Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Giniotienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.10. Kaip prielaidomis grįstą vertina teismo išvadą, jog S. I. galimai susižalojo grumtynių metu, nes tiek M. Š., tiek S. I. nurodė, jog grumtynių metu jie trenkėsi į laiptinės sieną. Tačiau siena neturi aštrių briaunų, t. y. kertančių ir pjaunančių savybių, o tokias savybes turinčių daiktų įvykio vietoje ar sienoje nėra ir tokių daiktų pas konflikto dalyvius nerasta. Nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis nenurodė, jog jis (S. I.) veidu būtų kur nors atsitrenkęs. Todėl aptarta specialisto išvada, prokurorės vertinimu, vis tik kelia abejonių, todėl formaliai ja remtis, neatsižvelgus į kitas aptartas faktines aplinkybes, negalima. Taip pat teismas visiškai nevertino ir byloje esančio įvykio vietoje daryto vaizdo įrašo, kuriame aiškiai užfiksuota, kaip nukentėjusysis S. I. klausia M. Š.: „Kodėl trenkei man į nosį?“, į ką M. Š. atsakė: ,,O ko tu atėjai pas mane, tu irgi man trenkei.“ Taigi, iš vaizdo įraše užfiksuotų M. Š. žodžių aiškiai suprantama, jog M. Š. neneigia trenkęs S. I. ir savo veiksmą teisina tuo, kad pastarasis irgi jam trenkė. Dėl S. I. veiksmų minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

2.11. Nuosprendyje daromos išvados turi būti grindžiamos ne prielaidomis, savaip interpretuojant įrodymų turinį, o įrodymais, kurių turinys nėra iškreipiamas ir pritaikomas pagal poreikį konkrečioje situacijoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-149-648/2023). Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Tai reiškia, kad įstatymas nesuteikia jokio prioriteto vienai įrodymų rūšiai prieš kitas. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, pažeisdamas šią nuostatą, nepagrįstai sumenkino tiesioginius įrodymus – nukentėjusiojo S. I. bei liudytojos K. G. parodymus ir nepagrįstai neįvertino kitų byloje surinktų duomenų, iš esmės patvirtinančių šių asmenų parodymus, įrodomosios reikšmės. Todėl akivaizdu, jog teismo išvada, kad nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis M. Š. sudavė vieną kartą kumščiu S. I. į nosį padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, nepagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šioje byloje surinkti duomenys, prokurorės vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad M. Š., suduodamas kumščiu smūgį nukentėjusiajam S. I. į veidą, pataikydamas į nosį, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmų subjektyviąją pusę sudaro netiesioginė tyčia. Kaltinamasis suduodamas smūgį S. I. į veidą nenorėjo ir nesiekė jo sužaloti, tačiau suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, t. y. suvokė, kad smūgiuodamas žmogui į veidą gali jį sužaloti, ir nors šių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Atsakomybė už BK 140 straipsnio 1 dalį numatytą nusikalstamą veiką kyla esant ir netiesioginei tyčiai.

3.1. Nurodo, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. Š. su S. I. ir K. G. buvo nepažįstami. Aktualus vyrų konfliktas truko labai trumpai, tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų, be jame dalyvavusių asmenų ar jų giminaičių, nėra. Todėl reikia labai įdėmiai ir atsargiai įvertinti proceso dalyvių parodymus. Tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali neadekvačiai vertinti šią situaciją. Pažymi, jog nukentėjusysis S. I. įvykio metu buvo neblaivus. Šią aplinkybę S. I. pripažino ir tai patvirtino jo sugyventinė liudytoja K. G., kuri taip pat buvo neblaivi ir tai taip pat pripažino, paaiškindama, jog iki įvykio su sugyventiniu vartojo alkoholį. Byloje nėra duomenų, jog M. Š. ar jo sutuoktinė įvykio metu buvo neblaivūs. Teismas skrupulingai įvertino proceso dalyvių parodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

