmė vykdyti teisingumą, dėl paleistos sniego gniūžtės, paėmęs mažametį vaiką ant peties, numetė jį ant kieme buvusių laiptų, taip sukeldamas mažamečiui fizinį skausmą. Tokie veiksmai teismo vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo V. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje. V. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

V. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 284 straipsnyje, priskirtinos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, 2021 m. rugsėjo 16 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais, dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės (b. l. 80-85); šios bylos nagrinėjimo metu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs (b. l. 191-194); baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 87-89), mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 10 A klasėje, mokyklos charakterizuojamas patenkinamai, buvo svarstytas mokyklos vaiko gerovės komisijoje dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų (b. l. 108); Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pranešime nurodoma, kad V. B. priežiūra vykdoma nuo 2021 m. spalio 4 d., auklėjamojo poveikio priemonės atlikimo metu V. B. teismo įpareigojimo tęsti mokslą nepažeidė; teismo įpareigojimo būti namuose nuo 23 iki 6 val. taip pat nepažeidė; nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. spalio 12 d. dalyvavo ankstyvosios intervencijos programos užsiėmimuose.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. B. padarė nesunkų nusikaltimą, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, kaltinamojo asmenybe bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, probacijos tarnybos pateiktus duomenis, bei atsižvelgus į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį – riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; į tai, kad nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 284 straipsnyje, V. B. padarė būdamas nepilnametis, nukentėjusio mažamečio atstovės pagal įstatymą atsiprašė, sprendžia, jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas nepilnamečiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą būtų akivaizdžiai per griežta ir prieštarautų teisingumo bei teisingo nubaudimo principams.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas kaltinamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje paskirti kitą, BK 140 straipsnio 3 dalyje nenumatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant artimą įstatyme numatytam bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas tarp įstatyme nurodyto bausmės minimumo ir vidurkio.

Teismo nuomone, būtina nepilnamečiam kaltinamajam suteikti galimybę pakeisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis, taip pat tęsti mokymąsi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu V. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant paskirtą švelnesnę bausmę.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą ((duomenys neskelbtini) straipsnį), kaltinamajam V. B. visiškai pripažinus padarius nusikalstamas veikas, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam už nusikalstamas veikas paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. B. paskirta laisvės apribojimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2022 m. sausio 19 d. Šiaulių aplinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmės dalimi, pridedant pusę teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir skirtina galutinė laisvės apribojimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas pagal 2022 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos laisvės apribojimo bausmės laikas (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Siekiant pakeisti nusikaltusio nepilnamečio elgesį, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant V. B. visą bausmės atlikimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 20 val. iki 7 val.; mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų organizuojamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktai).

V. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (b. l. 141-142).

Dėl civilinio ieškinio

Nepilnamečio nukentėjusiojo K. V. atstovė pagal įstatymą L. I., byloje patikslintu ieškiniui prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą civiliniu atsakovu ir iš jos priteisti mažamečiui K. V. 500 (penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nusprendus, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla nėra atsakinga už nepilnamečio kaltinamojo V. B. padarytą neturtinę žalą mažamečiui nukentėjusiam K. V., prašo priteisti iš kaltinamojo V. B., o jam neturint lėšų, iš jo atstovės pagal įstatymą, motinos L. R.. Ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis V. B. dėl menkavertės priežasties, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, pakėlęs mažametį K. V. metė ant žemės. Mažametis ne tik labai išsigando, tačiau krisdamas susitrenkė galvą, kairį šoną ir koją, t. y. patyrė ir didelį fizinį skausmą. Taigi tokie kaltinamojo veiksmai sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam K. V. fizinį skausmą, mažametis jautė nerimą, įtampą, baimę, patyrė išgąstį, neigiamus išgyvenimus.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad mažametis nukentėjusysis K. V. dėl kaltinamojo V. B. jam sukelto fizinio skausmo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad numestas nukentėjusysis krito ant laiptų, dėl to jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, kurį nukentėjusysis įvertino 8 balais. Dėl tokio vyresnio mokinio elgesio mažametis nukentėjusysis neabejotinai patyrė ir nerimą, išgąstį, baimę eiti į mokyklą.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl sukelto fizinio skausmo. Kita vertus byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam mažamečiui būtų nustatyti kokie nors kūno sužalojimai, sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, kad nukentėjusysis būtų kreipęsis į specialistus dėl padarytų kūno sužalojimų ar patiriamo psichinio diskomforto, baimių.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (fizinis skausmas sukeltas vienu veiksmu numetant nukentėjusįjį ant laiptų), nukentėjusiojo amžių, t. y. kad nukentėjusysis yra mažametis, į tai, kad dėl patirto fizinio skausmo ir išgąsčio nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė kurį laiką; tai pat tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, tos pačios mokyklos mokinys, neturintis jokio turto ir negaunantis jokių pajamų, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl padarytų nusikaltimų, sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 200 Eur. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, be kita ko, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Ieškovė patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti neturtinę žalą pirmiausia iš mokymo įstaigos, o teismui sprendžiant, jog mokykla neturi pareigos atlyginti padarytos neturtinės žalos iš kaltinamojo ir subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą.

CK 6.276 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas.

Remiantis teismų praktika įstatymai atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms. Šių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė. Ar turi ir kokiomis dalimis subsidiarieji skolininkai turi atsakyti prieš nukentėjusįjį, kiekvienu atveju priklauso nuo šių asmenų kaltės dėl vaiko nepriežiūros. Kalte šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jeigu priežiūrą delikto padarymo atveju vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra tik jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė, o jei priežiūrą privalo vykdyti mokykla ar kita institucija, tai kaltė yra šios institucijos. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Tai gali būti mokyklos teritorijoje ir už jos ribų, bet priežiūra turi būti organizuota ir tinkamai vykdoma ten, kur vyksta mokyklos renginys ar užsiėmimas (pavyzdžiui, pamoka išvykus į gamtą, muziejų, kitą teritoriją; renginys ne mokyklos patalpose). Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia užsiėmimas ar renginys. Priežiūra taip pat nelaikytini atvejai, kai vaikas nedalyvauja mokyklos užsiėmimuose ar renginiuose, pavyzdžiui, praleidinėja pamokas, bet tokiu atveju nepilnamečio tėvai ar globėjai, kiti juos prižiūrintys asmenys turi būti apie tai informuojami, kad galėtų organizuoti ir vykdyti jiems priklausančią priežiūrą ar vykdyti kitas pareigas, susijusias su nepilnamečiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinė byla Nr. 3K-3-434/2010).

Mokymo institucijos civilinę atsakomybę už nepilnamečiui žalą reglamentuoja ne tik jau minėtas CK 6.276 straipsnio 2 dalis, bet ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 5 dalis. Minėtų teisės aktų nuostatos numato, kad mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, pedagogai privalo laiduoti saugią ir sveiką auklėtinių asmenybės galių plėtotę, įpareigoja sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas, viena iš klasės auklėtojo pareigų yra bendrauti su auklėtiniu ir jo šeima apie auklėtiniui iškylančias elgesio problemas, domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga.

Teismas įvertina, kad atsakovė – mokykla, būdama profesionalia vaikų auklėjimo ir mokymo institucija, privalėjo visiškai užtikrinti, kad nekiltų jokių prielaidų žalai kilti, užtikrinti pakankamą mažamečių vaikų stebėjimą, iš anksto numatyti galimą žalos kilimą ir užkirsti jai kelią. Šio delikto prasme civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovė neužtikrino saugaus mokinių elgesio pertraukos metu, kas nulėmė žalos padarymą, nes pertraukos metu, mokyklos teritorijoje lauke, įvyko konfliktas (dėl numestos sniego gniūžtės) tarp mažamečio ir nepilnamečio, kas lėmė, kad vyresnis mokinys nebuvo laiku sutramdytas, nes galimai nebuvo įvykio teritorijoje budinčio mokytojo, o tik suaugę asmenys, ne mokyklos darbuotojai (liudytojas, buvęs mokyklos direktorius), kurie nėra tiesiogiai atsakingi už mokinių saugumą mokykloje. Teisiamojo posėdžio metu mokyklos atstovė, nepaaiškino aplinkybių ir nepateikė teismui įrodymų, kad nagrinėjamo įvykio metu, pertraukos metu vyko budėjimas mokyklos teritorijoje (stadione), kur įvyko konfliktas tarp mažamečio ir nepilnamečio. Mokyklos atstovės pateiktame budėjimo pertraukų metu grafike nėra aišku ar vyksta mokytojų budėjimas mokyklos stadione lauke, tokia vieta nėra nurodyta minėtame grafike, taip pat liudytojo T. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad mokyklos darbuotojų, mokytojų kieme, kai įvyko incidentas, nebuvo (b. l. 71). Teismas atkreipia dėmesį, į tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktos foto nuotraukos (laiptų) ir vaizdo medžiaga, užfiksuotą mokyklos kamerų, leidžia daryti išvadą, jog mokykla neužtikrina pakankamo budinčių mokytojų skaičiaus, siekiant maksimaliai suteikti vaikams saugumą, pastebėti kylančius konfliktus ir spėti juos suvaldyti. Teismo vertinimu, būtent tokia situacija susiklostė ir šįkart. Šių aplinkybių pagrindu vertintina, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos neveikimas bei priežastinis ryšys su atsiradusia žala, yra įrodytas. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys. Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta mokyklos teritorijoje pertraukos metu, taigi pripažintina, kad yra pagrindas taikyti atsakomybę mokyklai, turėjusiai užtikrinti tinkamą mokinių priežiūrą, t. y. pertraukos metu įvykusio konflikto tarp mažamečio ir nepilnamečio, K. V. patirtas fizinio skausmo sukėlimas reiškia, jog mokykla netinkamai vykdė mokinių priežiūrą, neužtikrino mažamečio saugumo jam esant mokyklos teritorijoje. Tokia situacija neabejotinai reiškia mokyklos kaltę dėl netinkamai prižiūrėto nepilnamečio, padarytos žalos (CK 6.276 straipsnio 2 dalis), todėl dėl nukentėjusiam mažamečiui K. V. padarytos neturtinės žalos subsidiari atsakomybė kyla ir ugdymo įstaigai – (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinio ieškinio reikalavimas dėl K. V. patirtos neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo V. B., o pastarajam neturint pajamų ir turto, subsidiariai neturtinę žalą iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, nustatant, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklos pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai V. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turto arba pajamų, kurių pakanka žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenos su vaizdo įrašais ir mokyklos kamerų bei nepilnamečio apklausa (esantys prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Proceso išlaidų nėra.

V. B. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu V. B. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje paskirtas bausmės subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. B. laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. B. paskirtą galutinė bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. sausio 19 d. Šiaulių aplinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir skirti V. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti pagal 2022 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktai paskirti V. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant V. B. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 20 val. iki 7 val.; mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų organizuojamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti.

Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo V. B., o V. B. neturint pajamų ir turto, subsidiariai 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, nustatant, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklos pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai V. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turto arba pajamų, kurių pakanka žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenas, esančias prie bylos viršelio palikti saugoti kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti V. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti V. B., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.