Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M. skundą dėl 2009-12-03 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)11.12-146 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2009-11-11 P. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 47) dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nustatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 159 str. 3 d., kadangi jis, būdamas UAB „Dudėma“ direktoriumi, (duomenys neskelbtini) g. 8, Vilniaus m., rekonstravo ūkio statinį į poilsio – maitinimo paskirties statinį (duomenys neskelbtini) ežero 25 m apsaugos juostoje be statybos leidimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė statybos įstatymo 12, 23 str. bei Statybos reglamento „Statybos leidimas“ IV skyrių.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Departamento įgaliotas pareigūnas 2009-12-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)11.12-146 (b. l. 6) P. M. už pažeidimo, nustatyto LR ATPK 189² str. 1 d., padarymą skyrė 6 000 Lt baudą.

Pastatas Detaliajame plane, pažymėtame kaip „2. Esamas pagalbinio ūkio pastatas“ plotas yra nedidesnis kaip 38 kv. m. tai reiškia, kad vadovaujantis LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 .“Nesudėtingi (taip jų laikini) statiniai“ patvirtinimo priimto STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau- STR) 6.4 punktu, yra Namų ūkio pastatas (klėtis, svirnas) - namo pagalbinis pastatas, kurio paskirtis - pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes (maitinimo, poilsio, higienos, sveikatos ir kt.) su sąlyga, kad tos reikmės tenkinamos name ar namų ūkio pastate (naudojant jame esančius daiktus ar atliekant tam tikrus veiksmus).

Teigia, kad STR 6.7. punktas numato, kad palapinė - lengvas karkasinis inžinerinis statinys, aptemptas audeklu ar apdengtas kita lengva medžiaga. STR numato, kad nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų. STR nesudėtingus statinius skirsto į pirmos grupės ir antros grupės. Pirmos grupės pagalbinio ūkio paskirties pastatui keliami reikalavimai yra: kad pastato didžiausias aukštis būtų ne daugiau, kaip 5 metrai, o didžiausias plotas ne daugiau 50 kv. metrų. Ginčo pastatas kaip tik atitinka šiuos reikalavimus, todėl vadovaujantis STR 12.3. punktu, 1 grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus teritorijose, išvardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, neprivaloma skirti (pasamdyti) statybos vadovą, neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra, nereikalingas statybos leidimas statinį griauti, neprivaloma atlikti statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre.

P. M. mano, kad raštiškų valstybės tarnautojų pritarimų buvo gauta pakankamai, tai yra pasirašant sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, vėliau pasirašant aštuoniems kompetentingiems savivaldybės pareigūnams aktą, kuris paliudijo sutarties įvykdymą.

Nurodo, kad vykdydamas įsipareigojimus savivaldybei ir atsižvelgdamas į paplūdimio lankytojų poreikius bei vadovaudamasis STR reikalavimais, jis sename pagalbiniame pastate įrengė paplūdimio sanitarines patalpas bei ant šio statinio įrengė pavėsinę, kur galima pailsėt ir pavalgyt (minėtiems darbams nebuvo reikalingas statybos leidimas). Priimdamas minėtą nutarimą, pareigūnas visai neatsižvelgė į viešą interesą bendrai saugoti (duomenys neskelbtini) ežerą ir jo pakrančių gamtinius išteklius, plėtoti pakrančių infrastruktūrą, pritaikytą kultūringam žmonių laisvalaikiui. Šiems gamtos apsaugos ir pakrančių tvarkymo darbams panaudoti kuo daugiau privataus kapitalo lėšų. Teigia, kad pareigūnas, priimdamas neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, net neatsižvelgė į sunkią šeimos finansinę padėtį: jo darbo užmokestis 1000 litų, žmonos pajamos tik gaunama pensija.

Teismo prašo panaikinti 2009-12-03 Departamento nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)11.12-146.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 159 str. 3 d. nustatyta, kad statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

P. M. veiksmai pagal šį straipsnį buvo kvalifikuoti todėl, kad buvo pažeistas Statybos įstatymo 12 bei 23 str. bei Statybos techninio reglamento „Statybos leidimas“ IV skirsnis.

Statybos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės, 23 straipsnyje reglamentuota statybos leidimo išdavimo, galiojimo tvarka ir kiti su statybos leidimu susiję klausimai. Statybos reglamento „Statybos leidimas“ IV skirsnyje reglamentuota daugiabučių namų patalpų rekonstrukcija (kapitalinis remontas) keičiant jų paskirtį arba jos nekeičiant.

Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009-09-01 iki 2010-01-01) 2 str. 18 d. numatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

Taigi, kaip matyti iš statinio rekonstravimo sąvokos rekonstrukcija gali pasireikšti įvairiais statybos darbais darant statinio pakeitimus.

LR ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Savavališkos statybos akte (b. l. 8-9, 42-43) nurodyta, kad UAB „Dudėma“ direktorių P. M. (duomenys neskelbtini) g. 8, Vilniuje, rekonstravo ūkio statinį į poilsio- maitinimo paskirties statinį (duomenys neskelbtini) ežero 25 m. apsauginėje juostoje, išmatavimai plane 8 x 7 m ir terasa (medinė) virš jo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 47) nurodoma, kad P. M., būdamas UAB „Dudėma“ direktoriumi, (duomenys neskelbtini) g. 8, Vilniaus m. rekonstravo ūkio statinį į poilsio- maitinimo paskirties statinį (duomenys neskelbtini) ežero 25 m. apsaugos juostoje be statybos leidimo. Analogiški teiginiai įtvirtinti ir ginčijamame 2009-12-03 nutarime (b. l. 6, 48).

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nei savavališkos statybos akte, nei protokole, nei ginčijamame nutarime nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė ūkio statinio rekonstrukcija. Be to, teismas pažymi, kad minėtuose dokumentuose taip pat nėra nurodyti ir ūkio statinio, kuris galimai buvo rekonstruotas, identifikaciniai duomenys.

Prie savavališkos statybos akto pridėtose fotonuotraukose, darytose 2009-11-11 matyti statinys su konstrukcijomis galimai ant stogo (b. l. 44-46), tačiau iš fotonuotraukų negalima daryti išvados dėl statinio paskirties, atliktų darbų pobūdio ir padarytų pakeitimų. Nei protokole, nei fotonuotraukose nenurodyti statinio identifikavimo duomenys (unikalus numeris) pagal kurį būtų galima nustatyti jo statusą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 74-77).

Iš byloje esančių įrodymų teismas negali nustatyti, ar galimai rekonstruotas statinys nėra priskirtinas nesudėtingų statinių kategorijai ir pan.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti Statybos įstatymo straipsniai, kurių pažeidimu kaltinamas P. M., susideda iš kelių ar net keliolikos dalių ir punktų, STR „Statybos leidimas“ IV skirsnis taip pat sudarytas iš kelių punktų, tačiau protokole nėra detalizuota, kurios nurodytų straipsnių dalys ar punktai buvo pažeisti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, už kokią veiką yra taikoma administracinė atsakomybė.

Teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo, kurio padarymu kaltinamas P. M., esmė nebuvo tinkamai atskleista, nes jame nedetalizuotas atliktų statybos darbų ir padarytų pakeitimų pobūdis. O tai yra esminės aplinkybės kvalifikuojant atliktus darbus ir atskiriant remontą nuo rekonstrukcijos statybos įstatymo prasme ir tuo pačiu ir kvalifikuojant pareiškėjo veiką pagal LR ATPK.

LR ATPK 260 str. nurodyti reikalavimai, keliami administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Pagal LR ATPK 280 str. ruošdamasis nagrinėti bylą pareigūnas turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. LR ATPK 286 str. nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos nagrinėjant bylą nustatytos aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas, nurodytas LR ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas teisės aktas, nustatantis atsakomybę už pažeidimą.

Kaip matyti iš anksčiau išdėstytų aplinkybių, nurodytų LR ATPK nuostatų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą, jų nebuvo laikomasi.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal LR ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus: Savavališkos statybos aktą, administracinio teisės pažeidimo protokolą, fotonuotraukas, daro išvadą, kad jų nepakanka, jog būtų galima konstatuoti, kad P. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 159 str. 3 d., todėl nesant pažeidimo sudėties, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla P. M. atžvilgiu nutrauktina.

Be to, teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jei P. M. veika būtų kvalifikuota tinkamai, tai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas praleidus LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytą 6 mėnesių terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 29 d. nutarime adm. byloje Nr. N575-956/2009 nurodė, kad teismų praktikoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurioje nurodoma, kad LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tai prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, tai būtų aiškiai neteisinga. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jeigu gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 13-14), t. y. iš UAB „Dudėma“ 2007-11-13 rašto Nr. 44, statybos darbai užbaigti 2007 m. liepos mėnesį, o administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas praėjus daugiau kaip dvejiems metams , t. y. praleidus LR ATPK 35 str. 1 d. numatytą 6 mėnesių terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128–129 str., teismas

n utarė:

P. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-03 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)11.12-146 ir administracinio teisės pažeidimo bylą P. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą