Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Chodorcevičienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūroje 2016-11-15 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-306-16 pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 229 str. 1 d., t. y. dėl galimo (duomenys neskelbtini) ( toliau –(duomenys neskelbtini)) slaugytojos V. P. tarnybos pareigų neatlikimo N. Ž. atžvilgiu.

2017-06-21 Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Chodorcevičienės nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-2-00306-16 nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 229 str.

2017-07-11 Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo gautas pareiškėjos R. S. Ž. ir jos atstovo advokato Ž. R. apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirti pakartotinę deontologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Kauno teismo medicinos ekspertams.

Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D. Skrebiškio nutarimu nuspręsta R. S. Ž. ir jos atstovo advokato Ž. R. apeliacinį skundą atmesti.

Dėl šio nutarimo R. S. Ž. ir jos atstovas advokatas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą. S. P. miesto apylinkės teismo 2017-08-04 nutartimi pareiškėjų apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai bei bylos eigą prižiūrintys ir kontroliuojantys prokurorai nesiėmė visų galimų ikiteisminio tyrimo veiksmų, jog būtų išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Skunde teigiama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodoma, kad teismas visiškai deklaratyviai nurodė, kad prokurorai nesiėmė visų galimų ikiteisminio tyrimo veiksmų, jog būtų išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Skunde pažymima, kad teismas skundžiamojoje nutartyje nėra nurodęs, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atlikti ir kokius būtina atlikti, taip pat nėra nurodyta, kokie ikiteisminio tyrimo duomenys, reikšmingi galutinio sprendimo priėmimui prokuroro nutarimuose neįvertinti. Toliau skunde detaliai nurodoma, kokia ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo įvertinta priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, aprašomas pateiktas medicinos ekspertų deontologinės ekspertizės aktas. Be visa to, skunde nurodoma, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį tęsiant yra manoma, kad bus išsiaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.

Byloje buvo gautas ir R. S. Ž. bei jos atstovo advokato atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros 1 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Chodorcevičienės skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-04 nutartį. Atsiliepime teigiama, jog prokurorės skundas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl atmestinas. Skunde teigiama, kad prokurorai minimuose nutarimuose suabsoliutina atliktos deontologinės ekspertizės akto bei jos išvados dalį, tačiau nevertina, jog ši išvada nurodo apie greitosios medicinos pagalbos darbuotojos V. P. pareigų neatlikimą ar netinkamų jų atlikimą, t. y. N. Ž. negaivinimą, o tik jo apžiūrą, kas savaime akivaizdžiai nėra tapatu pagalbos suteikimui. Toliau skunde dėstomos N. Ž. mirties aplinkybės. Teigiama, kad V. P. atvykusi į įvykio vietą paklausė N. Ž. širdies darbo, jo neradus kelis kartus paspaudė N. Ž. krūtinės ląstą, tačiau pajuto, kad jis buvo bepradedantis stingti, tuomet (duomenys neskelbtini) darbuotoja užpildė biologinės mirties konstatavimo aktą, kuriame užrašė mirties laiką – 22.34 val. Toliau skunde cituojamas Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas. Pažymima, kad minimo įstatymo 10 str. 1 d. yra nurodyta, kad žmogaus gaivinimo leidžiama nepradėti, jeigu yra neabejotinų mirties požymių, t. y. negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas, lavoniškas atšalimas, lavoniškas sustingimas, yra lavondemių ir kitų ankstyvųjų bei vėlyvųjų lavoniškų reiškinių. Toliau atsiliepime nurodoma, kas yra aukščiau minėti reiškiniai, kada jie atsiranda po žmogaus mirties. Tuo remiantis atsiliepime teigiama, kad (duomenys neskelbtini) darbuotoja netinkamai nustatė N. Ž. sustingimą, o lavondėmių ant jo kūno negalėjo būti visai nes iki jos atvykimo į įvykio vieta buvo praėjęs trumpas laiko tarpas. Atsiliepime pasisakoma, jog (duomenys neskelbtini) darbuotoja tik apžiūrėjo N. Ž. kūną, tačiau visiškai nesistengė jo gaivinti, t. y. nesiėmė būtiniausių pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011-08-31 įsakymu V-822 patvirtintų gaivinimo standartų dėl to neatliko savo darbo arba jį atliko nesilaikydama reikalaujamos tvarkos kas jei gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Priešingu atveju, nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus.

Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo 2017-08-04 nutarties teismas pasisakė, kad skundžiamas Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D. S. 2017 m. liepos 17 d. nutarimas, kuriuo prokuroras atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2017 m. birželio 21 d. Panevėžio apygardos prokuratūros 1 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Chodorcevičienės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad prokuroras savo sprendimą pagrindė ikiteisminio tyrimo duomenis vertindamas selektyviai. Teismas teigia, kad faktiniai duomenys, pagrindžiantys mirusiojo mirtį, privalėjo būti aptariami ir vertinami priimant galutinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo. Taip pat nurodoma, kad prokuroro nutarime turėjo būti analizuojami ir vertinami Pareiškėjų skunde nurodyti duomenys.

Skundą nagrinėjantis teismas su tokia apylinkės teismo nutartimi ir joje esančiomis išvadomis nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad konstatavus, jog prokuroras savo sprendimą pagrindė ikiteisminio tyrimo duomenis vertindamas selektyviai ir dėl to nepagrįstai, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje šios savo išvados nepagrindė konkrečiais duomenimis, nenurodė, kokie konkrečiai ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys prokurorų nebuvo vertinami ar kokie tyrimui reikšmingi proceso veiksmai nebuvo atlikti. Nesant pagrįstų ir argumentuotų motyvų ikiteisminis tyrimas negali būti atnaujintas.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos matyti, jog 2016-11-15 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymis nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str. BK 229 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, dėl neatsargumo neatlikusio savo pareigų ar jas netinkamai atlikusio, jeigu dėl to valstybė, juridinis asmuo ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. BK 229 str. numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga tarnybai veikla (neatlikimas valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) savo pareigų arba jų netinkamas atlikimas; 2) nusikalstamais padariniais – didele žala (turtinio ar kitokio pobūdžio) valstybei, juridiniams ar fiziniams asmenims; 3) priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas. Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 str., valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė už tarnybos pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra priežastinis ryšys. Iš to seka, jog byloje turi būti nustatyta, kad neatlikimas ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą. Nenustačius tokio priežastinio ryšio, nėra pagrindo taikyti BK 229 str. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo byloje esančiame Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugytojos V. P. veiksmų įvykio vietoje 2014-03-26 apžiūrint nukentėjusįjį N. Ž. ir N. Ž. mirties priežastinio ryšio nėra. Toje pačioje išvadoje pasisakyta, jog N. Ž. mirtį sukėlęs uždusimas, suspaudus kaklą kilpoje, įvyko iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo. Taigi, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp (duomenys neskelbtini) slaugytojos veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, pasireiškusio tiesioginės didelės žalos atsiradimu. Abejoti teismo medicinos ekspertų išvada, grindžiama objektyviais bylos duomenimis, nėra pagrindo, o tai kartu suponuoja ir ginčijamais prokurorų nutarimais konstatuotą išvadą, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 229 str., požymių.

Panevėžio apylinkės teismui pateiktame Pareiškėjų skunde keliami klausimai dėl (duomenys neskelbtini) slaugytojos V. P., kaip tvirtinama, netinkamai atlikto ar neatlikto darbo gaivinant N. Ž. gali turėti reikšmės sprendžiant jos drausminę ar civilinę atsakomybę, tačiau ne baudžiamąją.

Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje, kuria buvo panaikinti prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais apie tai, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo vertinami ir analizuojami pareiškėjų skunde nurodyti duomenys, tačiau nenurodomi konkretūs ikiteisminio tyrimo trūkumai bei įvardinami proceso veiksmai, galintys turėti esminės reikšmės priimant sprendimą dėl tolesnio ikiteisminio tyrimo.

Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama nutartis, kuria iš dalies tenkintas Pareiškėjų skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D. S. 2017 m. liepos 17 d. nutarimo, kuriuo prokuroras atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2017 m. birželio 21 d. Panevėžio apygardos prokuratūros 1 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. C. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, nėra pagrįsta ir dėl to ji naikintina priimant naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: P. R. S. Ž. ir jos atstovo advokato Ž. R. skundą atmesti. Palikti galioti Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D. S. 2017 m. liepos 17 d. nutarimą, kuriuo prokuroras atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2017 m. birželio 21 d. Panevėžio apygardos prokuratūros 1 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. C. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.