3.2. Pažymi, jog S. I. neturi pretenzijų M. Š. ir nepateikė apeliacinio skundo, nes sutinka su teismo išvada, jog sugyventinė 2 val. nakties, būdama neblaivi, agresyviai beldėsi į M. Š. buto duris ir reiškė jam pretenzijas dėl neva garsiai grojusios muzikos ir neva jis ją pats bandė sulaikyti nuo tokių veiksmų. Byloje neginčijamai nustatyta, jog iš miego pažadintas M. Š. atidarė buto duris neblaiviems K. G. ir S. I., kurių nepažinojo, todėl jų agresyvius veiksmus suprato kaip keliančius grėsmę jo nuosavybei ir šeimos saugumui, todėl vertino kaip užpuolimą ir gynėsi. Be to, S. I. yra karo policijos pareigūnas, specialiai apmokytas kovinių imtynių veiksmų, ir pripažino, jog juos naudojo prieš M. Š.. Todėl kritiškai vertintinas S. I. paaiškinimas, jog jis (M. Š.) pirmas kumščiu sudavė S. I. į nosį, o jis tokį smūgį praleido. Pažymi, jog parodymų patikimumas neturi kelti abejonių. Vertinant liudytojų parodymų patikimumą ir leistinumą, atidesnio (griežtesnio) vertinimo reikalavimas paprastai siejamas su parodymų šaltinių asmeninėmis savybėmis arba su jų procesine padėtimi. Kitoje byloje dėl šio įvykio S. I. taip pat buvo pripažintas įtariamuoju ir teismas į tai atsižvelgė, vertindamas jo ir jo sugyventinės parodymus.

3.3. Fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu faktas taip pat turi būti įrodinėjamas leistinais įrodymais, įvertinant ne tik šių įrodymų pakankamumą, bet ir jų patikimumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-215-387/2024). Šiuo atveju specialisto išvada (duomenys neskelbtini) nepatvirtina M. Š. kumščio sąlyčio su S. I. nosimi, t. y. jog jis sudavė vieną kartą kumščiu S. I. į nosį ir tokiu būdu padarė jam nosies kirstinę žaizdą.

4. Teismo posėdyje apygardos teisme prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, išteisintojo gynėja – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. Giniotienės apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl M. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė vien kaltinamojo M. Š. neprisipažinimu padarius jam inkriminuotą veiką, nepagrįstai kaip nepatikimus ir suinteresuotus vertino liudytojų K. G., nukentėjusiojo S. I. parodymus, netinkamai įvertino specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į eksperto G. P. ir liudytojo (GMP darbuotojo, mediko) M. K. parodymus, nesirėmė liudytojo policijos pareigūno L. B. parodymais, apskritai nevertino liudytojų K. I. ir O. I. parodymų ir todėl nepagrįstai neįžvelgė netiesioginės tyčios M. Š. veiksmuose. Prokurorės vertinimu, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad M. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam S. I. ir jo veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo sudėtis.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo sudėtinė dalis yra in dubio pro reo principas, remiantis šiuo principu, abejonės, kurių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo; teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo; sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Tačiau kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (kasacinės nutartys Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021, 2K- 227-976/2021).

8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-155-942/2019, 2K-272-458/2019, 2K-33-458/2020). Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar šiuo sprendimu tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, jis patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, ištirti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias turėti reikšmės teismo išvadoms, ar teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai įvertinti teisingai ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-26-719/2020). Apeliacinės instancijos teismas vertina bylos duomenis ir pripažįsta juos įrodymais, jais argumentuotai remiasi arba juos atmeta laikydamasis tų pačių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, kaip ir pirmosios instancijos teismas.

9. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių taisyklių, nuosprendyje pateikdami įrodymų vertinimo motyvus, privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016).

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, iš naujo įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir apylinkės teismo posėdyje iširtus faktinius duomenis ir jų visumą, konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis priimtas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir jų visetą, todėl panaikinti nuosprendį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (BPK 20 straipsnis, 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti prokurorės kvestionuojamų pirmosios instancijos teismo motyvų ir padarytų išvadų ar jomis abejoti ir su jomis sutinka.

11. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš asmenį. Ši veika, kaip teisingai pastebi prokurorė, padaroma ne tik tiesiogine, bet netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

12. Nagrinėjamu atveju Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog S. I. nustatyta nosies kirstinė žaizda, kuri padaryta nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu kertančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Nurodytas sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 95). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2024-12-03 M. Š. taip pat nustatytas nežymaus sveikatos sutrikdymo mastas, nurodant tokius sužalojimus ir jų lokalizaciją: paviršiniai smulkūs galvos ir kaklo odos nubrozdinimai; visi sužalojimai padaryti nuo tiesioginių trauminių dinaminių kontaktų su kietais bukais daiktais; medicininiuose dokumentuose nurodytos dvi trauminių kontaktų sritys (galva ir kaklas), kurios ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietais bukais daiktais (t. 2, b. l. 76–78).

