Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-13 · Administracinė byla Nr. I-76-394/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-13
Bylos Nr.
I-76-394/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02146-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
Ž. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-76-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02146-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 20.4.;55.1.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui Ž. Š.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ž. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 550 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 3 ir 69 nuo 2016-09-08 iki 2016-09-19 vienas, tačiau jam neužteko gyvenamojo ploto, nes į bendrą gyvenamąjį plotą įskaičiuojamas tualetas ir baldai, laikymo sąlygos buvo siaubingos, tualetas nebuvo atitvertas nuo likusios kameros erdvės, kameroje laikėsi smarvė, nuolatinė drėgmė, dėl kurios pastoviai skaudėjo galvą, kojas, kamerose langai nesandarūs ar išdaužyti, buvo šalta, nebuvo ventiliacijos, trūko gryno oro, sienos pasidengusios pelėsiais ir grybeliu, pelės ir žiurkės naikino asmeninius daiktus bei maistą, kamerose nebuvo šilto vandens, dėl nepakankamo apšvietimo nebuvo įmanoma nei skaityti, nei rašyti. Dėl šių trūkumų slėgė emocinė depresija, atsirado sveikatos sutrikimų, sušlubavo psichika, dėl to susižalojo (susipjaustė ranką).

Atsiliepimas

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie posėdį pranešta tinkamai (78 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (66-72 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2016-04-20 iki 2016-09-14 kamerose Nr. 3 ir 69 vienas ir jam teko nuo 6,83 iki 7,14 kv. m., o tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui visas jo kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu kameros Nr. 3 ir 69 nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, todėl jokių rašytinių įrodymų, kad laikymo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, nėra. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ bei „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Dėl karšto vandens kamerose atsakovas nurodė, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad visos kameros įrengtos vadovaujantis nurodytomis taisyklėmis ir higienos normomis, gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas, kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jos plotą, yra du šviestuvai, kuriose įstatytos dvi-keturios dienos šviesos lempos ir dirbtinė naktinė šviesa.

Atsakovas nurodo, kad visose kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas nurodo, kad patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu įstaigoje buvo vadovaujamasi 2016-2017 m. Šiaulių TI dezinfekcijos planu. Jokių skundų dėl netinkamos dezinfekcijos ar dezinsekcijos vykdymo pareiškėjas įstaigos direktoriui nebuvo pateikęs, o dėl šių dalykų pirmą kartą skundžiasi tik teismui. Šiaulių visuomenės sveikatos centras pažeidimų dėl graužikų naikinimo nenustatė.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas Ž. Š. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 550 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2016-09-08 iki 2016-09-19, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2016-10-11 pažymos Nr. 60/09-36205 (27 b. l.) matyti, kad pareiškėjas Ž. Š. ginčo laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016-09-08 iki 2016-09-19, viso 12 dienų, gyvenamosiose kamerose Nr. 3 ir 69, kurių plotas 6,83 ir 7,14 kv. m., vienas ir jam teko 6,83 kv. m. kameroje Nr. 3 ir 7,14 kv. m. kameroje Nr. 69, taigi visas 12 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

Pažymėtina, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo eliminuoti baldais ir sanitariniu mazgu užstatytą tardymo izoliatorių kamerų plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą. Tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, drėgna, šalta, nebuvo ventiliacijos, sienos pasidengusios pelėsiais ir grybeliu, nepakankamas apšvietimas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kameros Nr. 3 ir 69 nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, todėl nėra jokių rašytinių įrodymų, kad laikymo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų. Atsakovas į bylą pateikė du Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (52-58, 82-84 b. l.), iš kurių matosi, kad 2015 m. spalio 6 d. atlikto patikrinimo metu Šiaulių TI gyvenamosios kameros nebuvo tikrintos, o 2016-07-15 patikrinimo metu buvo patikrinta ir kamera Nr. 3, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016-09-08 iki 2016-09-15, 2016-07-21 patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (82-84 b. l.) užfiksuota, kad vizualiai matomo pelėsio kameroje Nr. 3 nebuvo, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, kameros vėdinamos per langus. Taigi atsakovo į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento atlikto patikrinimo duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kameros Nr. 3 būklės, nes nenustatyti nei oro temperatūros, nei santykinės oro drėgmės, nei dirbtinės apšvietos, nei ventiliacijos pažeidimai, pelėsio nerasta. Nors kameros Nr. 3 patikrinimas buvo atliktas liepos mėnesį, o pareiškėjas joje buvo laikomas rugsėjo mėn. pradžioje, tačiau, teismo nuomone, nei oro temperatūros, nei santykinės oro drėgmės, nei patalpų ventiliacijos parametrai rugsėjo mėnesį, lyginant su liepos mėn., negalėjo skirtis tiek, kad būtų galima fiksuoti higienos normos pažeidimus. Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie kameros Nr. 69 būklę, nors, pagal teismų praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). 2016-10-13 Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-702 (39-40 b. l.) nurodyta, kad įstaigoje nėra įrengta ventiliacijos sistema, todėl patalpose gali būti per mažas oro judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis, Šiaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą, natūralią apšvietą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, taigi pats atsakovas patvirtina, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose galėjo būti drėgna, šalta, tamsu, netinkama ventiliacija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių dėl kameros Nr. 69 būklės (drėgna, šalta, nėra ventiliacijos, sienos pasidengusios pelėsiu, nepakankamas apšvietimas) ir konstatuotina, jog pareiškėjas kameroje Nr. 69 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto, reglamentuojančio patalpų dirbtinį apšvietimą, 16 punkto, reglamentuojančio oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę, 39 punkto, kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, netinkamai įrengti sanitariniai mazgai – neatitverti nuo kameros, laikėsi nemalonus kvapas. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016 m. spalio 13 d. pažymoje Nr. 62/08-702 (39-40 b. l.) nurodoma, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, tačiau šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose. Taigi atsakovas nepateikia pakankamai duomenų, kad sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose jo buvimo laikotarpiais buvo tinkamai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, kad buvo įrengta atskira oro šalinimo sistema, todėl pripažintina, kad kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo gana mažos, o lovos praktiškai būna šalia sanitarinio mazgo, laikytina, kad dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Dėl privatumo užtikrinimo pažymėtina, kad pareiškėjas kamerose Nr. 3 ir 69 buvo laikomas vienas, todėl jo privatumas nebuvo pažeistas.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo šilto vandens. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl šilto vandens nebuvimo kamerose nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose pelės ir žiurkės naikino asmeninius daiktus bei maistą. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui, pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu buvo vadovaujamasi 2016-2017 m. Šiaulių TI dezinfekcijos planu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo metu vertinti ir pareiškėjų skunduose nurodyti faktai dėl kenkėjų buvimo kamerose, tame tarpe ir kameroje Nr. 3, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, taip pat nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimo, naikinimo vykdymas, nustatyta, kad kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų, apie pastebėtus kenkėjus kamerose Nr. 3 <....> informacija nefiksuota (82-84 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad jo buvimo kamerose buvo pelių ir žiurkių, o įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad dėl papildomos deratizacijos jo laikymo kamerose atlikimo į Šiaulių TI administraciją nesikreipė, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI pablogėjo jo sveikata – skaudėjo galvą, kojas, kankino nemiga, sušlubavo psichika, dėl to susižalojo. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu keturis kartus kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą dėl įvairių negalavimų, tame tarpe ir dėl kojų skausmo, nemigos, tačiau sveikatos istorijoje duomenų apie susižalojimą nėra. 2016-09-16 korpuso vyresnysis surašė tarnybinį pranešimą Šiaulių TI direktoriui dėl to, kad Ž. Š. susibraižė kairės rankos dilbį, paklausus, kodėl taip padarė, paaiškino, kad psichiatrė nedavė vaistų, dėl to susižalojo (60 b. l.). Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje užfiksuotas pareiškėjo sužalojimo pobūdis – kairės rankos dilbio brėžtinės žaizdos (62 b. l.), iš liudytojo apklausos protokolo ir nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat matosi, kad Ž. Š. susižalojo dėl to, kad buvo pokalbyje pas psichiatrę, tačiau „ši nieko nepadėjo“ (59, 63-65 b. l.). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2016-09-16 padarytas gydytojos psichiatrės įrašas apie tai, kad pareiškėjas prašė migdomųjų, šiuo metu psichikos sutrikimų nestebima, indikacijų gydymui nėra (18 b. l.). Taigi atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas susižalojo dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI ar dėl laikymo sąlygų sutriko jo sveikata.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, nes pareiškėjas kameroje Nr. 69, neatitinkančioje higienos normos reikalavimų, buvo laikomas tik 5 dienas, o kamerose, kuriose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas – 12 dienų, minimali gyvenamojo ploto norma per visą pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpį nebuvo pažeista, pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, nesiskundė, gautas skundas tik dėl valymo priemonių išdavimo ir maisto produktų įsigijimo tvarkos (28-38 b. l.). Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014 ir kt.).

Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo Ž. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė