- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- A18.-2258-1133/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01836-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius
- Kategorijos
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį ir 508 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. 2020 m. liepos 6 d., apie 11 val. (duomenys neskelbtini), esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, būdamas neblaivus (nustatytas 1,57 promilių neblaivumas), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų atidaryti buto duris. Su priešgaisrinėmis gelbėjimo tarnybos pagalba policijos pareigūnams patekus į butą R. V. elgėsi agresyviai, grasino bei įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais.
R. V. šiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje ir 508 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. V. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Su drauge buvo išgėrę, dužo stiklinė, o kaimynė iškvietė policiją. Buvo pikta, kad dėl tokio dalyko kviečia policiją. Supranta, kad policijai turi atidaryti duris. Nebuvo malonu, kai policija pateko pro langą. Sutiko, kad įžeidinėjo pareigūnus. Kai nesijauti nieko blogo padaręs – pikta. Pagarsinus tarnybinį pranešimą (b. l. 4-5), nurodė, kad kas parašyta tarnybiniame pranešime – vyko, tik neparašyta, kad policijos pareigūnai jį sumušė. Žino, kad pareigūnų veiksmus gali skųsti, tačiau neturi nei noro, nei laiko.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečios kuopos ketvirtojo būrio vyriausiųjų patrulių I. Ž. ir A. V. (A. V.) tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2020 m. liepos 6 d. apie 11.01 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), bute vyksta konfliktas tarp šeimos narių, dūžta stiklai. Atvykus į įvykio vietą pasitiko kitas policijos ekipažas (duomenys neskelbtini), jie paaiškino, kad buto durų niekas neatidaro, o kaimynė, teigė, kad girdėjo, nesibaigiantį žodinį konfliktą. Į įvykio vietą buvo iškviesta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, tam, kad patekti į buto vidų. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai atidarė balkono duris. Patekę į butą apžiūrėjo buto vidų ir pamatė sėdinčią verkiančią moterį. Klausė moters kas vyko ar jautė fizinį skausmą, ar buvo barnis į visus pateiktus klausimus moteris atsakė neigiamai. Buvo paklausta kodėl neatidarė durų ji nurodė, kad tai jos sugyventinis neleido atidaryti durų. Buto viduje buvo vyras R., kuris agresyviai pradėjo šaukti bei necenzūriniais žodžiais įžeidinėti. Buvo paprašyta pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau piktai atsakinėjo. Pradėjo elgtis dar agresyviau, stangrino raumenis, išlėtęs rankas į šalis gniaužė kumščius. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas. Pradėjo įžeidinėti pareigūnus vadindamas visokiais žodžiais: „dingtų iš jo namų Lietuvos žiurkės“; „jam (nesenzūrinis žodis), aš savo namuose, eikit jūs mentai (keiksmažodis)“, „tu iš vis padugnė, Lietuvos žiurkė“, „aš tau žiurke algą moku“, savo centus gali skaičiuoti, žiurke“, „žiurke, tu iš vis nieko nebaigus, ką tu man padarysi“, „tu neįsivaizduoji kas tau bus, tu žinai A. B.“, „tada sužinosi, jis tave rakom pastatys ir (necenzūrinis žodis), ereli“. Buvo paaiškinta, kad bus sulaikytas už policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidinėjimus (b. l. 2-5).
Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito duomenimis, R. V. 2020 m. liepos 6 d. 13.25 val. buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas (b. l. 13).
Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2020 m. liepos 6 d. 11.03 val. gauta informacija, kad bute vyksta konfliktas tarp šeimos narių, dūžta stiklai, prašo pagalbos (b. l. 6-7).
Motyvuojamoji dalis
R. V. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Šios normos subjektas yra specialus, vienas iš jų – statutinis valstybės tarnautojas. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog įvykio metu buvo naudojama nenormatyvinė leksika, ji nutarime necituojama, tačiau su ja susipažinti galima bylos medžiagoje, posėdžio garso įraše.
Pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. V. padarė kaltinime nurodytus administracinius nusižengimus. R. V. pripažino kaltę visiškai ir paaiškino, kad tai įvyko dėl neblaivumo, supranta, kad turi įleisti policijos pareigūnus, bet buvo pikta, kad jie kviečiami dėl menkniekio ir, kad jis sulaikomas, nors nieko blogo nebuvo padarė. Sutiko, kad sakė pareigūnų I. Ž. ir A. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodytus žodžius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje dėl pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo yra nurodęs, ATPK 187 straipsnio (dabar ANK 508 straipsnis) paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Iš ATPK 187 straipsnio (dabar ANK 508 straipsnis ) paskirties, jo pavadinimo, dispozicijos turinio darytina išvada, kad ir įžeidimas siejamas būtent su tuo, kad nukentėjusysis yra kurios nors iš šiame straipsnyje nurodytų teisėsaugos institucijų pareigūnas. Tai, ar pareigūnai įžeidinėjami dėl jų teisėtų nurodymų, reikalavimų, duodamų vykdant tarnybines pareigas, ar apskritai dėl to, kad nukentėjusysis yra pareigūnas (kaltininkui tai suvokiant), šio straipsnio taikymui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negali būti pateisinamas įžeidžiančių žodžių vartojimas, net jei jie išsakyti esant konfliktinei situacijai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Todėl įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti.
ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad būtent pastarąją teismų praktiką atitinkanti situacija ir susiklostė, kadangi R. V. įžeidinėjo policijos pareigūnus, jiems grasino. Šie įžeidžiantys ir grasinantys žodžiai nurodyti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, jie buvo skirti būtent pareigūnams, supykus dėl to, kad jie pateko į butą per langą bei, R. V. manymu, be rimtos priežasties, tik dėl kaimynės nepagrįsto pranešimo. Jo tyčia išsakyti necenzūriniai bei užgaulūs žodžiai („žiurkė“, „žiurkės“, „ereli“, „mentai“, „tada sužinosi, jis tave rakom pastatys ir (necenzūrinis žodis), ereli“) laikytini įžeidžiančiais.
Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, bei atsižvelgdamas į tai, kad administracinio nusižengimo protokole netiksliai nurodyta, jog R. V. inkriminuojama ANK 508 straipsnio 1 dalis, teismas šioje dalyje netikslumą taiso, nurodant, jog administracinė atsakomybė R. V. kyla už 508 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, jo veiksmuose nustačius visus sudėties požymius.
Taip pat R. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 ¹ dalį, nes jis Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios situacijos metu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų – atidaryti duris.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Pagal šio įstatymo 21 straipsnį, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Nagrinėjamu atveju matyti, jog policijos pareigūnų reikalavimai atidaryti buto duris buvo teisėti, nes jie atvyko pagal pranešimą dėl galimo smurto šeimoje. Tačiau į šiuos teisėtus reikalavimus administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. nereagavo ir tyčia durų neatidarė, todėl policijos pareigūnams į butą patekti pavyko tik pro langą, padedant priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.
Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo protokole ne visiškai tiksliai nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su ANK 506 straipsnio 4¹ dalies dispozicijoje nurodomais požymiais, t. y. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog R. V. veiksmus, numatytus ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, padarė 2020 m. liepos 6 d., tačiau nenurodyta, jog tuo metu valstybėje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 588 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 17 d.), šis netikslumas tikslintinas nurodant, kad R. V. veiksmus, numatytus ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, padarė esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai. Pažymėtina, kad ši aplinkybė yra visuotinai žinoma, be to, šios aplinkybės tikslinimas nagrinėjamu atveju nesunkina R. V. teisinės padėties.
Dėl nuobaudų
ANK 506 straipsnio 4¹ dalies sankcijoje numatyta nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų bauda, ANK 508 straipsnio sankcijoje numatyta bauda nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į R. V. padaryto administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. V. atsakomybę laikytina tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog administracinį nusižengimą jis padarė būdamas neblaivus (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). R. V. padaryti nusižengimai susiję su viešąją ir valdymo tvarka, jie padaryti veikiant tiesioginė tyčia. R. V. neteistas, baustas administracine tvarka, bet tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, R. V. skirtinos minimalios, straipsnių sankcijose numatytos baudos, kurios bus pakankamos nuobaudos tikslams pasiekti ir nėra per griežtos. Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 ¹ dalyje, ir paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų) baudą.
R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir paskirti jam 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. V. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.