Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-129-813/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-20
Bylos Nr.
1S-129-813/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-69900-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
R. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-129-813/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69900-2015-5 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.14; 2.5.19(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą taikyti R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 1 mėnesiui bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2017 m. lapkričio 8 d., jos pabaiga – 2019 m. lapkričio 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 93-610 nutarė nuteistajam R. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, kad lygtinai paleistas R. M. laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas konstatavo, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau nustatyta 40 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika neduoda pagrindo vienareikšmei išvadai, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį. Be to, jo elgesys visos bausmės atlikimo metu nebuvo vien tik teigiamas. Apylinkės teismas pažymėjo, kad R. M. bausmę atlieka už apysunkio nusikaltimo padarymą ir pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, jam skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau darė naujus nusikaltimus.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis R. M. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, kadangi tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu skiriant bausmę.

5.2. Skunde nurodoma, kad nutarties argumentai dėl nuteistojo galimybių laisvėje legaliai dirbti ir užsidirbti, niekuo nepagrįsti. Skundo autorius pabrėžia, kad jau daug metų ūkininkauja ir iš šios veiklos gautos lėšos yra jo pragyvenimo šaltinis. Bausmės atlikimo metu jis mokosi ir šiemet įgaus vidurinį išsilavinimą, tad nutartyje klaidingai nurodyta, jog jis niekur nesimoko, yra įgijęs tik 10 klasių išsilavinimą ir nesiekia įgyti specialybės.

5.3. Skunde akcentuojama tai, kad nuteistasis yra atlikęs didžiąją paskirtos bausmės dalį, įvykdė visus skirtus įpareigojimus, aktyviai dalyvauja socialinėse veiklose, dirba, mokosi. Savo netinkamą elgesį yra deramai įvertinęs, padaręs atitinkamas išvadas ir įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad yra pasitaisęs. Be to, jis turi dvi mažametes dukras, seną ligotą motiną, šeimai yra reikalinga jo pagalba.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo R. M. skundas atmestinas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

10. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

11. Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą R. M. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. M. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ žema (40 balų), tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.

12. Iš tiesų R. M. pataisos įstaigoje šiuo metu charakterizuojamas iš esmės teigiamai – skatintas 5 kartus, šiuo metu dirba, yra atlyginęs civilinį ieškinį, bausmę atlikinėja Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, aktyviai dalyvauja programoje ir pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, yra motyvuotas savo elgesio keitimu. Palaiko ryšius su artimaisiais, turi ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą. Tačiau šios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos spręsti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, o, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, tik rodo, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, ir nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas. Atvykęs į pataisos įstaigą, R. M., būdamas karantine, atsisakė darbo ir tik vėliau pakeitė savo požiūrį, įdarbintas nuo 2018 m. birželio 7 d. Jis du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką kartą buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nukreiptas elgesio koregavimui vien teigiama linkme, o būtent asmens teigiama elgesio korekcija atspindėtų jo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Ši aplinkybė taip pat rodo neigiamą asmens požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, o tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų, juolab, kad jis jau ne kartą teistas, anksčiau buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jos R. M. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Paminėtos aplinkybės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, priešingai nei kad skunde teigia nuteistasis, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste.

13. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino R. M. padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

14. Aptariamu atveju abejonių pakankama R. M. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami du kriminogeniniai veiksniai: ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis, nuostatos. Svarbu paminėti ir tai, kad nors jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama žemai rizikos grupei (40 balų), tačiau ši rizika labai artima vidutinei. Be to, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų, o tai reiškia, kad kiti 20 balų yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju toks didelis kintančių balų egzistavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

15. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. M. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika