Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, įgaliotai atstovei – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir - Bendrovė) vadovei V. B. (įmonei vadovauja nuo 2007-09-27) pareiškimą Nr. (23.4-08E)RNA, dėl to, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) duomenimis operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dieną (2017-02-22) Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 48852,86 Eur, iš jų 45137,77 Eur pridėtinės vertės mokestis ((toliau-PVM) (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016-10-25, pateikus deklaracijas už laikotarpį nuo 2016-09-01 - 2016-11-30)), 1183,84 Eur šio mokesčio delspinigių, 2500,00 Eur avansinio pelno mokesčio ((toliau - PLN) ir 26,25 Eur PLN delspinigių (pastaroji mokestinė nepriemoka susidarė nuo už 2016-12-27, pateikus deklaraciją už 2016 m. IV ketv.)). Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, pagal VMI 2017-02-22 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-1206 buvo atliktas minėtos įmonės operatyvus patikrinimas. Tikrinta: laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-02-28 kasos ir banko lėšų judėjimas, pirkimai, pardavimai, atskaitingi asmenys, finansinės atskaitomybės dokumentai. Operatyvus patikrinimas pradėtas 2017-03-06, baigtas 2017-03-23. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta 2017-03-23 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)FR1042-2177, kurioje nustatyta, kad Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Be to, laiku Bendrovės vadovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Bendrovė nevedė kasos knygos, Bendrovės AB „SEB bankas“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, Nr. (duomenys neskelbtini) SEK, Nr. (duomenys neskelbtini) USD, Nr. (duomenys neskelbtini) EUR likutis 2016-10-01 (-36140,79) Eur. Laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-02-28 Bendrovė gavo pajamų už - 163348,97 Eur, iš to sk. išlaidos sudarė 133912,57 Eur, iš jų: 48000,00 Eur - avanso grąžinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, k. (duomenys neskelbtini) (2016-10-24), 55571,50 Eur - apmokėtos skolos tiekėjams (nuo 2016-10-04 iki 2016-11-02), 11700,00 Eur - išmokėta atskaitingam asmeniui V. R. (nuo 2016-10-12 iki 2016-10-27), 9686,20 Eur - pagal regreso raštą (2016-10-12), 2383,70 Eur - faktoringo administravimo mokestis (2016-10-21), 2162,06 Eur - VSDF įmokos (2016-10-19), 881,56 Eur - AB „SEB banko lizingas“ (2016-10-12). Likutis 2017-02-28 - ( - 6704,39 Eur). AB „DNB bankas“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) EUR ir Nr. (duomenys neskelbtini) USD minėtu laikotarpiu piniginių lėšų judėjimo nebuvo. 2016-10-01 pas atskaitingus asmenis, V. B. ir V. R., Bendrovėje buvo 20847,40 Eur pinigų likutis. Laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-02-28 atskaitingi asmenys gavo 12000,00 Eur (iš banko), išleido 27353,36 Eur, iš jų: 14844,19 Eur - apmokėtos skolos tiekėjams (nuo 2016-11-02 iki 2017-02-13), 10065,38 Eur - išmokėtas darbo užmokestis (2017-02-28), 1030,81 Eur - komandiruočių išlaidos (nuo 2016-10-02 iki 2016-12-03). 2017-02-28 piniginių lėšų likutis pas V. B. - 4490,51 Eur, pas V. R. - 1003,43 Eur. Pagal pateiktą preliminarų 2016-12-31 Bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą Bendrovė turi turto už 371377 Eur, iš jo: ilgalaikio už - 546311 Eur, trumpalaikio už - 316746 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro - 566359 Eur. Įmonės veikla nuostolinga (-270626 Eur), finansinė būklė prastėja, pagal pateiktus duomenis Bendrovės vadovė, V. B., atsiskaitymo prioritetą teikė atskaitingiems asmenims, kitiems Bendrovės kreditoriams, bet ne VMI, nepadengta mokestinė nepriemoka, dėl tokių Bendrovės vadovės veiksmų buvo pažeisti VMI interesai. Operatyvaus patikrinimo laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-02-28 Bendrovės padengta 3179,63 Eur mokestinė nepriemoka. 2017-05-05 duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 55757,71 Eur. 2017-04-18 Klaipėdos apygardos teismas įmonei iškėlė bankroto bylą. Kadangi, Bendrovės vadovė, V. B., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atskaitingiems asmenims, atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalį, nesilaikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ II dalies 9 punkto, III dalies 16 - 17 punktų nuostatų.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinė nemokėjimo priežastis - neįvykę suplanuoti produkcijos pardavimai, negautos piniginės lėšos už parduotą produkciją, pralaimėtas teisminis procesas Švedijoje. Planavo su valstybės biudžetu atsiskaityti kovo mėnesį iš būsimų pardavimų, priteistų lėšų iš teismo proceso, tačiau pažadėtu terminu skola VMI nebuvo padengta. Tikina, jog nuo jos ir įgalioto įmonės komercijos direktoriaus V. R. ne viskas priklausė – pinigų judėjimas įmonės sąskaitose vyko savaime, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė susigrąžinti sumokėtą avansą, laukė bylinėjimosi pabaigos Švedijoje. Geranoriškai stengėsi išlaikyti įmonės veiklą, pagal išgales mokėjo mokesčius. Šiuo metu įmonei yra iškelta bankroto byla, įmonės valdymą perėmė bankroto administratorius, 2017-05-03 visiškai perleido jos valdymą ir bendroves vadove nebedirba, augina du vaikus.

V. B. iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir paaiškinime VMI (b. l. 34-35).

Liudytojas V. R. parodė, jog įmonėje dirbo komercijos direktoriumi. Nuo 2016 m. spalio mėnesio įmonės sąskaitos buvo apribotos VMI, „Sodros“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė susigrąžinti sumokėtą avansą, o jų valdoma Bendrovė pralaimėjo teisminį procesą užsienyje. Tai turėjo įtakos įsipareigojimų valstybei įvykdymui ir įmonės veiklos tęstinumui. Įmonei lėšas bandė pervesti ir iš asmeninės sąskaitos, su VMI bendravo. Atsiskaitymų eilės nesilaikė, nes stengėsi palaikyti tolesnę įmonės veiklą. Šiuo metu įmonė bankrutuojanti, veiklos nebevykdo.

Institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, įgaliota atstovė parodė, kad atlikus operatyvų patikrinimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinę nepriemoką VMI, taip pat Bendrovė vadovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės skolos susidarymo pradžia buvo 2016 m. spalio mėnuo, tačiau tai nepaneigia fakto, kad įmonė, turėdama lėšų iš asmeninių sąskaitų, atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors galėjo laikytis įstatyme numatyto atsiskaitymų eiliškumo su valstybe. Dėl to, palaiko pareiškimą jame išdėstytais motyvais. Taip pat, pateikė teismui papildomus dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę 2015, 2016 metais bei išrašą iš VMI apskaitos sistemos, jog 2017-06-01 duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 55740,17 Eur. Šie dokumentai pridėti prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo padarymo faktas ir V. B. kaltė įrodyta – VMI pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 3-6), 2017-03-09 V. B. paaiškinimo VMI kopija (b. l. 34-35), 2017-02-22, 2017-05-05 VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų išrašų kopijomis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestines prievoles (b. l. 36, 40), 2017-02-22 operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. FR1043-1206 kopija (b. l. 32), paraiškos kontrolės veiksmo užduoties / pavedimo išrašymui kopija (b. l. 33), 2017-03-23 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08)FR1042-2177 kopija (b. l. 7-10), V. B. asmens duomenų išrašo kopija (11-12), su patikrinimu susijusios medžiagos - UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų AB „SEB bankas“ (laikotarpis nuo 2016-10-01 iki 2017-02-28), AB „DNB bankas“ (laikotarpis nuo 2016-10-01 iki 2017-03-01) išrašų kopijomis (b. l. 13-29; 30-31) bei kita byloje esančia medžiaga.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atsiskaitymų eiliškumas. Numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius. Mokesčių įstatymuose nustatyta, jog įmonės mokesčius valstybei moka nustatytais periodais. Yra mėnesiniai, metiniai mokesčių periodai. Taigi mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą (2016-03-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur.

Išnagrinėtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog Bendrovės vadovė V. B., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus Bendrovės piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad įmonės vadovė V. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, dėl to šiais veiksmais pažeidė VMI kaip kreditoriaus interesus. Todėl, V. B. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. V. B. skirtina administracinė nuobauda.

V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės susižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. B. padarė vieną administracinį nusižengimą turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, nedirba, nebausta administracine tvarka, augina du vaikus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaip matyti, pažeidimas padarytas nepiktybiškai, mokėjimais iš asmeninių lėšų buvo bandoma išlaikyti verslą ir jo nesužlugdyti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsiskaitymai su VMI nebuvo visiškai nutraukti, t. y. operatyvaus patikrinimo laikotarpiu Bendrovė padengė, nors ir nedidelę, bet dalį mokestinės nepriemokos. Iš V. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtumą. Bendrovė, kuriai vadovavo V. B. šiuo metu veiklos nebevykdo, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, 2017-04-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. eB2-1110-826/2017 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, kas rodo, jog nuobaudos skyrimas šiuo metu nebėra toks aktualus. Todėl, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, V. B. taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir skirtina mažesnė negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, nes nors ir minimalios 1400 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, padaryto nusižengimo pavojingumą, būtų neproporcingas padarytam nusižengimui, jo pobūdžiui, ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 100 Eur dydžio bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus ir paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniais, 120 straipsnio 1 dalimi, 635, 636, 637, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

V. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) eurų baudą.

Išaiškinti, kad baudą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1007-526/2017, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.