13. Parodymų patikrinimo vietoje 2025 m. balandžio 7 d. protokole užfiksuota, jog M. Š., be kita ko, parodė, jog: snaudė ant sofos ir buvo įjungęs televizorių, o tada išgirdo durų trankymą; jam atidarius buto duris, K. G. įėjo į jo butą ir jam pasakė: „Pas tave muzika kažkokia groja, aš tave žinau, tu dirbi (duomenys neskelbtini), maišai žmonėms gyvent, visi tavęs bijo, tu agresyvus“; užuodė nuo šios moters sklindantį alkoholio kvapą (Fotonuotraukos Nr. 3, 4); tada abiem rankomis stumdamas krūtinę išstūmė K. G. iš savo buto, bet stipriai nestūmė, o tik kaip moterį (Fotonuotrauka Nr. 5); tada atitverto koridoriuko tarpduryje atsirėmęs į staktą stovėjo girtas ir visas svyruodamas S. I. (Fotonuotrauka Nr. 6); tuomet jis dar kartą abiem rankomis stūmė K. G. stumdamas krūtinę, kadangi norėjo, kad ji pasišalintų iš jo teritorijos (Fotonuotrauka Nr. 7), ir taip K. G. atsidūrė bendro naudojimo koridoriuje (Fotonuotrauka Nr. 8); tuo metu kovinėje pozoje atkišęs kumščius prieš jį atsistojo S. I. ir paklausė „kam tu stumdai mano moterį“ (Fotonuotraukos Nr. 9, 10); tada M. Š. dengėsi rankomis (Fotonuotrauka Nr. 11) ir S. I. sudavė jam kumščiais į abi rankas (Fotonuotraukos Nr. 12, 13, 14) ir pataikė į galvos kairę pusę (Fotonuotrauka Nr. 15); jis (M. Š.) susilenkė ir prisidengė rankomis veidą (Fotonuotrauka Nr. 16), o S. I. paėmė jį už sprando, lenkė jį žemyn (Fotonuotrauka Nr. 17) ir dešine koja pataikė jam į kairiąją ausį (Fotonuotraukos Nr. 18, 19); po to S. I. sugriebė jį už rankų (Fotonuotraukos Nr. 20, 21) ir jie abu iš atitverto koridoriuko išsistūmė į bendro naudojimo koridorių, o S. I., laikydamas jį už rankų, atsitrenkė į laiptinės sieną (Fotonuotrauka Nr. 22), nes užkliuvo už slenksčio (Fotonuotrauka Nr. 23), o jis atsitrenkė į S. I. (Fotonuotrauka Nr. 24).

14. Parodymų patikrinimo vietoje 2025 m. balandžio 7 d. protokole užfiksuota, jog S. I., be kita ko, parodė, jog: kai K. G. beldėsi į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., duris, jis ėjo link šio buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad K. G. yra stumdoma (Fotonuotrauka Nr. 6); M. Š. išstūmė K. G. iš atitverto koridoriuko į bendro naudojimo laiptinę ir prieš ją užsimojo kumščiu (Fotonuotrauka Nr. 7); tuomet jis (S. I.) užstojo K. G. ir M. Š. užsimojęs kumščiu sudavė vieną kartą jam į nosį (Fotonuotraukos Nr. 8, 9); tada jis (S. I.) padėjęs abi rankas ant priešais jį stovinčio M. Š. pečių jį palenkė, o K. G. liko stovėti už jo (S. I.) nugaros, šone prie sienos (Fotonuotrauka Nr. 10); tuomet jis (S. I.) paleido M. Š., kuris kūnu (krūtine ir galva) bandė jį atstumti (Fotonuotraukos Nr. 11, 12); jis (S. I.) vėl laikė abiem rankomis apkabinęs per kaklą priešais stovintį M. Š., o M. Š. kairės pusės šonu ir galvos kaire puse atsitrenkė į laiptinės sieną, o S. I. atsitrenkė į laiptinės sieną dešine kūno puse (Fotonuotraukos Nr. 13, 14); tuomet jis (S. I.) apkabino priešais stovintį M. Š. per kaklą, atrėmė jį į laiptinės sienos kampą; užfiksuota, kad laiptinės siena yra grublėta; tuo metu prie jų priėjo K. I., stojo į jų tarpą ir patraukė jį (S. I.) nuo M. Š. (Fotonuotraukos Nr. 15, 16).

