Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, sekretoriaujant Eglei Berželionytei, dalyvaujant atsakovei I. V., jos atstovui adv. A. C., tretiesiems asmenims V. M., V. V., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį dėl turto padalijimo bei naudojimosi butu tvarkos nustatymo atsakovei I. V. bei I. V. priešieškinį ieškovui dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys V. P., V. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. Ginčo butas 1980 m. pagal paskyrimą buvo suteiktas pirmam atsakovės vyrui. Pastarajam mirus, 1980-05-08 orderio pagrindu atsakovei kartu su dukra iš pirmos santuokos buvo leista nuolat apsigyventi ginčo bute. Ginčo butas remiantis 1985-03-04 tipinės gyvenamosios patalpos, esančios valstybinio ir visuomeninio gyvenamojo fondo name, atsakovei ir jos šeimos nariams buvo išnuomotas neterminuotai. Prasidėjus privatizacijai, atsakovė 1992-03-03 sudarė ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau įgyto buto teisinis režimas sutartyje nebuvo nurodytas. Dalį buto kainos atsakovė padengė investiciniais čekiais, o dalį grynais pinigais. Ieškovas prie buto pirkimo neprisidėjo. Nei iki santuokos, nei jos metu, nei ją nutraukus ieškovas buto išlaikymu nesirūpino, tą darė viena pati atsakovė.

2. Šalių santuoka nutraukta pagal 1964 m. CK, santuokos nutraukimo byloje sutuoktinių turtas padalintas nebuvo. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-1230/2000. Atsižvelgdamas į šią kasacinio teismo nutartį, apylinkės teismas turėjo bylą spręsti analogiškai ir perduoti atsakovei visą ginčo butą natūra, o atsakovui kaip kompensaciją priteisti 400 vienetų AB „Invalda“ akcijų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu ginčas keliamas dėl santuokoje įsigyto turto apimties ir jo padalijimo. Santuokos ir ištuokos liudijimų kopijos (t. I, b. l. 19, 4) tvirtina, kad šalys susituokė 1987-01-16, santuoką nutraukė 2001-06-27. Butas (duomenys neskelbtini), susidedantis iš dviejų gyvenamųjų kambarių 15,98 ir 13,68 kv. m. ploto, buvo privatizuotas 1992-03-06 sutartimi, buto pirkėja nurodoma I. V. (t. I, b. l. 33). Taigi butas privatizuotas santuokos metu. Santuokinis turtas, kaip paaiškino šalys, nutraukiant santuoką padalintas nebuvo. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p. turtas, įsigytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktiniu ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Analogiška nuostata Santuokos ir šeimos kodekse buvo nustatyta iki 2001-07-01, t. y. iki CK nuostatų įsigaliojimo. Nors atsakovė paaiškina ir pateikia dokumentą, kad buto privatizavimui ji naudojo savo investicines lėšas, o atsakovo insvesticinės lėšos buvo skirtos akcijų pirkimui, tai nepaneigia įstatymo nuostatos, kad tiek butas, tiek akcijos buvo bendras buvusių sutuoktinių turtas. Santuokos nutraukimą atsakovė įformino 2001-06-27, todėl ieškinio senaties terminas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės nekilnojamojo turto padalijimo suėjo tik 2011-06-27 (CK 3.129 str., 1.125 str.1 d.), ieškinys teisme paduotas 2009-12-14, t. y. nesuėjus senaties terminui. Dėl kito turto padalijimo ieškovas neprašė taikyti 5 metų senaties termino, o pats ieškiniu reikalavo padalinti po lygiai 400 AB „Invalda“ akcijų, todėl šiai reikalavimo daliai senaties terminas netaikomas.

