Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. G., jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, nukentėjusiajam A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (APT) bylą pagal V. G. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo panaikinimo, nukentėjęs A. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK 1 PK VP Verkių PN tyrėjas 2007-08-29 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. G. už tai, kad jis 2007-07-14 apie 19.30 val. Bajorų sodų 17-ojoje gatvėje, Vilniuje viešoje vietoje vedžiojo šunį be antsnukio, tuo sukeldamas grėsmę žmonių sveikatai, ramybei, bei pažeidė kitų asmenų teises ir interesus (b. l. 30-31).

Vilniaus m. savivaldybės tarybos administracinė komisija išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą 2007-10-03 priėmė nutarimą patraukti V. G. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 110 str. 1 d. ir 3 d. bei skirti jam 500 litų baudą (b. l. 9).

V. G. padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK nuostatas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą, netinkamai pritaikytas ATPK 110 str., skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas. Nurodo, kad nagrinėdama bylą Komija nesiaiškino, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jis kaltas jo padarymu, nesiaiškino kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teigia, kad byla buvo nagrinėjama tendencingai. Į Vilniaus m. VPK 1 PK Verkių PN jis buvo iškviestas apgaule, t.y. šaukime nurodytas atvykimo tikslas buvo apklausa, tačiau jam iš karto buvo surašytas ATP protokolas. Tuo tarpu visa B. šeimyna buvo apklausta dar iki tol, be to jiems netgi buvo galima patikslinti savo duotus parodymus. Jis iš karto įgijo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinę padėtį ir jam liko tik pasirašyti ATP protokolą. Komisijai jis pateikė fotolenteles, kurios įrodo, kad jo šuo laikomas pagal Vilniaus miesto mero patvirtintas taisykles. Pateikė pakankamai įrodymų, kad B. yra suinteresuotas jį apkalbėti ir apkaltinti pažeidimo padarymu. Tačiau jo pateikti įrodymai liko Komisijos neįvertinti, o jam pažeidimas inkriminuotas vadovaujantis tik B. ir jo liudytojų parodymais. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau pažeidimų, numatytų ATPK 110 str. 1 d. ar 2 d., jis nebuvo padaręs, todėl inkriminuoti jam ATPK 110 str. 3 d. numatytą pažeidimą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Skirdama nuobaudą Komisija nesivadovavo ATPK 30² str. nuostatomis, t. y. parinktas baudos dydis aiškiai viršija baudos vidurkį, nors atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Neaišku kodėl Komisija, priimdama nutarimą, vadovaujasi ATPK 37 str., 38 str., kurie taikomi tais atvejais, jeigu administraciniu teisės pažeidimu asmenims padarytas turtinis nuostolis ir priimant sprendimą skirti nuobaudą dar reikia spręsti klausimą dėl kaltininko įpareigojimo atlyginti nuostolį ar įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Tiek surašant ATP protokolą, tiek bylos nagrinėjimo metu jis aiškino, jog šunį vedžiojo su pavadėliu ir su antsnukiu. Jokių motyvų, kuriems esant galima spręsti, kad jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, skundžiamame nutarime nėra nurodyta. Tai tik patvirtina, kad byla išnagrinėta šališkai ir tendencingai.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo palaikė skundą ir prašė nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad 2007-07-14 jis vedė šunį į mašiną. Jam buvo užtvertas kelias ir jis negalėjo privažiuoti prie pat namų. Šuo buvo su pavadėliu ir antsnukiu. Prie savo mašinos, kuri stovėjo prie I. P. sklypo, buvo B., jos sūnus B. ir sūnaus sugyventinė. Išbėgo P., kuris keikėsi ir bėgo prie G.. Šuo vilkšunis atsistojo į puolimo padėtį. Jis sutrumpino pavadėlį iki 10 cm. I. išsigando šuns ir atsitraukė. Tuomet jis nuvedė šunį iki mašinos, nuėmė antsnukį ir įleido į mašinos bagažinę. Jo šuo jokios grėsmės niekam nesukėlė, šuo yra dresuotas. Paaiškino, kad tarp jo ir B. nuolat vyksta konfliktai nuo 1997 m. Jo šuo buvo nuodijamas. B. ne kartą grasino susidoroti su šunimi. B. palaiko jos šeima. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad protokolas surašytas tik dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 1 d., tai matyti iš V. G. įteiktos protokolo kopijos, o vėliau jau protokolo originale įrašyta ir LR ATPK 110 str. 3 d. Paaiškino, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog B. ir kiti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. G. liudytojai nebuvo apklausti.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas, priimamas naujas nutarimas.

V. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad viešoje vietoje Bajorų sodų 17-ojoje gatvėje, Vilniuje, vedžiojo šunį be antsnukio, tuo sukeldamas grėsmę žmonių sveikatai, ramybei bei pažeisdamas kitų asmenų teises ir interesus.

V. G. ginčija jam inkriminuotą pažeidimą, teigdamas, kad jo šuo buvo vedamas su pavadėliu ir su antsnukiu ir jokios grėsmės aplinkiniams nesukėlė, nors pripažįsta, kad šuo puolė I. P., einantį link jo. I. P. išsigando ir atšoko, tačiau jis šunį sulaikė sutrumpinęs iki 10 cm pavadėlį.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-07-26 sprendimu Nr.1-1283 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių ( toliau – Taisyklės) (skelbtos dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ 2006-08-05, Nr.177 ir 2006-08-12, Nr.183) 13 punkte nurodyta, jog gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, higienos reikalavimų, nesužeis kitų gyvūnų. Taisyklių 18 p. nurodoma, kad viešose vietose šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m.

Surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog V. G. pažeidė paminėtas teisės normas ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 3 d. LR ATPK 110 str. 3 d. nurodoma, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. LR ATPK 110 str. 1 d. nurodyta, kad administracinė atsakomybė kyla už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Veikos kvalifikavimui pagal LR ATPK 110 str. 3 d. pakanka įrodyti, kad paminėta veika sukėlė pavojų asmens turtui, sveikatai ar gyvybei (grėsmė – gresianti padėtis, grėsimas, pavojus. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000 m., 186 psl.). Taigi teisės norma nereikalauja, kad kiltų tam tikros neigiamos pasekmės, šuo sužalotų žmogų ar pan., pakanka, kad žmogus šuns elgesį suprastų kaip jam pavojingą

Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradėta Vilniaus m. VPK 1 PK VP OVP 2007-07-14 gavus A. B. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2007-07-14 apie 19.30 val. V. G. siundė ant jo, jo motinos ir draugės savo šunį, kurį vedėsi su pavadėliu, tačiau be antsnukio. Šuo galėjo jį lengvai sužeisti (b. l. 21-22).

Dėl to paties įvykio 2007-07-14 paaiškinimą surašė ir V. R. (b. l. 23-24). V. R. paaiškino, kad kaimynas V. G. atsivedė šunį be antsnukio ir siundė jį ant iš automobilio išlipusių A. B. ir A. B.. Ji buvo išsigandusi ir bijojo išlipti iš automobilio.

Taip pat byloje yra A. B. paaiškinimas (b. l. 25), kuriame ji nurodė, kad kaimynas V. G. atsivedė šunį, kuris buvo su pavadėliu, tačiau be antsnukio, ir pradėjo siundyti šunį ant sūnaus ir vienu metu kaimyno šuo šoko ant jos, tačiau neįkando. Kaimynas į visa tai žiūrėjo ir šuns nuo jų netraukė.

Vilniaus m. VPK 1 PK VP Verkių PN tyrėjas 2007-08-13 paėmė paaiškinimą iš liudytojo I. P. (b. l. 26-27). I. P. paaiškino, kad jis matė, kaip kaimynas V. G. vedėsi vilkšunį su pavadėliu, tačiau be antsnukio. Jis išėjo į gatvę. Kol šnekėjo su V. G. dėl jo elgesio su kaimynais B., G. šuo pribėgo prie jo ir pradėjo šokinėti ant jo, tačiau neįkando. Jis pasakė G., kad uždėtų šuniui antsnukį. Ar V. G. pjudė šunį ant kaimynų B., jis nematė.

I. P., A. B. ir V. R. teismo posėdyje buvo apklausti liudytojais. A. B. teismo posėdyje parodė, kad V. G. atsivedė šunį, šuo buvo be antsnukio. Šuo šoko ant jos, bet sūnus ištiesė ranką tuo ją apsaugodamas. Šuo ranką tik palaižė, liudytojos nebepuolė. Ar ant kitų žmonių šuo šoko, ji nematė. V. G. šuns nebuvo paleidęs nuo pavadėlio, tačiau pavadėlis buvo ilgas.

V. R. teismo posėdyje parodė, kad V. G. atsivedė šunį. Šuo nebuvo draugiškas. Šuo buvo privestas arti prie A. B.. Šuo šoko ant B.. Šuo rodė dantis. Ji sėdėjo automobilyje ir bijojo išlipti.

I. P. teismo posėdyje parodė, kad jį pasikvietė B. parodyti, jog V. G. užtvėrė jiems kelią išvažiuoti. V. G. atėjo su šunimi. Įvyko kivirčas. Šuo priekinėm kojom šoko ant liudytojo. Liudytojas pasakė G., kad jis šuniui uždėtų antsnukį, nes šuo buvo be antsnukio. Kodėl šuo šokinėjo, gal ir iš džiaugsmo, jis nežino. Liudytojas nematė, kad šuo būtų puolęs kitus asmenis. Šuo didelis, todėl jis išsigando. Ar buvo šuo prisilietęs prie jo, jis neatsimena.

Liudytojų parodymai sutampa, yra logiški ir nuoseklūs, atitinka rašytinius bylos įrodymus, todėl netikėti jais pagrindo nėra. Byloje yra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. santykiai su A. B. bei liudytoja A. B. yra konfliktiški, dėl to A. B. ir liudytojai A. B. bei V. R., kuri yra A. B. draugė, gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau šių asmenų parodymus patvirtino liudytojas I. P., kurio parodymus teismas vertina kaip nešališkus ir objektyvius. Nenustatyta, kad I. P. būtų suinteresuotas apkaltinti V. G. pažeidimo padarymu. Pats V. G. nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti I. P. parodymų objektyvumu. Tai, kad tokioje situacijoje A. B. ir A. B. atsimena tik tai, kad šuo šokinėjo link jų, o I. P., kad šuo šoko link jo, yra paaiškinama tuo, kad I. P. atėjo vėliau, jau prasidėjus konfliktui. A. B. tuo pačiu metu buvo užsiėmęs ir skambinimu policijai, o A. B. tam tikrais momentais slėpėsi kaimyno I. P. sodo sklype. I. P. parodymus iš dalies patvirtina pats V. G., kuris pripažino, kad šuo šoko ant I. P., bet jis šunį sulaikė. Jų paaiškinimai skiriasi tik tuo, kad I. P. teigė, kad šuo buvo be antsnukio, o V. G. aiškino, kad antsnukį nuėmė tik sodindamas šunį į automobilį. Ta aplinkybė, kad šuo puldinėjo ant žmonių pasitvirtino. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti I. P. paaiškinimu, kad šuo buvo be antsnukio.

Teismas daro išvadą, kad ištirti įrodymai yra pakankami V. G. kaltei dėl padaryto pažeidimo įrodyti. Nors V. G. neigia kaltę, tačiau pažeidimą paneigiančių objektyvių įrodymų į bylą nepateikė. Visi teisme apklausti liudytojai parodė, kad V. G. šunį vedėsi su pavadėliu, tačiau be antsnukio. Jau vien šuns vedžiojimas be antsnukio nors ir su pavadėliu kelia grėsmę aplinkinių turtui, sveikatai ar gyvybei. Be to liudytojai parodė, kad šuo šokinėjo, o liudytojai dėl to buvo išsigandę. Todėl grėsmė nukentėjusiojo ir liudytojų turtui ir sveikatai buvo kilusi. Darytina išvada, kad V. G. patrauktas atsakomybėn pagal LR ATPK 110 str. 3 d. pagrįstai.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo ir ATP protokolo V. G. inkriminuotas ir LR ATPK 110 str. 1 d. pažeidimas. Tačiau ši teisės norma numato atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Tuo tarpu V. G. veika atitinka LR ATPK 110 str. 3 d. numatyto pažeidimo dispoziciją. Todėl LR ATPK 110 str. 1 d. pažeidimas V. G. inkriminuotas nepagrįstai. Be to, kaip nustatyta teisminio bylos nagrinėjimo metu, V. G. išduotojo ATP protokolo kopijoje buvo nurodyta tik, kad V. G. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 1 d. (b. l. 44-45). Protokolo originale nurodyta, kad V. G. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 3, 1 d. (b. l.30-31). Liudytoju apklaustas tyrėjas E. P. neigė pataisymus protokolo originale ir aiškino, kad kopijoje tikriausiai neatsispaudė skaičius 3, tačiau ši aplinkybė kelia abejones.

Skundžiamas nutarimas naikinamas dėl to, kad V. G. nepagrįstai inkriminuotas LR ATPK 110 str. 1 d. numatytas pažeidimas, ir dėl to, kad administracinė komisija patraukdama V. G. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 110 str. 1 d. ir 3 d. skyrė 500 litų baudą, atskirai nenurodydama, kokią nuobaudą skiria už pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 1 d., padarymą, o kokią už pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 3 d., padarymą, t. y. skirdama nuobaudą nesivadovavo LR ATPK 33 str. Pažeidimo esmė ATP protokolo kopijoje, kuri buvo išduota V. G., aiškiai aprašyta ir šis aprašymas visiškai atitinka ATPK 110 straipsnio 3 dalies dispoziciją, todėl klaidingu veikos kvalifikavimu jo teisės į gynybą nebuvo grubiai pažeistos. Pažeidimas įrodytas surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl V. G. trauktinas atsakomybėn už pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 3 d., padarymą. Už šį pažeidimą V. G. skirtina 500 litų baudą, t.y. sankcijoje numatytos baudos vidurkis, nes nenustatyta nei V. G. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių (LR ATPK 30 str., 30² str.). Tokiu V. G. veikos perkvalifikavimu jo padėtis nėra pabloginama. Pilnutinai pasinaudoti savo teise į gynybą jis turėjo galimybę tiek nagrinėjant bylą administracinėje komisijoje, tiek nagrinėjant bylą teisme. V. G. tokiomis galimybėmis pasinaudojo, abiem atvejais jo interesus atstovavo advokatas.

Dėl V. G. nurodomų procesinių pažeidimų, o būtent dėl to, kad jis buvo iškviestas į policijos komisariatą tik apklausai, tuo tarpu jam buvo surašytas ATP protokolas. Teismas šiuo atveju neranda jokių ATPK 259-262 straipsnių reikalavimų pažeidimo. Iki protokolo surašymo pareigūnai jau buvo surinkę pakankamai asmenų, tame tarpe ir nesuinteresuotų, t.y. I. P., paaiškinimų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje paprastai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas imamas surašant ATP protokolą. Protokolo blanke tam yra numatytos specialios grafos. Asmuo, kuriam buvo surašytas protokolas turi teisę tiek pačiame protokole, tiek atskirai teikti įvairius prašymus dėl įrodymų rinkimo, dėl liudytojų apklausos. Tuo labiau, kad šiuo atveju teisme apklaustas pareigūnas, kuris surašė protokolą, E. P. patvirtino, kad dar iki protokolo surašymo telefonu iškvietė V. G. į komisariatą, šis atvyko su advokatu ir pareikalavo iškviesti jį kitu laiku. Jis šį prašymą tenkino ir įteikė V. G. šaukimą atvykti kitu, jam patogiu laiku. V. G. jau pirmą kartą atvyko su advokatu. Šių aplinkybių neneigė ir V. G.. Taigi V. G. teisė į gynybą nei iki protokolo surašymo, nei jo surašymo metu pažeista nebuvo.

Nepagrįstas yra ir V. G. skundo teiginys, kad LR ATPK 110 str. 3 d. numato atsakomybę už pažeidimo pakartotinumą. Atsakomybę už šio straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse numatytą veiką, padarytą asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus, numato 110 str. 4 d., o ne trečia dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 3 p. ir 128 str.,

nutarė:

V. G. skundo nepatenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2007-10-03 nutarimą panaikinti. Patraukti V. G. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 3 d., padarymą ir už šį pažeidimą skirti V. G. 500 litų baudą.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.