- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- e2-4804-356/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01228-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- UAB Legal Balance
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4804-356/2018 pagal ieškovės UAB Legal Balance ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 500,00 EUR skolą, 350,63 EUR bendrą vartojimo kredito kainą, 1 498,31 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,00 EUR žyminio mokesčio.
Atsakovė R. S. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. balandžio 20 d. tarp (duomenys neskelbtini) sistemą valdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 100 EUR kreditas 1 mėnesio laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2015-05-20 ir iš viso sumokėti 109,58 EUR. Atsakovei nusprendus pasiskolinti papildomai, 2015 m. balandžio 21 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu sujungtos sutartys, atsakovei papildomai suteiktas 1 400 EUR kreditas, t.y. bendra 1 500 EUR suma buvo suteikta 36 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2018-04-20 ir iš viso ieškovei sumokėti 3 659,40 EUR.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartimi UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės skolą perleido UAB „Legal Balance“. Šia sutartimi pardavėjai patvirtino ir užtikrino, kad sutartys, kurių pagrindu kilusios reikalavimo teisės yra įtrauktos į skolų portfelį, yra teisiškai nutrauktos (1.6. papunktis).
Iš 2017 m. liepos 3 d. pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo matyti, kad ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusią skolą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis. Byloje įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovė atsiskaitė, nėra (CPK 176 – 179 straipsniai).
CK 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolos sumą paskolos davėjui sutartyje nustatytu terminu ir tvarka. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis). Atsakovei nuosavybės teise buvo perduota paskolos suma (14, 24 b.l.), atsakovė ją gavo, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, paskolos sumos ieškovei negrąžino (CK 6.873 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo sprendimo priėmimo dienai duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi piniginę prievolę ieškovei, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovės ieškovei priteistina 1 500 EUR skola ir 350,63 EUR bendros vartojimo kredito kainos pagal Sutarties grafiką (už laikotarpį nuo 2015-05-20 iki 2015-08-20) (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.101 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
Su atsakove sudaryta Sutartis numato, kad laiku neįvykdžius prievolės, bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 7.1 punkto pagrindu, 4.1 punkte nurodytos palūkanos bus skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles. Sutarties 4.1 p. šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama Sutarties Specialiosiose sąlygose. Šalys susitarė, kad bendra kredito kainos metinė norma yra 99,50 proc., tačiau ieškovė nurodė, kad taiko ne šią, o 71,07 proc. dydžio vartojimo kredito metinę palūkanų normą, dėl kurios šalys taip pat buvo susitarę. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė privalėtų sumokėti ieškovei 1 498,31 EUR palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos (1 500 EUR x 71,07 proc., už 513 dienų).
Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Atsižvelgiant į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos nuo visos pradelstos sumos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose, susijusiose su pagal sutartis priteisiamų palūkanų dydžio nustatymu, taip pat į reikalaujamą priteisti palūkanų sumą, teismas, užtikrindamas prievolės šalių interesų pusiausvyrą, turi pagrindą reikalaujamų priteisti palūkanų dydį peržiūrėti ex officio, nes neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją ir faktiškai tampa skolininko nubaudimo priemone. Pagal CK 1.5 straipsnį, teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti palūkanų suma (1 498,31 EUR) yra beveik lygi skolos sumai (1 500 EUR), bei į tai, kad ieškovė prašomo priteisti palūkanų dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, nesikreipė į teismą protingu terminu, o palūkanas paskaičiavo už 513 dienų, palūkanų dydis mažintinas iki 50 proc. skolos sumos, t. y. iki 750 EUR sumos, kuri pripažintina atitinkančia įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteistina (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), kita reikalavimo dėl palūkanų priteisimo dalis atmestina.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 600,63 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018-07-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinys tenkinamas iš dalies (78 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės ieškovei priteistina 59 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma (1,84 EUR) yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai: 1 500 EUR skolą, 350,63 EUR bendrą vartojimo kredito kainą, 750 EUR palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 600,63 EUR sumą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 59 EUR žyminį mokestį.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.