Nors pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau pagal CK 3.123 str. 1 d. atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėti arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesirūpino butu, jo išlaikymu, nemokėjo mokesčių ir kitų rinkliavų, viską apmokėdavo ieškovė savo lėšomis, nukrypo nuo lygių dalių principo ir atsakovui priteisė 1/3 buto dalį, atsakovei – 2/3 buto dalis bei nustatė naudojimosi tvarką butu – ieškovui skyrė naudotis kambariu 13,68 kv. m., atsakovei – 15,98 kv. m. Tačiau priimant tokį sprendimą neatsižvelgė ir neįvertino dalies bylos aplinkybių, nukrypo nuo paskirtųjų turto dalių nustatant naudojimosi tvarką, pilnai nesurinko ir neįvertino reikšmingų įrodymų.

Kaip tvirtina atsakovė, komunaliniu butu iki privatizavimo naudotis teisę buvo gavęs jos ankstesnis sutuoktinis ir buto privatizavimui ji panaudojo jai valstybės skirtus investicinius čekius, šiuos savo teiginius parėmė įrodymais. Ji viena prisidėjo prie namo bendrųjų konstrukcijų remonto darbų, tačiau įrodymų į bylą nepateikė. Bute gyvena ne tik atsakovės dvi dukros, bet ir du mažamečiai anūkai. Todėl į šias aplinkybes teismas taip pat turėjo atsižvelgti, įpareigodamas atsakovę pateikti papildomus įrodymus, ir spręsti, ar pakankamai adekvačiai buvo vertinama reali situacija ir ar iš tiesų pakankamai buvo nukrypta nuo lygių sutuoktinių dalių nustatant ieškovo nuosavybės dalį į butą, atsižvelgiant dar ir į tai, kad nutraukus santuoką ieškovui liko automobilis bei yra galimybė, nustačius realią vertę, paskirti jam visas AB „Invalda“ akcijas.

Nustatant naudojimosi tvarką turtu (CK 4.75 str., 4.81 str.), savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai vienam iš bendraturčių nepagrįstai suteikiamas prioritetas – paskirta naudotis dalis skiriasi nuo idealiųjų dalių ir bendraturčiui, kuriam teko mažesnė dalis, negu idealioji, nėra kompensuojama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą). Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovui priteista 1/3 buto dalis, kurio gyvenamasis plotas yra 29,66 kv. m. Tačiau jam naudotis, be jokio kompensavimo atsakovei, paskirtas 13,68 kv. m. kambarys, kuris 40 procentų yra didesnio ploto, nei jam tenkanti idealioji dalis (9,8 kv. m.). Todėl toks naudojimosi butu tvarkos nustatymas yra ydingas, teismas privalėjo nustatyti buto rinkos kainą, kuri šiuo metu yra skelbiama viešai ir atsakovei iš ieškovo priteisti atitinkamą kompensaciją.

Kaip tvirtina pažyma apie gyvenančius bute asmenis (t. I, b. l. 36), šiuo metu atsakovės šeimą sudaro ne tik ji ir dvi dukros, tačiau kartu gyvena ir du mažamečiai anūkai. Ieškovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitu adresu – (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 54). Todėl turėjo būti aiškintasi, ar praėjus tokiam ilgam laikui po santuokos nutraukimo ir bute gyvenant tokiai gausiai šeimai, yra reali galimybė nustatyti naudojimosi tvarką butu pagal savininkams priteistas buto dalis, ar tokiu būdu nėra pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės ir ar neturėjo būti atsakovei išaiškinta, kad ji turi teisę paduoti ieškinį dėl ieškovui tenkančios buto dalies atidalijimo kitais būdais (t. y. pinigine kompensacija, kitu turtu ir pan.).

Išvardintų aplinkybių ištyrimas, papildomų įrodymų rinkimas ir jų įvertinimas, materialinės teisės taikymas priklausomai nuo padarytų išvadų bei atsakovei procesinių teisių išaiškinimas dėl galimybės pareikšti reikalavimą dėl atidalijimo ir bendro turto, apeliacinės instancijos teisme negali būti atliktas tiek dėl tyrimo apimties, tiek dėl to, kad atsakovei turi būti suteikta teisė pareikšti naują reikalavimą. Todėl teismo sprendimas naikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.