- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- N1-1338-926/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54714-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- E. S., M. A.
- Nukentėjusysis
- A. B., D. B.
- Advokatai
- Giedrius Ulinskas, Algirdas Girdutis Šalavka
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
kaltinamajam M. A., jo gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai, jo atstovei pagal įstatymą V. A.,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, teistas: 1) 2016-04-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 1 m. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų, per vieną mėnesį dirbant ne mažiau, kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 1 d.
M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą ten pat, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, teistas: 1) 2015-11-19 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei pradėti mokytis ar dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2014-08-16 iki 2014-08-17 (viena para); 2) 2016-04-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 str. 1 d., laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2015-11-19 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 m. 4 mėn., įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2016-07-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016-04-11 nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 m. 4 mėn., pakeista į kitą bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. ir M. A., veikdami kartu, nesilaikydami nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo teisę, t. y. 2015-10-01, apie 0.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš D. B. paėmė jo tėvui A. B. priklausančią transporto priemonę – automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės, tuo padarydami didelės žalos D. B. teisėms ir teisėtiems interesams
Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino tiek įvykdęs atvirąją vagystę, tiek savavaldžiavęs, bet nurodė, kad nusikalstamą veiką įvykdė vienas. 2015-10-01 naktį sutiko M. A., eidami kartu, pamatė G. D. ir D. B., stovinčius prie mašinos. J. M. pasakė, kad šis palauktų šone, o jis nuėjo su G. ir D. pasikalbėti. M. stovėjo už kokių 10-15 m. Jis priėjęs kalbėjosi su D. B., sakė, kad šis jam parduotų mašiną, o pinigus jis jam paduos kitą dieną. D. parduoti nenorėjo, sakė, kad mašina yra tėvo, bet paskui sutiko. Jie visi keturi įsėdo į mašiną, nuvažiavo iki D. namų, šis pasiėmė daiktus iš automobilio. Jis manė D. paduoti pinigus kitą dieną, bet jį sulaikė policijos pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, kalbėjo apie skolą, bet ją buvo išsigalvojęs. G. D. jam niekada nebuvo skolingas. Su D. B. buvo tik iš matymo pažįstami nuo mokyklos laikų. G. D. anksčiau nepažinojo, jį tik iš matymo žinojo, buvo klasiokai. M. A. jo labai geras draugas. Tą naktį ir tomis dienomis turėjo mobilųjį telefoną, bet telefono numerio neatsimena. Nepamena ar tomis dienomis bendravo telefonu su M. A.. Kitą dieną jis atvežė D. prie mokyklos pirkimo-pardavimo popierius, kurių, kaip jam atrodo, jis nebuvo užpildęs, nes norėjo, kad jie kartu užpildytų ir perrašytų mašiną. Dėl to automobilio jis bendravo gal tik su D. B. mama. Jis paskambino pasakyti, kad grąžins automobilį, bet jau pamatė, kad prie mašinos yra pareigūnai. D. mama ir jam skambino, sakė, kad jei jis grąžins mašiną, tai nesikreips į pareigūnus. Jis tuo metu buvo toliau nuo tos vietos, kur buvo automobilis ir taip gavosi, kad atėjo vakaras, jis skambino, bet jam nekėlė telefono ragelio ir tada jis pamatė kriminalistus prie automobilio. Su D. mama rodos kalbėjo porą kartų. Neatsimena, ar savo telefonu, ar kažkieno kito telefonu kalbėjo. Gal kalbėjosi ir su G. D., iki to įvykio su G. D. telefonu nekalbėdavo. Jis yra ėmęs M. telefoną, gal ir tada ėmė, kai su D. motina kalbėjo, o iš savo telefono neskambino, nes sąskaitoje nebuvo pinigų. G. M. A. jam ir skambino tomis dienomis. Pirkimo-pardavimo sutartį atsišvietė. Žinojo, kad automobilis registruotas yra D. tėvo vardu. D. tėtis nedalyvavo pirkime-pardavime. Jis būtų gavęs pinigų, kad galėtų nusipirkti automobilį iš D.. Prisipažįsta, kad įvykdė atvirą vagystę, bet šiaip tai būtų pirkęs tą automobilį. Jis jėga automobilio nepaėmė, D. pats sėdo už vairo, visi nuvažiavo iki D., šis pasiėmė daiktus ir jie sutarė, kad rytoj jis atvažiuos prie mokyklos, jie užpildys pirkimą-pardavimą, jis kažkiek duos pinigų. Kitą rytą gal pats nukentėjęs jam paskambino ir klausė, kada jis atveš tuos lapus. Jam atvažiavus prie mokyklos, D. pasakė, kad negalėjo užpildyti pirkimo-pardavimo sutarties, gal užpildys vakare. Sakė, kad tai D. tėčio mašina ir jam reikia su tėčiu pakalbėti, kad perrašytų. Kitos dienos vakare jį sulaikė. Už mašiną jis gal būtų davęs kokius 500 eurų. Nebuvo jokios prievartos, jokio spaudimo. Kai jis su D. stovėjo prie mašinos, G. D. buvo nuo jų gal už 2-3 m, M. buvo gal už 10 m atstumu nuo jų. Važiuojant automobiliu, jis su M. sėdėjo gale, o D. su G. sėdėjo priekyje. Kai važiavo iš Šilainių, M. A. jo klausė, iš kur ta mašina, jis pasakė, kad ją nusipirks rytoj, tik reikia pirkimo-pardavimo popierius sutvarkyti. Pinigų mašinai būtų pasiskolinęs iš tėvų. Po išsiskyrimo su D. B., jis D. B. kontaktinių duomenų neturėjo, susirašinėjo per G. D., kurio telefono numerį rodos turėjo. G. D. buvęs jo klasiokas. Su G. D. nėjo kalba apie automobilio pirkimą-pardavimą. M. davė jam naudotis savo telefonu. Su G. bendravo dvi dienas telefonu gal todėl, kad neturėjo D. telefono, žinojo, kad pastarieji klasiokai ir galvojo, kad šie vienas su kitu susikalbės. Gal ir rašė G., nes neturėjo D. numerio. Jis parašė, kad atvažiuos į mokyklą, atveš popierius, tik tokie susirašinėjimai buvo. Gal skambino G., gal nekėlė telefono, gal, pakėlęs, sakydavo, kad laukia jų ir pan. Spalio 2 d. gal jau ieškojo kriminalistai mašinos ir G. skambinėjo pasakyti, kad atiduos mašiną, nes D. mama jau nekėlė telefono ragelio, gal todėl įkyriai skambinėjo G. pasakyti, kad atveš D. tą mašiną, nes D. numerio neturėjo.
Teismui informavus, kad kaltinimas gali būti pakeistas į savavaldžiavimą, nurodė, kad dėl savavaldžiavimo pilnai prisipažįsta, kalba apie skolą buvo. G. jam buvo kažkiek skolingas. Galvojo už skolą paimti mašiną, bet mašiną ėmė iš D.. Skolos buvo nuo mokyklos laikų. B. G. iš viso paskolinęs 30 eurų, reikalavo lyg 50-60 eurų, tiksliai neatsimena. M. apie skolas nežinojo. Psichinės ir fizinės prievartos nenaudojo, kad turtas pereitų jam, nesuvokė, kad padarys didelę turtinę žalą.
K. M. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Nurodė, kad kaltinime nurodytu metu jis kartu su E. ėjo, pamatė stovinčią mašiną „Opel“, prie jos stovėjo porą žmonių. E. jam liepė palaukti, o pats nuėjo pasikalbėti. Jis laukdamas matė, kaip E. kažką kalbėjo, po to jam parodė, kad jis ateitų. Jam priėjus, jie keturiese įsėdo į mašiną. E. jam pasakė, kad važiuoja iki Šilainių. D. vairavo mašiną, D. ir G. D. buvo girti. Š. D. ir G. D. išsikrovė daiktus, o E. jį parvežė į namus. Kitą dieną E. pas jį atvažiavo tuo „Opel“ automobiliu ir jie važiavo iki mokyklos. Atvažiavus prie mokyklos, atėjo G. su D.. E. išlipo, trumpai pakalbėjo, atėjo atgal į mašiną ir pasakė, kad vakare lyg susiskambins, nes kažkatras nespėjo su tėčiu ar su kažkuo pakalbėti. Nežino, kokiu telefono numeriu naudojosi tuo metu, gal galas buvo „86“. Gal ir galėjo jo telefono numeris būti (duomenys neskelbtini). E. bus skambinęs iš jo numerio tomis dienomis, nes jis atsimena, kad ar tai E. sąskaitoje neturėjo pinigų, ar tai pas jį buvo išsikrovęs telefonas. Nežino, kiek kartų E. jo prašė telefono. Jam negaila draugui duoti naudotis telefonu. G. D. tik iš matymo anksčiau žinojo, D. B. nežinojo. Su D. B. mama telefonu jis tikrai nekalbėjo. Gali būti, kad iš jo telefono buvo skambinėta G. D., gal čia buvo tada, kai jau policija sužinojo ir E. skambinėjo pastarajam daug kartų, jis tai tikrai neskambino. Kitą dieną gal nebuvo kartu visą laiką su E.. Jo telefonas buvo pas E.. Jis matė pirkimo-pardavimo lapus, nes šie buvo padėti ant automobilio panelės. Jam atrodo, kad dokumentai nebuvo užpildyti, jie buvo tušti. Spalio 1 d. dieną galėjo duoti E. telefoną, bet nepamena, dėl ko davė, paprašė, tai ir davė. Jis matė, kaip E. išlipo su tais lapais iš automobilio, priėjo, pakalbėjo. K. E. jam teigė, kad D. tėtis neleido parduoti automobilio, žadėjo susitikti vakare. Jis žinojo, kad E. laikosi teises, jam sakė, kad turbūt pirks mašiną. Gal dar tuo metu E. teisių neturėjo. Nežinojo, kad eina atvirai grobti automobilio „Opel“. Jis į automobilį įsėdo kaip keleivis, pavažiavo iki Šilainių ir išlipo. Nematė ginčo, susistumdymo tarp D. B. ir E., matė tik paprastą pokalbį, tikrai nebuvo grasinimų ar smurto, paties pokalbio negirdėjo.
Teismui informavus, kad kaltinimas gali būti pakeistas į savavaldžiavimą, nurodė, kad dėl savavaldžiavimo neprisipažįsta. Buvo netoli ginčo vietos, tiesiog laukė savo draugo E. kol šis ateis. O paskui irgi kartu atsisėdo į tą mašiną ir nuvažiavo iki Šilainių. Psichinės ar fizinės prievartos nenaudojo, nesiekė, nenorėjo sukelti didelės turtinės žalos.
Tardamas paskutinį žodį nurodė, kad gailisi, prisipažįsta, kad iš dalies savavaldžiavo kartu su E.. Nori atsiprašyti D., jei kažką jam pasakė.
Nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam būnant darbe, paskambino žmona ir pasakė, kad iš D. atėmė mašiną. Trumpai nusakė, kad D. su G. buvo kažkur vakare, G. kažkam buvo skolingas, tai todėl iš D. už skolą atėmė mašiną. Žmona sakė, kad turi vieno iš tų, kurie atėmė automobilį, telefono numerį. Jis liepė žmonai skambinti ir sakyti, kad jei iki 18 val. pristatys mašiną, viskas bus gerai, jei ne – kreipsis į policiją. Mašinos nepristatė, vakare apie 21 val. jie nuvažiavo į policiją, parašė pareiškimą. D. ir jam pasakojo, kad tie vaikinai, kurie paėmė mašiną, sakė, kad G. skolingas ir už tą skolą paėmė iš D. mašiną. Automobilis buvo registruotas jo vardu. N. D. jam nėra sakęs, kad norėtų tą automobilį parduoti ar pan. D. buvo neseniai išsilaikęs teises, labai prašė mašinos, tai jie ją ir nupirko, tik jis įregistravo savo vardu. Automobilis pirktas gegužės-birželio mėn. už jo pinigus, mokėjo apie 700 eurų. G. iki tol nepažinojo, tik žinojo, kad kartais D. su juo susitikdavo, bet labai retai. A. E. S. ir M. A. niekada nebuvo nei girdėjęs, nei jų matęs. Jis pats su kaltinamaisiais telefonu nebendravo, bendravo žmona.
Nukentėjusysis D. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad susitiko su G. D. spalio 1 d. vakarėjant. Sugalvojo važiuoti nusipirkti kebabų, parūkyti. Jiems sustojus, prie jų iš pradžių priėjo M., t. y. šis tik praėjo pro juos, po to grįžo. Jis įsėdo į mašiną, o G. su M. kažką pakalbėjo. Po to, po kokių 2 min., E. S. atėjo iš tos pačios pusės, kaip ir M.. M. ir E. kalbėjo su G. lauke, o jis buvo automobilio viduje. Jį pakvietė E. už kokių 3 min. po pokalbio su G.. Išlipęs iš automobilio, jis matė, kaip G., E. ir M. kalbėjosi sustoję ratu. Jam atėjus, rodos E. jam pasakė, kad jis parduotų mašiną, nes G. yra E. skolingas, o G. jam duos 800 Eur. Tokius jo žodžius suprato, kaip melą, kad niekas niekam nėra skolingas, kad E. reikia tik mašinos. T. E., tiek M. tą patį kalbėjo, abu jį įkalbinėjo. Jis iš pradžių nesutiko, po to jie kalbėjo, kalbėjo, ir jis, bijodamas, kad gali kažką jam padaryti, sutiko. E. ir M. nekalbėjo agresyviai, pokalbio metu kaltinamųjų tonas nebuvo pakeltas. Jis pats asmeniškai nebuvo girdėjęs, kad kaltinamieji būtų ką nors anksčiau sumušę, bet šiek tiek apie juos girdėjo, kad jie kažką vakarais daro. G. jam apie kaltinamuosius anksčiau nieko nebuvo pasakojęs. Jis pats E. ar M. nebuvo skolingas. Jis tuo metu tiesiog buvo išsigandęs ir tiek. G. sakė E., kad nekištų jo į šitą reikalą. Jis sėdo už vairo, nuvažiavo iki Šilainių, pasiėmė daiktus ir nuėjo namo. E. ir M. su G. tarėsi, kad atvažiuos iki jų mokyklos, paduos pirkimo-pardavimo sutartį. Su juo pokalbio apie pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo, jie su G. susirašinėjo, su G. kalbėjo, o G. jam apie tai pasakė. Kaip ir sakė, E. ir M. atvažiavo prie mokyklos, jis su G. nuėjo, E. jam padavė pirkimo-pardavimo sutartį, tuo metu buvo ir M.. E. ir M. išvažiavus, jis nuėjo į pamokas, po to grįžo namo, suprato, kad tikrai neapsimoka perrašyti tos mašinos ir viską pasakė tėvams. Kai jį parvežė namo, tada G. jam pasakė, kad niekam neskolingas. Kai pokalbis vyko prie automobilio, G. žadėjo jam atiduoti pinigus už automobilį. M. iš matymo jis truputį pažinojo, o E. S. nepažinojo. Spalio 1 d., apie 15 val., viską papasakojo mamai, grįžęs iš mokyklos. Mama iš pradžių paskambino tėčiui, tėtis pasiūlė, kad pirmiausia reikia suteikti šansą, kad būtų grąžintas automobilis, bet šie nesutiko. Jis iš G. gavo rodos M. telefono numerį, bet jam atrodo, kad mama kalbėjo su E.. Mama skambino du ar tris kartus. Jis pats nebendravo telefonu su kaltinamaisiais. G. su kaltinamaisiais tikriausiai bendravo, o jam perpasakodavo pokalbius. Kai visi susitiko mokykloje, jam davė pirkimo-pardavimo sutartį, kažkas joje buvo parašyta, bet neatsimena kas. Sutartyje buvo įrašytas kažkoks pirkėjo vardas. Tą pirkimo-pardavimo sutartį jis namuose išmetė. Jis niekada neturėjo jokio ketinimo parduoti automobilį. Jis galvojo savanoriškai atiduoti automobilį, tikėdamasis, kad G. jam atiduos pinigus, bet po to geriau pagalvojęs suprato, kad be tėčio neišeis perrašyti mašinos. Žinojo, kad jis nėra mašinos savininkas ir tik savininkas gali parduoti mašiną. Neketino prašyti tėčio parašo ant pirkimo-pardavimo sutarties, nes žinojo, kad šis būtų nesutikęs. Realiai tik jis naudojosi šiuo automobiliu nuo jo pirkimo pradžios. Tai buvo pirma jo mašina. Automobilis jam buvo brangus, juo važinėdavo į pamokas, prie vandens. Tėtis tuo automobiliu nesinaudojo.
Akistatos protokole nurodyta, kad akistatos metu su G. D., D. B. patvirtino, kad automobilį M. A. ir E. S. sutiko atiduoti todėl, kad pastarųjų bijojo, bet jie jam negrasino, jokių smūgių nesudavė, G. D. jam pažadėjo atiduoti 800 Eur už šį automobilį per mėnesį. Taip pat tą patį patvirtino jam 2015-10-01 prie Statybininkų rengimo centro, laukiant atvažiuojančių M. ir E. (1 t., b. l. 104-106).
Liudytoja J. B. nurodė, kad D. B. yra jos sūnus. Grįžusi iš darbo pastebėjo, kad sūnus labai pasikeitęs. Pradėjo jo klausinėti, kas atsitiko, jis jai pasakė, kad atėmė iš jo mašiną iš matymo matyti vaikinukai. Ji paprašė, kad sūnus sužinotų telefono numerius. Neatsimena, ar sūnus juos turėjo, ar paskambino draugui G. ir šis jam davė. Kai ji gavo telefono numerį, iš karto paskambino, prisistatė, kad yra mama to, iš kurio atėmė mašiną, paklausė, ar jos sūnus yra jiems kaip nors nusikaltęs ar skolingas. Jai atsakė, kad ne, bet jiems skolingas sūnaus draugas, už tai paėmė mašiną iš jos sūnaus, kaip užstatą, o jos sūnaus draugas jiems atiduos už tą mašiną pinigus. Jie patvirtino, kad žino, kad tai jos vyro mašina. Telefonu ji kalbėjo su vienu asmeniu. Po šio pokalbio ji paskambino vyrui, paaiškino, kas įvyko. Vyras jai pasakė vėl susisiekti ir pasakyti, kad jeigu negrąžins mašinos, tai jie kreipsis į policiją. Ji vėl paskambino ir kalbėjosi su vienu asmeniu, tačiau su kuriuo, ji nežino. Visus kartus kalbėjosi su tuo pačiu vaikinuku. Ji pasakė, kad jeigu nebus mašinos iki 18 val., jie kreipsis į policiją. Jai sakė, kad sūnus pats atidavė mašiną, jeigu ji netiki, tas asmuo, su kuriuo ji kalbėjo, nori susitikti su jos sūnumi, pasikalbėti ir net gali atsivesti savo tėtį, policininką. Ji nesutiko, taip pat neleido ir sūnui eiti į susitikimą. Vyras grįžo iš darbo ir apie 19 val. ir jie tada kreipėsi į policiją. G. važiavo kartu. G. ji kvietėsi dėl to, kad G. lyg buvo jiems skolingas ir dėl jo skolos iš jos sūnaus atėmė mašiną. Sūnus nelabai ką aiškino jai apie tą skolą, pasakė, kad nieko nežino. G. sakė, kad lyg ir neskolingas ir nežino, kodėl iš jo prašo tų pinigų.
Šalies argumentai
L. V. A. nurodė, kad M. A. yra jos sūnus. Tik kai ją iškvietė tyrėja, ji sužinojo, kad E. kažkoks draugas buvo skolingas pinigų ir jie sutarė tą mašiną už tą skolą pasiimti, konkrečiai ji nieko nežino. M. pasakė, kad ten dalyvavo kaip E. draugas, kartu ten buvo, ar tai telefoną savo davė, nes tyrėja irgi sakė, kad iš M. telefono skambinta. K. M. naktį nebūna namuose, ji jam skambina, šis sako, kad tuoj grįš, nors jam yra nustatyta nuo 22 val. būti namuose.
L. N. D. nurodė, kad teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Pamena įvykį, kai iš asmens buvo pagrobtas automobilis. Susitikus su nukentėjusiaisiais, išsiaiškino asmenis, kurie galėjo padaryti tą nusikaltimą. Kaltinamųjų vardus ir pavardes jiems pasakė nukentėjusiojo draugas, kuris buvo kartu su juo. Kadangi byla buvo perduota Santakos PK, jis toliau tyrimo netęsė, bet jam paskambino nukentėjusysis, nes pastarajam buvo davęs savo kontaktinį telefoną (liudytojas nurodo nukentėjusįjį D. B.). Šis pasakė, kad tie patys asmenys reikalavo pinigų už paimtą automobilį. Jis su kolega nuvažiavo pažiūrėti, kur šie asmenys galimai gali lankytis, t. y. prie (duomenys neskelbtini), ir už stovinčio elektrinio pastato pastebėjo pagrobtą automobilį. Tada iškvietė nusikalstamų veikų registravimo skyriaus darbuotojus. Jiems belaukiant kolegų, priėjo asmuo, kuris bandė įlipti į tą automobilį ir pasišalinti (liudytojas nurodo kaltinamąjį E. S.). Jie šį asmenį sulaikė. Jie klausė E. S., iš kur pas jį automobilis, šis teigė, kad jam davė ar paskolino draugas.
L. N. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad 2015-10-01, apie 20.08 val., Kauno AVPK KTV NVRS buvo gautas A. B. pranešimas apie tai, kad 2015-10-01, apie 00.30 vai. (duomenys neskelbtini), du asmenys, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydami ginčijamą savo tariamą teisę, nurodė išlipti sūnui D. B. ir G. D. iš jam priklausančio automobilio Opel Vectra, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuriuo tuo metu naudojosi sūnus D. B.. Asmenys šiuo automobiliu nuvažiavo ir jo negrąžino. Už automobilio grąžinimą reikalavo atlyginti neva D. B. draugo G. D. skolą. G. D. nurodė, kad automobilį paėmė M. A. ir E. S.. Jiems kartu su Kauno AVPK KP Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju A. M. buvo skirta užduotis patikrinti šią informaciją bei surasti minėtą automobilį. 2015-10-02, kalbant su G. D., jis pasakė, kad dar buvo sumuštas 2015-10-02, apie 14 val., (duomenys neskelbtini) namo. Pasakė, kad jį sumušė nepažįstamas asmuo, taip pat pasakė, kad kai jį mušė nepažįstamas, netoliese buvo E. S.. Pagal turimą informaciją nuvyko patikrinti galimas M. A. bei E. S. buvimo vietas ir 2015-10-02, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), už esančios elektrinės skydinės pastebėjo pagrobtą automobilį. Netoliese stebėjo šį automobilį, ir apie 17.45 val. prie šio automobilio priėjo vaikinas, kaip vėliau buvo nustatyta E. S., kuris pradėjo rakinti automobilio durelių spynelę. Šį vaikiną jie sulaikė. Buvo nustatyta, kad tai E. S.. Pastarasis pasakė, kad šį automobilį jam už skolas atidavė pažįstamas. Surastas automobilis ir E. S. buvo perduoti atvykusiems Kauno AVPK NVRS pareigūnams (1 t., b. l. 111-112).
Pagarsinus parodymus, N. D. nurodė, kad G. D. tai vaikinas, kuris buvo kartu su nukentėjusiuoju. Buvo taip, kad G. D. nurodė, jog buvo dar ir sumuštas, už tai jie ir išvažiavo patikrinti teritorijos, kur galimai galėtų būti tie asmenys. G. įvardino, kad jį sumušė tie du asmenys, kurie paėmė automobilį, ir dar vienas, kurio jis nepažinojo. Kai sulaikė E. S. prie automobilio, šis nesipriešino, elgėsi natūraliai.
Apklausus liudytoją A. M., N. D. nurodė, kad jam asmeniškai skambino liudytojo (G. D.) tėvas, kad sumušė jo vaiką. Nepamena, ar stebint pagrobtą automobilį buvo kažkoks bendravimas su nukentėjusiaisiais, liudytojais žinutėmis ar skambučiais. Neatsimena, ar jam buvo persiųstos kažkokios žinutės iš nukentėjusiojo ar liudytojo, kuris buvo sumuštas. Jo telefone jokių žinučių nėra, nors jos išsaugotos nuo 2014 m. gruodžio mėn., todėl greičiausiai jam buvo skambinama.
Liudytojas A. M. nurodė, kad 2015 m. rudenį, galėjo būti spalio mėn., buvo gautas pranešimas, kad Vilijampolėje, berods, kažkur prie (duomenys neskelbtini), iš jaunuolio buvo atimtas automobilis. Viršininko nurodymu, išvyko su kolega N. D. rinkti pirminės informacijos. Bendraujant su nukentėjusiaisiais, pagal pravardes maždaug atsirinko, kas tie žmonės galėjo būti. Nurodė, kad vienas, asmuo buvo vadinamas „E.“, o kitas – pravarde „B.“. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet medžiaga buvo perduota į Santakos policijos komisariatą. Kadangi kolega buvo palikęs telefono numerį nukentėjusiesiems, šiam, berods, į telefoną skambino nukentėjusioji pusė, ar tėvas, ar pats nukentėjusysis, kad iš jų nuolat yra reikalaujami pinigai, kad skambina žmonės, atėmę automobilį, lyg grasina, kad jų automobilis bus išardytas, jei nesumokės ar negražins skolos. Berods, sekančią dieną, vėl buvo gautas skambutis iš nukentėjusiosios pusės, kad buvo kažkur susitikę, ar juos tai surado tie asmenys, atėmę automobilį, vėl grasina, reikalauja, kažkas tai lyg sumušė. Jie važiavo pažiūrėti. A. S. teritorijos karščiausius taškus, kur jaunimėlis renkasi, vienoje vietoje pastebėjo tą patį pagrobtą automobilį. Laukė prie to automobilio, išsikvietė nusikalstamų veikų registravimo grupę. Belaukiant, prie automobilio priėjo asmuo, kuris, priėjęs, jį atsirakino, pradėjo tvarkytis vidų ir jie jį susilaikė. Šis asmuo paaiškino, kad tai yra jo automobilis, jam jį atidavė draugas už skolas. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad 2015-10-01 apie 20.08 val. Kauno apskrities VPK KTV NVRS buvo gautas A. B. pranešimas apie tai, kad 2015-10-01 apie 00.30 vai. (duomenys neskelbtini), du asmenys, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydami ginčijamą savo tariamą teisę nurodė išlipti iš automobilio Opel Vectra, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančio A. B., D. B. ir G. D.. Asmenys šiuo automobiliu nuvažiavo ir jo negrąžino. Už automobilio grąžinimą reikalavo atlyginti neva D. B. draugo G. D. skolą. G. D. nurodė, kad automobilį paėmė M. A. ir E. S.. Jiems kartu su Kauno apskrities VPK KP Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėju N. D. buvo skirta užduotis patikrinti šią informaciją bei surasti minėtą transporto priemonę. 2015-10-02, kalbant su G. D., šis pasakė, kad dar buvo sumuštas 2015-10-02 apie 14 val. (duomenys neskelbtini) namo. Jis tiksliai nepamena, ar G. D. pasakė, kad jį sumušė nepažįstami asmenys, ar M. A. bei E. S.. 2015-10-02 tarnybiniame pranešime nurodė, kad G. D. pranešė, kad jį sumušė M. A. bei E. S. ir dar vienas nepažįstamas asmuo. Jis tarnybiniame pranešime šias aplinkybes parašė todėl, kad taip nurodė G. D.. Pagal turimą informaciją nuvyko patikrinti galimas M. A. bei E. S. buvimo vietas ir 2015-10-02 apie 15 val. (duomenys neskelbtini), už esančios elektrinės skydinės pastebėjo pagrobtą automobilį Opei Vectra, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime nurodė, kad buvo jaunuoliai, kurie pasišalino. Šie jaunuoliai buvo atsitiktiniai asmenys. Jie netoliese stebėjome šį automobilį ir apie 17.45 val. prie šio automobilio priėjo vaikinas, kaip vėliau buvo nustatyta, E. S., kuris pradėjo rakinti automobilio durelių spynelę. Šį vaikiną jie sulaikė, buvo nustatyta, kad tai E. S.. šis pasakė, kad automobilį jam už skolas atidavė pažįstamas. Surastas automobilis ir E. S. buvo perduoti atvykusiems Kauno apskrities VPK NVRS pareigūnams (1 t., b. l. 114-115).
Pagarsinus parodymus A. M. nurodė, kad nukentėjusieji jiems įtariamuosius pravardėmis įvardino, bet lyg ir vardus sakė. Buvo kažkokia kalba, kad tie patys asmenys vėl kažkur G. D. buvo susitikę, susiradę, iš jo reikalauja skolos, ar tai muša, ar tai nemuša, kažkas tokio. Negali pasakyti, ar G. D. konkrečiai jiems nurodė, kas jį sumušė. Jis suprato, kad asmuo, paėmęs tą automobilį, skambinėja. Rodos buvo ir žinučių, jeigu teisingai atsimena, kuriose buvo nurodyta, kad arba tegul grąžina skolą, arba, jeigu neatiduos skolos, automobilį išardys. Tų žinučių nukentėjusiojo telefone nematė, tokio pobūdžio informaciją nukentėjusysis persiuntė jo kolegai. Jis šią situaciją suprato taip, kad paimtas automobilis, reikalaujama grąžinti skolą ir jei atiduos skolą, atiduos automobilį. Tokių žinučių buvo ne viena.
Liudytojas G. D. nurodė, kad tą vakarą jis sėdėjo su D. mašinoje, prie jų priėjo E. su M.. Jis su D. išlipo iš mašinos kalbėtis, daugiausia šnekėjosi su E., M. nelabai šnekėjo, o D. šalia stovėjo, klausė. Su E. pirmiausia jis kalbėjosi, po to E. su D. šnekėjo dėl tos mašinos. Jie aiškinosi, ar tai jo mašina. Jis pasakė, kad mašina ne jo, o D. tėčio. Paskui jie, rodos, daugiau E., pradėjo su D. kalbėti, bet jis to pokalbio negirdėjo, nes nuėjo toliau, kokius 5 metrus, o M. rodos, tuo metu sėdėjo mašinoje. K. E. pašnekėjo su D., jie kaip ir nusprendė tą mašiną pasiimti, o jis su D. paprašė juos bent iki Šilainių parvežti. Kitą dieną, apie 18 val., nuvažiavo į policiją ir apie viską parašė. Jis nežino, kodėl jie paėmė tą mašiną. Su juo niekas daug nekalbėjo, tik aiškinosi, kieno ta mašina. Kitą dieną lyg žadėjo mašiną atiduoti, kalbėjo su D. tėvais. Jis su D. į policiją važiavo kartu, nes buvo kartu, kai buvo paimtas automobilis. M. A. tiesiog žino, bet nebendrauja, E. S. labai trumpą laiką buvo jo klasiokas. Jis neturi M. A. ar E. S. telefono numerių, nes jo telefonas pasikeitė. Po to įvykio jam paliko, atrodo, E. telefono numerį. Kitą dieną jam E. parašė, kad jie atvažiuotų pasiimti mašiną. Su E. bendravo tik kitą dieną, rytą, po automobilio paėmimo, gal dešimt žinučių parašė. Rašė dėl tos mašinos, kad atvažiuotų pasiimti, pasakė, kur ta mašina stovi. Bet kai jis pasakė D., kur ta mašina stovi, šis pasakė, kad mašina jau surasta. Jo telefono numeris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Jis ir rytą bendravo telefonu dėl kažkokios sutarties, jie žadėjo pasirašyti sutartį dėl mašinos. Jis su D. toje pačioje mokykloje mokinasi. Kai jam paskambino pirmą kartą, jis su D. laukė prie mokyklos ir jis skambino kelis kartus, domėjosi, kur šie yra, nes turėjo atvažiuoti. Gal vyko bendravimas spalio 2 d., neatsimena. Jis buvo palikęs savo numerį ir nežino, kas jam rašė, nežino, kas jam skambino, neatskyrė balsų. Prie mokyklos atvažiavo M. su E.. Jis bendravo su policijos pareigūnais tik tada, kai nuvažiavo į policiją. Policijos pareigūnas jam nebuvo davęs savo telefono numerio. Tikrai nebuvo skolingas M. ar E.. Prie automobilio jam sakė, kad jis bus skolingas D. už paimamą automobilį, bet jis nežino, iš kur tos skolos. Sakė, kad D. jis turės sumokėti už automobilį, lyg E. taip sakė. D. jo paklausė, ar jis galės surinkti tuos pinigus, bet jis pasakė, kad tiek pinigų nesurinks. Kalba ėjo apie 800 Eur. Nežino, kodėl jis turėjo surinkti tuos pinigus, nes jis tikrai nebuvo skolingas. Jis buvo sumuštas, bet šie kaltinamieji nedalyvavo jo sumušime, jų nebuvo toje vietoje, kur jį sumušė. Nurodė, kad jie buvo, kai jį sumušė, bet paskui jis per antrą apklausą pasakė, kad tai ne jie. Neatsimena, gal ir davė savo tėčiui policijos pareigūno telefono numerį. Jam atrodo, kad pirmas prie automobilio atėjo M., bet paskui atėjo ir E.. Su E. šnekėjosi. Jam atrodo, kad kai pamatė, iš karto suprato, kad ateina pas juos. E. ir M. sustojo prie automobilio, jis su D. išlipo. Pirmas jis išlipo iš automobilio, paskui, kai pasakė, kad tai ne jo mašina, tada jie išsikvietė D.. Kai jis išlipo iš automobilio, kaltinamieji jau abu buvo, bet jis šnekėjo tik su E.. Kai jis kalbėjosi su E., M. A. stovėjo toliau, gal telefonu šnekėjo. Jie buvo prie automobilio galo, o M. toliau, per visą automobilio ilgį, stovėjo prie automobilio priekio. Kai jis pasakė, kad automobilis yra ne jo, o D. tėčio, tada E. pasikvietė D. į lauką. Tuo metu M. ten pat stovėjo, prie automobilio priekio. D. išlipus, tada jie buvo trise: jis, D. ir E., o A. lyg toliau buvo, tik vėliau priėjo prie jų, pabaigoje. Buvo kalba su D. B., kad šis turi atiduoti automobilį. E. įkalbinėjo. Tuo metu M. tiesiog stovėjo šalia ir klausėsi. E. jam taip išaiškino, kad jie lyg pasiima D. mašiną už kažkokias jo skolas, kurių net nebuvo, jis turės D. sumokėti, o E. ir M. pasiliks mašiną. Kai važiavo tą patį vakarą namo, D. vairavo automobilį, priekyje sėdėjo E., o jis sėdėjo gale, už D., ir A. gale sėdėjo. Susitarė, kad užpildys pirkimo-pardavimo sutartį, kad D. perrašys mašiną. Kai išlipo iš automobilio, kalbėjosi su D. B., jis jam sakė, kad pasakytų tėvams, kad taip nepaliktų visko. Jis suprato, kad atseit už jo kažkokias skolas viskas vyksta. Neturi išsaugojęs žinučių, kurios jam buvo siunčiamos į telefoną, dabar kitas jo telefonas. Niekam nerodė tų žinučių. Jis kalbėjo su D. apie tas žinutes, šis matė. E. S. 1-2 sav. mokinosi jo klasėje, anksčiau konfliktų su E. S. neturėjo. Jis pats asmeniškai nesikreipė į policijos pareigūnus dėl nepagrįstai iš jo reikalaujamos nebūtos skolos.
2015-10-29 liudytojas G. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3 p., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad D. B. yra jo draugas, su juo mokosi Statybininkų rengimo centre. D. B. vairuodavo automobilį Opel Vectra, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris priklausė pastarojo tėvui A. B.. Apie tai, kad šis automobilis priklauso D. tėvui, jam buvo pasakęs pats D.. 2015-10-01 naktį, apie 00.30 val., su D. B. buvo automobiliu Opel Vectra, atvažiavę į Vilijampolės mikrorajoną ir sustoję (duomenys neskelbtini) namo. Šioje gatvėje buvo sustoję be jokios priežasties, tiesiog šiaip stovėjo ir kalbėjo automobilyje. Jis su D. sėdėjo automobilyje ir pamatė, kad automobilio link ateina iš matymo pažįstamas M. A., su kuriuo jis turėjęs konfliktų nuo 2014 metų. M. anksčiau jo buvo prašęs pinigų, tačiau jis M. niekada nebuvo skolinęs. Tarpusavyje nesutarė, kadangi M. vis prašydavo pinigų. Jokių pareiškimų nei jis, nei jo tėvai dėl M. A. į policiją nebuvo rašę. K. M. priėjo prie automobilio, jis iš jo išlipo, o D. liko sėdėti automobilyje. J. M. pasakė, kad kaip tik jo ieškojo dėl senų skolų. J. M. pasakė, kad nieko neskolingas. Tuo metu prie jų priėjo iš matymo pažįstamas E. S., su kuriuo jis taip pat nesutaria, kadangi E. seniau yra iš jo prašinėjęs pinigų, tačiau jis E. taip pat niekada nėra skolinęs. D. E. S. jis į policiją niekada nesikreipė, taip pat jo tėvai anksčiau niekada nėra kreipęsi į policiją dėl E. S.. Tuo metu iš automobilio išlipo ir D. B.. M. pasakė, kad tada pasiima automobilį Opel Vectra už jo skolas. D. pasakė, kad šis automobilis priklauso tėvui. M. D. pasakė, kad tu čia man nemeluok ir parodyk dokumentus. D. paėmė iš automobilio priekinėje panelėje buvusio stalčiaus registracijos liudijimą ir pirkimo - pardavimo sutartį, parodė juos M. ir vėl atgal įdėjo tuos dokumentus į stalčių. M. pasakė, kad čia nėra jokių problemų, kad jie suras žmogų, kurio vardu supildys pirkimo pardavimo sutartį ir atiduos D., kad šis paimtų iš savo tėvo parašą. M. paklausė D., kiek kainavo šis automobilis. D. pasakė, kad automobilis kainavo apie 700 Eur. Tada M. D. pasakė, kad jis atiduos D. 800 Eur, kuriuos atseit jis skolingas M.. E. S. tiesiog stovėjo šalia, ir vis pritardavo M. apie tai, ką kalbėdavo M.. D. jo pradėjo klausinėti, ar jis surinktų tuos 800 Eur per mėnesį. Jis pasakė D., kad nesurinktų jokių 800 Eur per mėnesį, taip pat pasakė, kad nėra skolingas jokių pinigų nei E. S., nei M. A.. D. B. bijojo E. S. ir M. A.. Jis taip pat jų bijojo, kadangi jau anksčiau buvo turėjęs konfliktų su jais dėl jų reikalavimo iš jo pinigų be jokios priežasties. T. M. pasakė, kad vis tiek pasiima automobilį. D. jau neprieštaravo. D. paprašė, kad dar galėtų parvairuoti automobilį iki namų, esančių Š. D. vairavo automobilį iki Šilainių, o jis, E. ir M. sėdėjo automobilyje. Atvažiavus į Šilainių mikrorajoną, tiksliai kokią gatvę nepamena, jis su D. išlipo iš šio automobilio. Nepamena, kuris, ar E., ar M., pasakė, kad rytą jie atvažiuos prie jų mokyklos ir atveš šio automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje reikės pasirašyti D. tėvui. J. M. pasakė savo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kad jis ryte paskambintų dėl minėtos sutarties. 2015-10-01 rytą, apie 10 val., jam būnant kartu su D. prie (duomenys neskelbtini), jis paskambino M. nurodytu telefono numeriu. Skambino jis, kadangi D. telefonas buvo išsikrovęs. A. M. ir jis M. paklausė, ar šis atvažiuoja su pirkimo - pardavimo sutartimi. M. atsakė, kad tuoj bus. Jis liko laukti su D. prie mokyklos. Po kelių minučių prie jų tuo pačiu automobiliu Opel Vectra privažiavo E. su M.. M. atidavė D. pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašytas automobilio pardavėjas. Jis neatsimena, kokio asmens duomenys buvo įrašyti, pamena tik, kad vardas T.. D. pasiėmė tą sutartį, o E. su M. vėl išvažiavo minėtu automobiliu. Paskui jie su D. išsiskyrė. 2015-10-01, apie 16-17 val., tiksliai laiko nepamena, jis atėjo pas D. į namus. D. jau buvo papasakojęs savo mamai, kad E. su M. paėmė automobilį. D. mama jam pati pasakė, kad skambino M. ir pasakė, kad grąžintų automobilį iki 18 val. Ji jam sakė, kad M. jai pasakė, kad jau viskas yra suderinta dėl automobilio, kad jis M. skolingas, todėl M. nupirko iš D. automobilį, o pinigus už automobilį D. atiduos jis. J. D. mamai pasakė, kad jokių pinigų neskolingas nei E. S., nei M. A.. Iki 18 val. automobilis grąžintas nebuvo, ir jis kartu su D. B. ir jo tėvais atvyko į policiją, kur D. parašė pareiškimą apie atimtą automobilį. 2015-10-02, apie pietus, tiksliai valandos nepamena, jam D. pasakė, kad automobilis jau surastas ir sulaikytas kažkoks asmuo prie automobilio, tačiau, koks asmuo buvo sulaikytas, nežino. Iki šios dienos jis nebuvo sutikęs nei M. A., nei E. S.. M. A. ir E. S. niekada nebuvo jo sumušę, jis niekada nėra rašęs jokio pareiškimo policijoje dėl E. S. ir M. A.. 2015-10-02, apie 14 val. (duomenys neskelbtini) namo jį sumušė jam visiškai nepažįstami vaikinai. Jis kreipėsi į Nusikalstamų veikų registravimo skyrių, kur parašė pareiškimą. Jam policijos pareigūnai nurodė nuvykti į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, jis nuvyko. Būnant jam ligoninėje, paskambino iš policijos ir pasakė, kad turi atvykti vėl į policiją užregistruoti įvykį ir parašyti pareiškimą, tačiau į policiją jis daugiau nevažiavo. Ar buvo pradėtas koks nors tyrimas, jis nežino. Akistatose su M. A. ir E. S. dalyvauti kategoriškai atsisakė, kadangi jis jų bijo, nes juos dažnai sutinka Šilainių mikrorajone (1 t., b. l. 92-94).
Pagarsinus parodymus, G. D. nurodė, kad buvo konfliktų anksčiau su M. A. irgi dėl kažkokių skolų, vieną kartą bandė prašyti pinigų, tos skolos buvo išgalvotos, bet paskui viskas nurimo. Neatsimena, ar įvykio dieną buvo pokalbis su M. dėl skolos. Tikrai teisingus parodymus davė. Kažkada buvo taip, kad E. su M. kartu prašydavo iš jo pinigų. Jam atrodo, kad E. pasakė, jog paima automobilį už jo skolas. D. buvo ištraukęs automobilio dokumentus parodyti, bet nežino, kam konkrečiai šis juos rodė. Nepamena, kuris prašė parodyti automobilio dokumentus. Pagarsinti jo parodymai teisingi. Nejauku buvo, kai kaltinamieji priėjo prie jų įvykio vakarą. Neatsimena, ar M. jam davė savo telefono numerį, bet jam atrodo, kad jis padiktavo savo numerį ir jam perskambino, bet neprisimena tiksliai. Neatsimena, ar jis telefonu kalbėjo su Mindaugu. Nepamena, kuris iš kaltinamųjų jam padavė pirkimo-pardavimo sutartį. Į policiją dar kartą dėl sumušimo nesikreipė, nes tyrėja pasakė, kad nepradės naujos ar papildomos bylos dėl sumušimo.
2016-02-18 liudytojas G. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3 p., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad papildo, kad 2015-10-02, apie pietus, tiksliai laiko neprisimena, galėjo būti apie 14 ar 15 valanda, jis ėjo Baltų prospektu nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ link savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad paskui jį eina du vaikinai, kuriuos matė pirmą kartą, atpažinti negalėtų. Jis, pajutęs, kad jie eina paskui jį, nesustojo ir priėjo prie savo laiptinės durų ir pradėjo rinkti laiptinės durų kodą. Tada prie jo priėjo minėti du vaikinai ir sustojo jam už nugaros. Vienas iš jų, kuris nežino, pasakė ,,palauk“. Tada jis atsisuko ir jie abudu pradėjo jį spardyti. Abudu kojomis spyrė ne mažiau kaip po tris kartus į kūno priekinę dalį, jis pajuto skausmą pilvo srityje ir kojose. Jis nenukrito, liko stovėti. Rankomis jie jokių smūgių jam nesudavė, iš jokios kūno dalies kraujas jam nebėgo. Po suduotų kojomis smūgių, vienas iš šių vaikinų, kuris tiksliai nežino, pasakė, tuoj sužinosi nuo ko ir nuėjo. Kai jį spardė šie vaikinai, jis pamatė, kad netoliese stovi E. S., stovėjo kokių 4-5 metrų atstumu ir dairėsi. Šis prie jo priėjęs nebuvo, nieko nekalbėjo. Po minėtų vaikinų smūgių, jie visi trys nuėjo Baltų prospektu, o jis grįžo namo. Dėl kokių priežasčių jį sumušė vaikinai, jis nežino, gal jie jį norėjo įbauginti. Tą pačią dieną jis nuvažiavo į Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Jam apžiūrinčiam medikui pasakė, kad jį sumušė du nepažįstami vaikinai. Jis gydytojui pasakė, kad 2015-10-01 iš jo draugo E. S. ir M. A. atėmė automobilį. Jis gydytojui nesakė, kad jį sumušė E. S., kadangi, kaip minėjo, jį sumušė du nepažįstami vaikinai. Jokiems policijos pareigūnams taip pat nesakė, kad jį sumušė E. S.. Dėl patirtų sužalojimų pas teismo med. ekspertus nesikreipė (1 t., b. l. 96-97).
Pagarsinus parodymus, G. D. nurodė, kad nebuvo E., kai jį sumušė, jis sumaišė, bet per kitą apklausą pasakė, kad jo nebuvo. Tikrai policijos pareigūnams neminėjo, kad E. jį sumušė. Jis gal tik paminėjo, kad E. ten stovėjo, bet paskui pasakė, kad nebuvo.
2016-03-17 liudytojas G. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3 p., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad iki 2015-10-01 nakties, kai prie jų su D. B. priėjo M. A. ir E. S. L. g., jis M. A. mobiliojo ryšio telefono numerio nežinojo. Kai jie paėmė iš D. B. automobilį, M. A. jam davė savo mobiliojo ryšio telefono numerį(duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad sekančią dieną susiskambins dėl šio automobilio pirkimo - pardavimo sutarties surašymo. D. neturėjo su savimi telefono, dėl to M. savo minėtą mobiliojo telefono numerį davė jam. 2015-10-01 rytą, jam paskambino M. A. paklausti, kur jie yra. Jis pasakė, kad mokykloje. M. pasakė, kad jie atvažiuoja. Jis mokykloje susirado D., ir jie laukė, kol atvažiuos M. A. ir E. S.. Laukė prie mokyklos, jie vis neatvažiavo, tada jis paskambino M. paklausti, kur jie esantys, nes jau ilgai laukia prie mokyklos ir atsibodo laukti. K. M. A. ir E. S. atvažiavo, M. A. davė D. B. automobilio prikimo - pardavimo sutartį, kurioje turėjo pasirašyti jo tėvas. 2015-10-01 po pietų, galėjo būti apie 16 val., jis rašė M. A., kad atiduotų automobilį, nes D. tėvai ruošiasi kreiptis į policiją. J. M. atrašinėjo, kad viskas yra gerai, nes buvo sutarę dėl šio automobilio. Jis taip pat parašė, kad, jei mašina neatsiranda, jau važiuoja į policiją. Kokias tiksliai tekstines žinutes jam atrašinėjo, neatsimena, bet pokalbis buvo apie tai, kad jie automobilio neatiduos, nes jau dėl jo pasiėmimo buvo sutarę. Taip pat spalio 2 dieną, apie pietus, M. jam taip pat rašė žinutes, kad atvažiuotų su D. į P. gatvę pasiimti minėto automobilio. Pats jis buvo išvažiavęs, todėl parašė, kad negali atvažiuoti. P. D. pasakyti, kad rašo M., kad atvažiuotų pasiimti automobilio. D. jam pasakė, kad daugiau su jais nebendrautų, nes automobilį jau surado policija. Kokias pats jis tiksliai rašė tekstines žinutes ir kokias jam atrašydavo M., jis neatsimena, bet tiksliai pamena, kad su M. A. 2015 metų spalio 1 ir spalio 2 dieną bendravo žinutėmis ir keliais skambučiais tik dėl minėto automobilio. Po 2015 metų spalio 2 dienos daugiau minėto mobiliojo ryšio numeriu (duomenys neskelbtini) nebendravo, jam niekas nerašė, neskambino ir jis nieko nerašė (1 t., b. l. 99-100).
Pagarsinus parodymus, G. D. nurodė, kad šie jo parodymai yra teisingi.
2016-05-02 liudytojas G. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3 p., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad nei vienos apklausos metu jis nepasakė, kad 2015-10-01 prie (duomenys neskelbtini) pasakė D. B., kad surinks jam 800 Eur už automobilį. 2015-10-01 naktį, kai M. ir E. paėmė automobilį, jis nesakė D., kad jam už automobilį atiduos 800 Eur. Jis jaučiasi kaltas, kad E. S. ir M. A. paėmė iš D. automobilį už išgalvotą jo skolą 700 E. M. A.. Kodėl jis apklausose nepasakė apie tai, kad ketina D. surinkti 800 Eur, nežino, pamiršo, neteikė tam reikšmės, kadangi, kaip minėjo anksčiau, jis neskolingas E. ir M. jokių 700 Eur. Jis būtų atidavęs 800 E. D. tiesiog todėl, kad D. čia buvo ne prie ko, kad per jį iš D. paėmė automobilį (1 t., b. l. 103).
Pagarsinus parodymus, G. D. nurodė, kad įvykis dėl sumušimo įvyko po automobilio paėmimo. Kaltinamieji nesusiję su jo sumušimu. Automobilį paėmė iš D.. Jis šalia tiesiog stovėjo, M. buvo šiek tiek toliau. Jo skolos išlindo iki ir po automobilio paėmimo. Kalbų, kad jis skolingas būdavo, nors skolingas nebuvo. Tiksliai kuris kalbėjo apie skolas, nepasakys, gal E., bet kažkokios kalbos apie skolas buvo. Po mašinos paėmimo dar prašė iš jo pinigų.
Liudytoja K. A. nurodė, kad G. D. ji apklausinėjo ne vieną kartą. Pamena, kad jo parodymai buvo skirtingi. G. D. visą laiką visose apklausos sakė, kad nėra skolingas, tik kad jis yra terorizuojamas, kad ta skola yra išgalvota ir jis nieko nėra skolingas. D. jis pasakė, kad tą skolą atiduos, bet pasakė vien dėl to, nes norėjo velti savo draugo D. į šiuos reikalus, norėjo viską sutvarkyti pats. Vienuose parodymuose, kiek ji prisimena, jis sakė D., kad jam tą skolą grąžins per mėnesį, bet tik tam, kad pagelbėtų savo draugui D., kad iš šio neatimtų automobilio. Bet šiaip G. sakė, kad nėra skolingas nei S., nei A.. Prisimena, kad G. yra sakęs, jog nėra patyręs fizinio smurto, bet su kaltinamaisiais yra kontaktavęs ir anksčiau. Kiek atsimena, G. lyg tai S. privengdavo, nes jie yra turėję tarpasmeninių konfliktų, bet šiame nusikaltime iš G. nieko nereikalavo, nieko neprašė. Iš pradžių G. iš viso nekalbėjo apie savo sumušimą, tik vėlesnėse apklausose sakė, kad E. S. tame jo sumušime nedalyvavo ir jis nežino asmenų, kurie jį sumušė. Negali tiksliai įvardinti, kuo skyrėsi D. B. parodymai, bet labiausiai prisimena, kad apie tą skolą buvo kalba, nes pradžioje nebuvo kalbama, kad G. pažadėjo grąžinti jam tuos pinigus, tik vėlesnėse apklausose. D. visą laiką sakė, kad labai bijo, nors niekada nebuvo fizinio smurto prieš jį panaudoję, bet ta baimė buvo vien dėl to, kad D. žino apie kaltinamuosius kalbas, kad jie linkę į nusikalstamas veikas. Kaip ji suprato, D. buvo geriau atiduoti automobilį, nekonfliktuoti, kad toliau nebūtų jokių pasekmių, nei kad pasilikti sau automobilį ir jau tada neaišku, kas po to būtų. Ji mano, kad D. automobilis buvo svarbus, be to, automobilis buvo jo tėčio ir D., grįžęs namo, turėjo kažką pasisakyti.
Liudytojas A. B. nurodė, kad susitiko su D. kitą rytą ir D. papasakojo, kad iš jo atėmė mašiną. Papasakojo, kad vakare, prie (duomenys neskelbtini), buvo sustoję D. su G. D., atėjo „M.“ ir G. D. pasakė, kad šis skolingas 800 Eur ir todėl, kad D. G. D. draugas, pasakė, kad šis atiduotų mašiną už G. D.. D. jam pasakė, kad atėmė iš jo mašiną, kad turėjo ją perrašyti. J. D. liepė mašinos neperrašyti, o viską pasakyti tėvams. Jis žinojo tai, kad D. naudojosi tuo automobiliu ir jį turėjo nuo pat tada, kai jam nupirko tėtis. Žino, kas atėmė mašiną, tai M. ir E.. D. jam papasakojo, kad pirma buvo M., o po to tik E. atėjo. M. paprašė D. grąžinti G. D. skolą. D. nežinojo, ką daryti, todėl iš karto nesikreipė į policiją, o viską jam papasakojo kitą rytą. Jie su Domantu yra labai geri draugai, todėl D. laukė, kad su juo pasitartų.
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, D. B. yra jo draugas, su juo sutaria labai gerai, jokių tarpusavio konfliktų neturi. D. B. važinėdavo automobiliu Opel Vectra, valstybiniai numeriai DHL, skaičių nežino. Žino, kad šis automobilis priklausė D. tėčiui A. B.. 2015 metų rudenį, tiksliai mėnesio ir dienos nepamena, jis susitiko D. B., kuris jam pasakė, kad iš jo E. ir M. atėmė automobilį. J. E. ir M. pažįsta iš matymo, jų pavardžių nežino. D. pasakė, kad automobilį iš jo atėmė už G. D. skolą. J. D. pasakė, kad šis viską tegul papasakoja savo mamai, nes vėliau jie vėl gali ko nors prašyti. Po kiek laiko, tiksliai neprisimena, jam D. pasakė, kad viską papasakojo mamai ir kad policija rado automobilį. Su E. ir M. apie tai nėra kalbėjęs, su jais nebendrauja, jokių konfliktų su jais nėra turėjęs (1 t., b. l. 117-118).
Pagarsinus parodymus, nurodė, kad šie jo parodymai yra teisingi.
Liudytojas A. D. nurodė, kad apie įvykį žino tik tiek, kad G. jam pasakė, kad atėmė mašiną. Sūnus aiškino, kad prie G. ir D. prisikabino jaunuoliai ir paėmė mašiną, kol atiduos skolą. Jis tiksliai nežino kas kam buvo skolingi, jam atrodo gal G. su D., ar D.. Jis klausė sūnaus apie skolą, šis sakė, kad nėra skolingas. Su kaltinamaisiais matosi ne pirmą kartą. Ir anksčiau buvo tokių įvykių, kad reikalavo iš G. pinigų apie 12 000 Lt. M. ir E. pažinojo iš matymo, jie buvo „pasigavę“ G., reikalavo pinigų, nes atseit buvo pirkę bendrą mašiną ir kažkokią bobutę nutrenkė, bet G. paneigė kaltinimus. Jis norėjo susitikti su kaltinamųjų tėvais, bet šie jam parašė žinutę, kad atseit viską susitvarkė. Istorija su automobiliu įvyko po vieno ar kelių mėnesių nuo šito įvykio. G. ir D. santykiai draugiški. Važinėdavo į mokyklą kartu. G. apie turimas problemas ar skolas nieko jam nesako. G. buvo sumuštas. Dėl pinigų, kurių anksčiau reikalavo iš G., jis pareiškimo policijai nerašė.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad A. B. 2015-10-01 pranešė, kad 2015-10-01 17 val. sūnus D. jį informavo, jog 2015-10-01 apie 0.15 val., pastarajam būnant automobilyje ,,Opel Vectra“, priėję iš matymo pažįstami asmenys, pareiškę, kad jo sūnus ir pastarojo draugas jiems yra skolingi, paėmė minėtą automobilį, nuosavybės teise priklausantį A. B. (1 t., b. l. 9-13).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23-33).
Tarnybiniame pranešime dėl telefoninių išklotinių analizės nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu M. A. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. – Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. – Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo laikotarpyje gautos abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės laikotarpyje nuo 2015-10-01, 00.00.01 val., iki 2015-10-02, 23.59.59 val. Išanalizavus šias išklotines, matyti, kad iš mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. A., 2015-10-01, 9.01 val., 2015-10-02, 11.46 val. (2 kartus), 2015-10-02, 13.42 val., buvo skambinta (skambučiai buvo praleisti) į mobiliojo ryšio telefono abonento numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. S.. Į mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. A., 2015-10-01, 15.10 val., 2015-10-01, 15.54 val., 15.55 val. buvo skambinta iš mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. B.. Iš mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. A., į mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. B., buvo išsiųstos 3 SMS žinutės 2015-10-02, 15.52.23 val., 15.52.29 val., 15.53 val.
Nustatyti telekomunikaciniai įvykiai tarp mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. A., ir mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. D.: 2015-10-01, 9.51 val. iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambinta abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), 2015-10-01, 10.26 val. iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambinta abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini); 2015-10-01, 10.53 val. iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) gauta SMS žinutė į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini); 2015-10-01, 12.16.29 val. iš abonento (duomenys neskelbtini) išsiųsta SMS žinutė į abonentą (duomenys neskelbtini); 2015-10-01, 12.16.57 val. į abonentą (duomenys neskelbtini) gauta SMS žinutė iš abonento (duomenys neskelbtini); 2015-10-01, 15.16.28 val., 15.16.30 val. iš abonentinio (duomenys neskelbtini) skambinta abonentui (duomenys neskelbtini); 2015-10-01, 15.17.24 val., 15.18.50 val., 15.19.34 val., 15.19.40 val., 15.19.59 val., 15.20.24 val., 15.21.04 val., 15.21.12 val., 15.25.45 val., 15.26.19 val., 15.26.54 val., 15.27.07 val., 15.29.07 val. iš abonento (duomenys neskelbtini) išsiųstos SMS žinutės abonentui (duomenys neskelbtini); 2015-10-01, 15.18.06 val., 2015-10-01, 15.19.47 val., 2015-10-01, 15.20.22 val., 2015-10-01, 15.21.56 val. į abonentą (duomenys neskelbtini) gautos SMS žinutės iš abonento (duomenys neskelbtini); 2015-10-01,16.03 val. iš abonento (duomenys neskelbtini) išsiųsta SMS žinutė abonentui (duomenys neskelbtini); 2015-10-01, 16.06.47 val., 2015-10-01, 16.06.48 val. iš abonento (duomenys neskelbtini) skambinta abonentui (duomenys neskelbtini); 2015-10-01, 16.07.14 val. į abonentą (duomenys neskelbtini) gauta SMS žinutė iš abonento (duomenys neskelbtini). 2015-10-01, 16.21.37 val., 16.54.07 val., 16.54.29 val., 17.20.50 val., 17.22.18 val., 17.25.18 val., 17.26.11 val., 17.33.50 val., 17.34.37 val., 17.34.45 val., 17.35.36 val., 17.38.55 val., 17.39.04 val., 17.44.54 val., 17.49.24 val., 17.49.31 val., 17.49.40 val., 18.01.19 val., 18.15.06 val., 18.15.10 val., 18.16.42 val., 18.18.12 val., 18.34.39 val., 18.34.41 val., 18.34.57 val., 19.01.19 val. iš abonento 867023182 (naudojosi M. A.) išsiųstos SMS žinutės abonentui (duomenys neskelbtini) (naudojosi G. D.);
2015-10-01, 17.20.50 val., 17.22.42 val., 17.25.46 val., 17.27.28 val., 17.34.13 val., 17.35.10 val., 17.36.37 val., 17.44.22 val., 17.45.53 val., 17.52.11 val., 18.02.06 val., 18.04.27 val., 18.17.26 val., 18.24.33 val., 18.34.59 val. į abonentą (duomenys neskelbtini) (naudojosi M. A.) gautos SMS žinutės iš abonento (duomenys neskelbtini) (naudojosi G. D.).
2015-10-02, 14.09.41 val., 14.12.56 val., 14.13.30 val., 14.15.25 val., 14.16.12 val., 14.17.25 val., 14.17.36 val., 14.17.44 val., 15.34.37 val., 15.34.39 val., 15.34.41 val., 15.37.19 val., 15.39.17 val., 15.39.32 val., 15.39.43 val., 15.39.55 val., 15.40.21 val., 15.42.03 val., 15.43.03 val., 15.43.07 val., 15.49.18 val., 15.49.23 val., 16.14.20 val., 16.15.54 val., 16.15.56 val., 16.17.59 val., 16.18.21 val., 16.18.56 val., 16.19.24 val., 16.19.58 val., 16.20.07 val., 16.20.18 val., 16.20.24 val., 16.20.30 val., 16.22.49 val., 16.22.56 val., 16.24.49 val., 16.25.26 val., 16.25.35 val., 16.44.13 val., 16.44.14 val., 16.44.25 val., 16.45.31 val., 16.52.50 val., 16.52.57 val., 16.53.09 val., 16.53.32 val., 16.53.48 vai., 16.53.55 vai., 16.53.59 vai., 16.54.52 vai., 16.57.51 vai., 16.57.54 vai, 17.11.56 val., 17.12.05 val., 17.19.43 val., 17.19.46 val., iš abonento (duomenys neskelbtini) (naudojosi M. A.) išsiųstos SMS žinutės abonentui (duomenys neskelbtini) (naudojosi G. D.), ir 2015-10-02, 16.44.29 val., 17.22.58 val. skambinta iš abonento (duomenys neskelbtini) į abonento Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-10-02, 14.12.31 val., 14.13.12 val., 14.13.57 val., 14.15.52 val., 14.16.41 val., 14.17.21 val., 16.15.24 val., 16.16.23 val., 16.17.48 val., 16.18.31 val., 16.19.12 val., 16.19.49 val.,16.24.14 val., 16.25.09 val., 16.53.15 val., į abonentą (duomenys neskelbtini) (naudojosi M. A.) gautos SMS žinutės iš abonento (duomenys neskelbtini) (naudojosi G. D.) (1 t., b. l. 67-69).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Teismas, vadovaudamasis BPK 256 str., E. S. ir M. A. veiką iš 178 str. 2 d. kvalifikuoja į 294 str. 1 d., apie šią galimybę teismas informavo teisiamojo posėdžio metu.
Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia atvirai, matant nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.
Pagal BK 294 str. 1 d. atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-75/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. B. kartu su G. D. 2015-10-01 buvo prie automobilio ,,Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie šią aplinkybę iš esmės vienodai parodė tiek E. S., tiek M. A., tiek pats liudytojas G. D.. Tačiau toliau kaltinamieji E. S., M. A. ir liudytojas G. D., aiškindami apie tolimesnius įvykius, t. y. apie aplinkybes, kurių metu buvo paimtas automobilis, davė gan skirtingus parodymus, nei nukentėjusysis. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad pro jį ir G. iš pradžių pro šalį praėjo M., po to grįžo, po kokių 2 min. atėjo E. S.. Ir jam, sėdint automobilyje, lauke pokalbis vyko tarp trijų asmenų – E. S., M. A. ir G. D.. Ir tik po kurio laiko, E. jį pakvietus, jis buvo informuotas, kad turi atiduoti automobilį už G. skolą, o G. jam grąžins 800 Eur. Tai, kad kaltinamieji su juo kalbėjo neagresyviai, jokios prievartos nebartojo ar nežadėjo ateityje ją pavartoti, nukentėjusysis pripažino teisiamojo posėdžio metu. Taip pat tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis patvirtino, kad nuolat buvo kalbama apie kažkokią G. D. skolą, pats G. iš pradžių neprieštaravo D. B. už automobilį atiduoti 800 Eur. Pagal bylos duomenis, kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymus pats D. B. vairavo automobilį iki savo namų, sutarė kitą dieną susitikti su kaltinamaisiais dėl automobilio pardavimo ir tik po kurio laiko, supratęs, kad galimai jokių skolų G. D. neturi, jam jokių pinigų neduos, apie šį įvykį informavo savo tėvus. Taip pat pažymėtina, kad pats nukentėjusysis kaltinamųjų praktiškai nepažinojo, M. žinojo tik iš matymo, o E. S. nepažinojo visai. Tuo tarpu liudytojas G. D. pagal bylos duomenis bendravo su kaltinamaisiais net iki šio įvykio dėl tikrų ar tariamų skolų, tai patvirtino kaltinamasis E. S. ir liudytojas A. D.. Taip pat po įvykio G. D. intensyviai susirašinėjo SMS žinutėmis ir susiskambinėjo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. A., derino jo ir D. B. susitikimų laiką dėl automobilio pardavimo.
K. M. A. kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad su E. S. toje vietoje atsidūrė atsitiktinai, pokalbiuose nedalyvavo, stovėjo nuošaliai, viską suprato, kaip paprastą automobilio pirkimą – pardavimą. Tačiau šią kaltinamojo versiją paneigia tas faktas, jog nuketėjusysis nuosekliai tvirtino, kad prie jų būtent pirmasis priėjo M., kalbėjosi su G. D., tik po to prisijungė E. S., taip pat ir prie mokymosi įstaigos buvo atvykę abu, tiek M. A., tiek E. S., telefono numeris, kuriuo kalbėjosi nukentėjusiojo mama J. B., taip pat priklausė M. A.. Ir nors teisiamojo posėdžio kaltinamasis E. S. neigė susitarimą su M. A., tačiau kodėl visur kartu su juo dalyvavo M. ir kodėl, pasak jo paties, būtent jis taip intensyviai naudojosi M. A. priklausančiu mobilaus ryšio telefonu, nei jis, nei pats M. A. įtikinamai paaiškinti negalėjo. Tai, kad kaltinamieji veikė bendrai, jiems suvokiant, kad neturi jokios teisės perimti automobilį ,,Opel Vectra“ iš D. B., liepiant už jį atsiskaityti G. D., t. y. sumokant 800 Eur, patvirtina ir pačių kaltinamųjų daliniai prisipažinimai.
G. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė gana prieštaringus parodymus, tačiau neneigė, kad kaltinamuosius pažinojo, kalbos apie jo tariamas skolas vyko dalyvaujant D. B..
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą.
Teismas šioje byloje neanalizuoja ar tarp E. S., M. A. ir G. D. buvo kokie tai realūs ar tariami skoliniai įsipareigojimai, E. S. patvirtino, kad jam kažkokią pinigų sumą G. D. buvo skolingas, ir nors teisiamojo posėdžio metu G. D. tai neigė, tačiau nei pats G. D., nei jo tėvas A. D., kaip pripažino, niekada dėl neteisėto turto prievartavimo į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jokie civiliniai santykiai tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų A. ir D. B. susiklostę nebuvo, kaltinamiesiems buvo žinoma, kad automobiliu naudojasi D. B., o savininkas yra A. B., pagal bylos aplinkybes, iš pokalbių su J. B., kaltinamųjų socialinę brandą, jie privalėjo suvokti savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, suprasti, kad už kito asmens esamas ar tariamas skolas neturi jokios teisės savintis svetimą automobilį, privalėjo numatyti, kad dėl automobilio pasisavinimo D. B., kuris yra jauno amžiaus, nedirbantis, galintis savarankiškai disponuoti vieninteliu vertingu daiktu – automobiliu, bus padaryta didelė ne tik materialinė, bet ir moralinė žala, ir nors kaltinamieji galimai šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Taigi, teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. S. ir M. A. veiksmai ir jų sukelti padariniai yra tiek pavojingi, kad būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d., požymius, o ne BK 178 str. 2 d. (atvirosios vagystės).
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia tik tada, kai objektyviai įvertinęs aplinkybių visumą (pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) gali nuspręsti, kad kaltininkas iš tikrųjų gailisi padaręs nusikaltimą. E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė neišsamius, tik iš dalies teisingus parodymus, tai teigdamas, kad automobilį norėjo pirkti, o G. D. jam skolingas niekada nebuvo, po to tvirtindamas, kad G. D. buvo jam skolingas ir automobilį galimai ėmė už skolas. Taip pat tvirtino, kad kaltinamasis M. A. nedalyvavo nusikaltimo daryme, nors pats M. A., tardamas paskutinį žodį, iš dalies prisipažino. Be to kaltininkai nevertino neigiamai savo poelgio, nuoširdžiai neatsiprašė nukentėjusiojo, todėl šios lengvinančios atsakomybę aplinkybės teismas kaltinamiesiems neturi pagrindo pripažinti.
Dėl bausmės
Kaltinamasis E. S. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, jis teisiamas antrą kartą, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu (2 t., b. l. 47-50), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 51-53), nedirbantis (2 t., b. l. 54, 60), nesimokantis, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b. l. 57), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 59), šeima neįtraukta į Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą (2 t., b. l. 24).
E. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kadangi kaltinamasis M. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).
K. M. A. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, jis teisiamas trečią kartą, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu (2 t., b. l. 4-12), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 13-16), nedirbantis (2 t., b. l. 27), nesimokantis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų stacionare neįregistruotas, Psichiatrijos klinikos vaikų ir paauglių psichiatrijos sektoriuje nesigydė (2 t., b. l. 18), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 20), šeima neįtraukta į Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą (2 t., b. l. 24).
M. A. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji yra nedirbantys, neturintys jokio turto, teisiami ne pirmą kartą, jiems skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė.
Paskirtoji bausmė bendrintina M. A. su bausme, paskirta 2016-04-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir pakeista 2016-07-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi, o E. S. su 2016-04-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui Kauno Valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje prašo priteisti iš kaltinamojo E. S. 69,48 Eur. Pažymoje nurodoma, kad kaltinamajam buvo suteikta garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato darbo užmokestis (2 t., b. l. 146).
BPK 51 str. 1 d. 4 p. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas turi gynėją, būtinas gynėjo dalyvavimas. Ši nuostata reiškia įstatymų leidėją numačius, kad siekiant užtikrinti teisės į gynybą principo įgyvendinimą, būtent tokiu atveju privalomai dalyvauja ir kaltinamojo gynėjas. Tokia nuostata susiformavo ir teismų praktikoje. Pagal ją tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinami (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014 ir kt.).
Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iš kaltinamojo E. S. nesuderinamas su jo teise į gynybą, išlaidos advokato darbo užmokesčiui kaltinamajam nepriteistinos.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti
Daiktai, saugomi Kauno apsk. VPK Kauno m. Santakos PK daiktų saugykloje: plastikinis šiaudelis su galimai DNR pėdsakais, vatos tamponas su galimais DNR pėdsakais, keturios lipnios juostelės su mikrodalelėmis, trys daktoplokštelės su rankų pėdsakais, trys stiklainiai su kvapo pavyzdžiais, magnetola JVC, plastikinė dėžutė, supakuotą pakete Nr.316320, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 1 d., ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-04-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 m. laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant 60 valandų nemokamų darbų, įpareigojant nuteistąjį juos išdirbti per 6 (šešis) mėnesius, per vieną mėnesį dirbant ne mažiau, kaip po 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.
Nepriteisti iš kaltinamojo E. S. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 1 d., ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-04-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, ir paskirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-08-16 iki 2014-08-17 (viena para) ir 2016-07-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės atliktą dalį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Daiktus, saugomus Kauno apsk. VPK Kauno m. Santakos PK daiktų saugykloje: plastikinį šiaudelį su galimai DNR pėdsakais, supakuotus voke, vatos tamponus su galimais DNR pėdsakais, supakuotus voke, keturias lipnias juosteles su mikrodalelėmis, supakuotas voke, tris daktoplokšteles su rankų pėdsakais, supakuotas voke, tris stiklainius su kvapo pavyzdžiais, magnetola JVC, plastikinę dėžutę, supakuotą pakete Nr.316320, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.