Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-25 · Administracinė byla Nr. A-180-522-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-25
Bylos Nr.
A-180-522-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
UAB ,,Rekolas“
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos
Trečiasis asmuo
Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A4-522/2007Procesinio sprendimo kategorija 9.2;9.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo UAB ,,Rekolas“ atstovui Rimvidui Butai,atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Jolitai Zakaraitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Rekolas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Rekolas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) 2006 m. birželio 8 d. sprendimu Nr.69-339 patvirtino Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. A6-13 nurodymus UAB „Rekolas“ sumokėti į biudžetą 58 938 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir 30 222 Lt šio mokesčio delspinigių bei 78 583 Lt juridinių asmenų pajamų mokesčio ir 48 855 Lt šio mokesčio delspinigių. Mokesčiai papildomai apskaičiuoti nustačius, kad pareiškėjas, pažeisdamas 1993 m. gruodžio 22 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) (1998 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-843 redakcija) 16, 18 straipsnius, 1990 m. liepos 31 d. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo Nr. I-442 5 straipsnio reikalavimus, 2000 metais į PVM atskaitą įtraukė 58 938 Lt pirkimo PVM ir 2000 metais iš bendrųjų pajamų atskaitė 327 430 Lt pagal UAB ,,Eteroma“ ir UAB ,,Damonda“ išrašytas juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. birželio 8 d. sprendimo Nr.69-339 1 punktą ir priteisti iš atsakovo turėtas teismo išlaidas. Nurodė, kad, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „Eteroma“ vykdė prekybą naftos produktais. Tai patvirtina aplinkybę, kad ši bendrovė vykdė ūkinę komercinę veiklą naftos produktais, išrašinėjo oficialius buhalterinės apskaitos dokumentus, nupirko prekę ir ją pardavė UAB „Rekolas“, ir tuo pačiu paneigia mokesčių administratoriaus teiginius, kad UAB „Rekolas“ turėjo galimybę įsitikinti, jog UAB „Eteroma“ buvo nesąžiningas ūkinės veiklos partneris ir realiai nevykdė ekonominės veiklos. Pareiškėjo komerciniai santykiai buvo trumpalaikiai (2000 m. lapkritis – gruodis). Pradžioje pareiškėjas gavo produkciją iš UAB „Eteroma“, patikrino jos kokybę ir tik po to vykdė užsakymus, kas matyti iš pirkimo dokumentų ir sutarties. UAB „Eteroma“ pateikė savo įmonės registracijos dokumentus, licenciją verstis didmenine prekyba naftos produktais. Tai, kad ši bendrovė už licenciją sumokėjo valstybės nustatytą mokestį (120 000 Lt) patvirtino, jog ji yra patikimas ūkio subjektas (asmenys, gavę licencijas verstis naftos produktų didmenine prekyba, privalo laikytis licencijavimo taisyklių, kurių priežiūrą vykdo valstybinė institucija). Priimant prekes iš UAB „Eteroma“, PVM sąskaitos faktūros atitiko 2000 m. galiojusių Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnio ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 18 straipsnio reikalavimus – buvo visi privalomi dokumentų rekvizitai, juose atsispindėjo realiai atlikta ūkinė operacija. Dokumentai buvo patvirtinti įmonės atspaudu, pasirašydavo pats direktorius. Priimant prekes iš pardavėjo, pirkėjui svarbu įsitikinti dokumentų, kurių pagrindu bus vykdomi atsiskaitymai bei mokami mokesčiai, teisingumu ir teisėtumu. Reikalavimas tikrinti krovinį pristačiusios bendrovės automobilių registraciją, jų vairuotojų dirbimo vienoje ar kitoje įmonėje faktus, kelionės lapų užpildymo teisingumą, juose nurodytų kelionės maršrutų teisingumą, esant didžiulei prekybos apyvartai, praktiškai neįgyvendinamas. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad UAB „Eteroma“ pateikti skysto kuro kokybės pažymėjimai, kuriuose tiekėju nurodyta AB „Kuržemės degviela“, yra netikri ir kad UAB „Eteroma“ importo procedūrų nevykdė. Pateikti kokybės pažymėjimai atitiko AB „Kuržemės degviela“ bendrovei UAB „Rekolas“ pateiktus pažymėjimus, tiekiant kurą tiesiogiai tarp abiejų bendrovių. Kad UAB „Eteroma“ pateikti kokybės pažymėjimai, išduoti AB „Mažeikių nafta,“ yra netikri, pareiškėjas irgi negalėjo žinoti – jie taip pat atitiko pačiam pareiškėjui AB „Mažeikių nafta“ pateiktus kokybės pažymėjimus, tiekiant kurą tiesiogiai. Pareiškėjas iš UAB „Eteroma“ nupirktą skystą kurą pardavė 13-ai juridinių asmenų, kurie už prekes bendrovei sumokėjo atsiskaitydami pagal išrašytas sąskaitas faktūras, kuriose buvo išskirtos PVM sumos, ką patvirtina minėtose įmonėse esantys ir pareiškėjo turimi buhalterinės apskaitos dokumentai. Mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad UAB „Rekolas“ degalų iš UAB „Eteroma“ iš viso neįgijo. Pažymėtina, kad mokesčio mokėtojas turi pateikti mokesčio deklaracijas ir sumokėti mokesčius ne sandorio sudarymo metu, o iki atitinkamo mokesčio mokestinio laikotarpio pabaigos ar kito įstatymuose nustatyto termino. Taigi sandorio sudarymo metu pareiškėjas neturėjo galimybės įsitikinti ir negalėjo žinoti, ar UAB „Eteroma“ vykdys savo mokestines prievoles ateityje. Pareiškėjo teigimu, nepagrįsti ir mokesčių administratorių teiginiai, kad pareiškėjas pagal juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras neteisėtai į PVM ataskaitas įskaitė pinigines lėšas už tarpininkavimo paslaugas, atliktas UAB „Damonda“. Su minėta bendrove buvo sudarytos ne tarpininkavimo, o marketingo paslaugų tiekimo sutartis, jos turinys yra žymiai platesnis. Faktiškai visais minimais atvejais akte UAB „Damonda“ teikė UAB „Rekolas“ marketingo paslaugas (analizuodavo rinką, rekomenduodavo sudaryti sandorius su patikimomis įmonėmis) ir jai buvo apmokėta už konkrečias visa apimančias marketingo paslaugas. Minėti sandoriai teisėti, įstatymo nustatyta tvarka nepripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, todėl turintys juridinę galią. Civiliniai įstatymai minėto pobūdžio sutartis įvardina kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Jų sudarymo ir vykdymo tvarką nustato LR CK 6.716-6.724 straipsniai. Įstatymai nereglamentuoja, kokie privalomi buhalterinės apskaitos dokumentai be sąskaitų faktūrų, sutarčių, turi būti surašomi vykdant marketingo paslaugų teikimo sutartis. Pareiškėjui apie marketingo paslaugas teikusios bendrovės nesąžiningumą nebuvo žinoma. Pareiškėjas įsitikino, kad UAB ,,Damonda“ registruota, vykdo veiklą, jos išrašyti dokumentai yra teisingi, atitinka juridinius reikalavimus. UAB ,,Damonda“ veikla galėjo būti vykdoma nebūtinai joje dirbančių asmenų, kaip mano mokesčių administratorius, bet ir bendrovės įgaliotų kitų asmenų, veikiančių pagal atskiras paslaugų ar kitokio pobūdžio sutartis. Išdėstytos aplinkybės, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad jo veiksmuose nesąžiningumo nebuvo. Pareiškėjas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo naujausią praktiką, teisė pasinaudoti PVM ataskaita negali būti įtakojama fakto, kad tiekimo grandinėje, kurią sudaro ir tokie sandoriai, kurių vienas iš ankstesnių ar vėlesnių sandorių yra pripažįstamas niekiniu dėl PVM grobstymo, jei tas apmokestinamas asmuo nežinojo ar neturėjo galimybių žinoti apie tai. Kadangi mokesčių inspekcija padarė nepagrįstas, neteisėtas išvadas pagal pareiškėjui tiektas skysto kuro tiekimo sutartį bei marketingo paslaugų sutartį, nepagrįstai apskaičiuotos papildomos PVM sumos, delspinigiai, perskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, papildomai priskaičiuojant juridinių asmenų pelno mokestį ir delspinigius. Pareiškėjas teigė, kad delspinigiams apskaičiuoti praleisti terminai (1995 m. birželio 28 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-947 24 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pagal PVM įstatymo 18 straipsnį atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, kai jos išskirtos juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose faktūrose arba, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, kituose juridinę galią turinčiuose apskaitos dokumentuose. PVM įstatymo 26 straipsnyje buvo nustatyta, kad pirkėjams turi būti išrašyti išsiųstos produkcijos ir suteiktų paslaugų specialūs apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros arba PVM sąskaitos faktūros), įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose ar kiti apskaitos dokumentai, turintys Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnyje nustatytus privalomus rekvizitus ir PVM mokėtojo kodą. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią operaciją, t.y. jie turi būti tikri. Konstatavus, jog įvyko kitokio turinio ūkinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus ir turinčiu juridinę galią. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Eteroma“ naftos produktų, kurių pardavimas užfiksuotas PVM sąskaitose faktūrose, neįsigijo iš A. S. individualios įmonės ir UAB „Globeksas“, kaip užfiksuota jos buhalterinėje apskaitoje. Patikrinimui pateikti UAB „Eteroma“ išduoti naftos produktų kokybės pažymėjimai yra netikri. Atlikus priešpriešinį patikrinimą AB „Mažeikių nafta“, nustatyta, kad UAB „Eteroma“ pateikti bendrovei kokybės pažymėjimai neatitinka originalų, ir kad UAB „Eteroma“ apskaitoje fiksuoti tiekėjai pagal tokius kokybės pažymėjimus naftos produktų AB „Mažeikių nafta“ nepirko, o per laikotarpį nuo 2000 m. lapkričio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. importo procedūrų nevykdė ir kuro iš AB „Kuržemės degviela“ (Latvijos Respublika) neįvežė. Be to, UAB „Eteroma“ neturėjo reikalingų prekių tiekimui išteklių: biuro, talpyklų (rezervuarų) parduodamų naftos produktų sandėliavimui bei laikinam saugojimui. Tikrinimui pateiktuose UAB „Eteroma“ krovinio važtaraščiuose nurodytos transporto priemonės VĮ „Regitra“ neįregistruotos, o juose nurodytas vairuotojas šioje bendrovėje nedirbo. Faktiškai šios bendrovės veiklą vykdė S. S. , o direktorius A. E. tik pasirašydavo bendrovės dokumentus, be to, šioje bendrovėje nebuvo darbuotojų, kurie galėjo atlikti prekių tiekimą, transportavimą, tarpininkavimo paslaugas ir nenustatyta, kad ji buvo sudariusi sutartis su kitomis įmonėmis, kurios galėjo atlikti šiuos darbus ir paslaugas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pagal UAB „Eteroma“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras naftos produktų įsigyti nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis negalėjo. Taigi, nors skysto kuro įsigijimas pagal UAB „Eteroma“ vardu išrašytas ginčo PVM sąskaitas faktūras realiai įvyko, tačiau jis įvyko ne tomis sąlygomis, kurios yra pavaizduotos ginčo PVM sąskaitose faktūrose. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Pareiškėjas galimybę įsitikinti, ar jo veiklos partneris sąžiningas, turėjo: 1) sandoris su UAB „Eteroma“ buvo ne vienkartinis; 2) pareiškėjas pripažįsta, kad su tiekėjais bendravo, taigi turėjo galimybę sužinoti su kuo bendrauja, įsitikinti, ar tiekėjas vykdo teisėtą veiklą, iš kur įsigyja naftos produktus; 3) galėjo įvertinti UAB „Eteroma“ direktoriaus A. E. kompetenciją organizuojant naftos produktų didmeninę prekybą dideliu mastu; 4) galėjo įsitikinti UAB „Eteroma“ vardu PVM sąskaitas faktūras pasirašiusių ir realiai vykdžiusių ūkines operacijas asmenų tapatybe; 5) galėjo pasidomėti, ar UAB „Eteroma“ turi naftos produktų didmeninei prekybai vykdyti reikalingų materialinių ir finansinių išteklių; 6) UAB „Eteroma“ krovinio važtaraščiuose nurodyti neteisingi duomenys apie krovinių gabenimą, todėl pareiškėjo darbuotojai, atsakingi už naftos produktų priėmimą, privalėjo pastebėti, kad naftos produktai iš šios bendrovės negalėjo būti atvežti važtaraščiuose nurodytais automobiliais ir priekabomis, nes jų valstybiniais numeriais registruotų automašinų ir priekabų Lietuvoje nėra įregistruota. Dėl sandorių su UAB ,,Damonda“ atsakovas nurodė, kad pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad ši bendrovė faktiškai teikė tarpininkavimo ir marketingo paslaugas. Nepateikta įrodymų, kas konkrečiai atliko tarpininkavimo paslaugas ir tarp kokių ūkio subjektų buvo tarpininkaujama. Kadangi pareiškėjui tarpininkavimo ar marketingo paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos, nebuvo sukurta ir pridėtinė vertė, o tik buvo surašyti tikrovės neatitinkantys apskaitos dokumentai, t.y. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos ir dėl to jos neturi juridinės galios. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodomame 2006 m. sausio 12 d. Europos Teisingumo Teismo sprendime jungtinėse bylose C-354/03, C-355/03, C-484/03 pasisakyta dėl sąžiningo sandorio dalyvio, patekusio į karuselinį sukčiavimą, galimybės į PVM atskaitą. Byloje nėra nagrinėjami ankstesni ar vėlesni sandoriai, o tik tie, kuriuose dalyvavo ir pats pareiškėjas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjo skundą prašė atmesti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal PVM įstatymo 18 straipsnį, atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, kai jos išskirtos juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose faktūrose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais – kituose juridinę galią turinčiuose apskaitos dokumentuose. PVM įstatymo 26 straipsnyje buvo nustatyta, kad pirkėjams turi būti išrašyti išsiųstos produkcijos ir suteiktų paslaugų specialūs apskaitos dokumentai – sąskaitos faktūros arba PVM sąskaitos faktūros, įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose, ar kiti apskaitos dokumentai, turintys Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnyje nustatytus privalomus rekvizitus ir PVM mokėtojo kodą. Pagal PVM įstatymo nuostatas, PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumente rekvizitus. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią operaciją, t.y. jie turi būti tikri. Konstatavus, jog įvyko kitokio turinio ūkinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus ir turinčiu juridinę galią. Nustatyta, kad UAB „Eteroma“ naftos produktų, kurių pardavimą įformino pareiškėjui, neįsigijo iš A. S. individualios įmonės ir UAB „Globeksas“, kaip užfiksuota jos buhalterinėje apskaitoje. Patikrinimui pateikti UAB „Eteroma“ išduoti naftos produktų kokybės pažymėjimai yra netikri. Atlikus priešpriešinį patikrinimą AB „Mažeikių nafta“, nustatyta, kad UAB „Eteroma“ pateikti bendrovei kokybės pažymėjimai neatitinka originalų ir kad UAB „Eteroma“ apskaitoje fiksuoti tiekėjai pagal tokius kokybės pažymėjimus naftos produktų AB „Mažeikių nafta“ nepirko, o per laikotarpį nuo 2000 m. lapkričio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. importo procedūrų nevykdė ir kuro iš AB „Kuržemės degviela“ (Latvijos Respublika) neįvežė. Be to, UAB „Eteroma“ neturėjo reikalingų prekių tiekimui išteklių: biuro, talpyklų (rezervuarų) parduodamų naftos produktų sandėliavimui bei laikinam saugojimui. Tikrinimui pateiktuose UAB „Eteroma“ krovinio važtaraščiuose nurodytos transporto priemonės VĮ „Regitra“ neįregistruotos, o juose nurodytas vairuotojas šioje bendrovėje nedirbo. Faktiškai šios bendrovės veiklą vykdė S. S. , o direktorius A. E. tik pasirašydavo bendrovės dokumentus, be to, šioje bendrovėje nebuvo darbuotojų, kurie galėjo atlikti prekių tiekimą, transportavimą, tarpininkavimo paslaugas ir nenustatyta, kad ji būtų sudariusi sutartis su kitomis įmonėmis, kurios galėjo atlikti šiuos darbus bei paslaugas. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pagal UAB „Eteroma“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras naftos produktų įsigyti nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis negalėjo. Nors skysto kuro įsigijimas pagal UAB „Eteroma“ vardu išrašytas ginčo PVM sąskaitas faktūras realiai įvyko, tačiau jis įvyko ne tomis sąlygomis, kurios yra pavaizduotos ginčo PVM sąskaitose faktūrose, taigi pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Pareiškėjas, sudarydamas naftos produktų pirkimo sandorius su UAB „Eteroma“, nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdamas įsitikinti verslo partnerio sąžiningumu, nors turėjo galimybes tai padaryti: sandoris su UAB „Eteroma“ buvo ne vienkartinis, su tiekėjais bendravo, todėl turėjo galimybę žinoti, su kuo bendrauja ir galėjo įsitikinti, ar tiekėjas vykdo teisėtą veiklą, įvertinti UAB „Eteroma“ direktoriaus A. E. kompetenciją organizuojant naftos produktų didmeninę prekybą dideliu mastu, įsitikinti asmenų, pasirašiusių PVM sąskaitas faktūras, tapatybe, pasidomėti ir įsitikinti, ar UAB „Eteroma“ turi reikalingų naftos produktų didmeninei prekybai vykdyti materialinių ir finansinių išteklių, atkreipti dėmesį į tai, kad naftos produktai iš UAB ,,Eteroma“ negalėjo būti atvežti važtaraščiuose nurodytais automobiliais ir priekabomis, nes jų valstybiniais numeriais registruotų automašinų ir priekabų Lietuvoje nėra įregistruota.

Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad UAB „Damonda“ tarpininkavimo ir marketingo paslaugos faktiškai buvo atliktos. Nepateikta įrodymų apie tai, kas konkrečiai atliko tarpininkavimo paslaugas ir tarp kokių ūkio subjektų buvo tarpininkaujama. Taigi patikrinimo metu padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjui tarpininkavimo ar marketingo paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos, nebuvo sukurta ir pridėtinė vertė, o tik surašyti tikrovės neatitinkantys apskaitos dokumentai, t.y. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos ir dėl to jos neturi juridinės galios.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi Europos bendrijų Teisingumo teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimu jungtinėse bylose C-354/03, C-355/03, C-484/03, kuriame pasisakyta dėl sąžiningo sandorio dalyvio, patekusio į karuselinį sukčiavimą, galimybės į PVM atskaitą. Byloje nėra nagrinėjami ankstesni ar vėlesni sandoriai, bet sandoriai, kuriuose dalyvavo ir pats pareiškėjas. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir esančiais įrodymais pripažinus pareiškėją nesąžiningu mokesčiu mokėtoju, šis argumentas negali būti taikomas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti ir priteisti iš atsakovo UAB ,,Rekolas“ turėtas teismo išlaidas. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodomi tie patys argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, pažymint, kad:

1) Pareiškėjas elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir teisingai, jo veiksmai atitiko bonus pater familias principą. Savo veikla pareiškėjas neprisidėjo prie mokesčių nemokėjimo, nepiktnaudžiavo teise. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB ,,Rekolas“ nesąžiningumą, nurodė neprotingas priemones, kurių tariamai privalėjo imtis pareiškėjas, sudarydamas sandorius su UAB ,,Eteroma“ ir UAB ,,Damonda“, siekdamas įsitikinti sutarties partnerio veiklos teisėtumu.

2) Sprendžiant bylą neatsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje A1-355/2004, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką.

3) Teismui nagrinėjant bylą buvo pateiktas sąrašas įmonių, dėl kurių veiklos UAB ,,Damonda“ atliko įvairias marketingo paslaugas. Į šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta nagrinėjant bylą.

Žemesnės instancijos teismas

4) Pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų UAB ,,Rekolas“ papildomai priskaičiuoti juridinių asmenų pelno mokestį bei PVM ir juridinių asmenų pelno mokesčio delspinigius pagrįstumo bei teisėtumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir tretysis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas – teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teisme apelianto atstovas palaikė apeliacinį skundą. Atsakovo atstovė prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1p. ir 2 p., 142 str. 1 d.).

Ginčo laikotarpiu galiojo ir turėjo būti taikomas 1993 m. gruodžio 22 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kurio 16 straipsnis atskaitomą PVM sumą apibrėžė kaip įtrauktą į apskaitą PVM sumą už tiekėjų pateiktas prekes, suteiktas paslaugas bei importuotas prekes, skirtas apmokestinamoms prekėms gaminti, parduoti ir apmokestinamoms paslaugoms teikti, kuri nustatoma, laikantis 18, 19 ir 20 straipsnių nuostatų. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad ,,atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, kai jos išskirtos juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose faktūrose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais kituose juridinę galią turinčiuose apskaitos dokumentuose“. Teisė į PVM atskaitą galima, kai prekės ar paslaugos įsigyjamos ir panaudojamos PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti realiai, t.y. tokie veiksmai turi būti realiai atlikti, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tai akcentavo, aiškindama PVM įstatymo nuostatas, susijusias su PVM atskaita, ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A-1-355-2004). Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad teisei į PVM atskaitą turi reikšmės ir aplinkybės, susijusios su neteisėta pardavėjo veikla mokesčių mokėjimo prasme. Mokesčių įstatymai nustato pareigą mokesčių mokėtojui apskaičiuoti ir sumokėti nustatytus mokesčius teisingai ir laiku. Ir tam turės įtakos (prievolės dydžiui) nuo ūkinės operacijos partnerio veiklos teisėtumas. Kaip ne kartą pažymėjo savo nutartyse Vyriausiasis administracinis teismas, nors įstatymai tiesiogiai ir nenustato mokesčio mokėtojo pareigos kontroliuoti partnerio veiklą, tikrinti jo išrašomų dokumentų tikrumą, tačiau tokia pareiga kyla iš pačios mokesčių mokėjimo prievolės teisingai mokėti mokesčius ir sandorių sudarymo nuostatų, apibrėžtų Civilinio kodekso normose. Priešingu atveju, mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės PVM mokesčio, elgiasi nesąžiningai ir prisiima riziką dėl mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių dydžio. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš mokesčio mokėtojo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti, t.y. imtis specialioms tarnyboms priskirtų operatyvinės veiklos funkcijų, tačiau bent minimalius veiksmus, susijusius su ūkinės operacijos subjekto veiklos teisėtumu (leidimo užsiimti konkrečia veikla turėjimu, PVM mokesčio deklaravimu ir mokėjimu, apskaitos dokumento priklausomybe būtent šiam ūkio subjektui ir pan.), gali atlikti. Taigi vertinant mokesčio mokėtojo sąžiningumą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti jo veiksmus, susijusius su ūkinės operacijos partnerio veiklos sąžiningumu. Apibendrinant teisėjų kolegija prieina prie išvados: tam, kad asmuo įgytų teisę į PVM atskaitą, būtina juridinių faktų visuma – ūkinės operacijos tikras įvykdymas, jos įvykdymo aplinkybių patvirtinimas apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose) ir asmens, įgyjančio teisę į PVM atskaitą, sąžiningumas. Šioje byloje nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nepripažino pareiškėjo teisės į PVM atskaitą, dėl ūkinių operacijų, įvykusių tarp pareiškėjo ir UAB ,,Eteroma“, konstatuodamas pareiškėjo nesąžiningumo faktą, o taip pat ir dėl sandorių, sudarytų tarp pareiškėjo ir UAB ,,Damonda“ dėl neįvykusių ūkinių operacijų. Su tokia centrinio mokesčio administratoriaus išvada sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė pareiškėjo nesąžiningumo fakto ir savo išvados, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas santykiuose su UAB ,,Ateroma“, nepagrindė. Teismo išvada abstrakti ir nepagrįsta išsamia įrodymų analize. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas apsiribojo Valstybinės mokesčių inspekcijos konstatuotų faktinių aplinkybių atkartojimu, dalį pastraipų tiesiog perrašydamas (t. I, b. l. 65-63-73). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar atsakovo teiginiai dėl pareiškėjo nesąžiningumo pagrįsti, ar pareiškėjas turėjo realią galimybę atlikti atsakovo nurodomus veiksmus, kad pagrįstų savo sąžiningumą, ir kokiu būdu, kokius konkrečius veiksmus atliko, kad įsitikintų sandorio partnerio veiklos teisėtumu, ar jų pakako ir t.t. Rašytiniai įrodymai (dokumentai) neįvertinti ir dėl jų įrodomosios galios nepasisakyta (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Analogiška situacija konstatuojama ir dėl pareiškėjo ir UAB ,,Damonda“ ūkinių operacijų. Teismo sprendime teigiama, kad pareiškėjas nepateikė ūkinių operacijų faktą patvirtinančių įrodymų ir dėl to pripažįstama, kad bendrovei (pareiškėjui) nebuvo suteiktos tarpininkavimo ar marketingo paslaugos, o PVM sąskaitos faktūros, kadangi jose fiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, neturi juridinės galios. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada, nes ji nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis – neįvertintas nei vienas byloje esantis įrodymas, kuris paneigtų ar patvirtintų tokią išvadą. Kolegija iš to daro išvadą, kad byla ir dėl šio epizodo neišnagrinėta ir sprendimas šioje dalyje nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis (ABTĮ 57 str., 81 str., 87 str. 4 d.).

Kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, neįvykdydamas įstatyme nustatytos pareigos išnagrinėti bylą, neįvykdė ir teisingumo (ABTĮ 6 str.). Teismo pareiga visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 57 str. 6 d., 81, 86-87 str.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl minėtos PVM atskaitos, pažeidė šias nuostatas, ir dėl tokios pažaidos teismo sprendimas pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu.

Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turi būti aktyvus, nustatyti visas svarbias bylos aplinkybes ir visapusiškai ir objektyviai jas ištirti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasNijolė PiškinaitėArūnas Sutkevičius