15. Parodymų patikrinimo vietoje 2025 m. balandžio 7 d. protokole užfiksuota, jog K. G., be kita ko, parodė, jog: keturis kartus dešinės rankos kumščiu pabeldė į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., duris (Fotonuotrauka Nr. 1); tuomet, M. Š. labai intensyviai atidarius duris, ji atsidūrė už durų prie sienos (Fotonuotrauka Nr. 2); tada jis atsistojo priešais M. Š. per atstumą, kadangi jis buvo pusnuogis, tik su trumpikėmis; užėjusi į jo buto vidų nebuvo; pasisveikino, paprašė išjungti muziką, paklausė, kodėl jis taip elgiasi su kaimynais; įvyko trumpa diskusija, o M. Š. sukilo pykčio ir agresijos priepuolis, ir ji ją stūmė rankomis į krūtinę (Fotonuotraukos Nr. 4, 5); ji iš inercijos, eidama atbula iš atitverto koridoriuko, atsidūrė bendro naudojimo laiptinėje prie atitverto koridoriuko (Fotonuotrauka Nr. 6), kur M. Š. dar kartą ją abiem rankomis stūmė į krūtinę (Fotonuotrauka Nr. 7); tuomet M. Š. prieš jos veidą atkišo kumštį, lyg ruošdamasis suduoti, ir ji pradėjo šauktis pagalbos (Fotonuotraukos Nr. 8, 9); tuomet atėjo S. I. (Fotonuotrauka Nr. 10), ją nustūmė už savęs ir pats atsistojo priešais M. Š. (Fotonuotraukos Nr. 11, 12); M. Š. sudavė S. I. į veidą (Fotonuotrauka Nr. 13), o kaip konkrečiai, nematė, nes tuo metu buvo nustumta į šoną (Fotonuotrauka Nr. 14); S. I. po smūgio į veidą apglėbė priešais stovintį M. Š. per kaklą ir laikė, kad jis nesimuistytų (Fotonuotraukos Nr. 15, 16); S. I. įstūmė M. Š. į kampą tarp laiptinės sienos ir atitverto koridoriuko durų vis dar laikydamas M. Š. apglėbęs (Fotonuotraukos Nr. 17, 18, 19); tuomet atėjo S. I. brolis, atsistojo tarp M. Š. ir S. I. ir juos atskyrė (Fotonuotraukos Nr. 20, 21, 22).

16. Iš atliktos nukentėjusiojo S. I. ir įtariamojo M. Š. akistatos protokole užfiksuotų aplinkybių nustatyta, jog: nukentėjusysis S. I. patvirtino, jog 2024 m. lapkričio 1 d., apie 2 val., ėjo namo iš svečių su sugyventine K. G. ir lipdama laiptais ji nusprendė pasibelsti į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, norėdama paprašyti, kad nuolat neleistų taip garsiai muzikos; duris atidarė M. Š., S. I. matė, kaip du kartus ją pastūmė, buvo užsimojęs prieš ją ranka, norėdamas jai suduoti; tuo metu jis (S. I.) stovėjo laiptinėje ir viską matė, norėdamas apginti ją priėjo prie M. Š. ir paklausė, kodėl stumdo jo moterį, o tada M. Š. iš karto sudavė jam vieną kartą kumščiu į nosį; tuomet jis paėmė M. Š. už sprando ir norėjo jį paguldyti ant grindų; jis yra pareigūnas ir yra apmokytas kaip panaudojant kovinius veiksmus sulaikyti asmenį; jokių smūgių M. Š. specialiai nesudavė, galėjo kažkur įtrenkti ar įbrėžti nagais netyčia, atlikdamas sulaikymo veiksmus; kadangi asmuo priešinosi, jis jį prispaudė prie sienos ir tiek, norėjo M. Š. tiesiog suvaldyti, kad daugiau niekam jokių smūgių nebesuduotų; jų grumtynėse daugiau nė vienas asmuo nedalyvavo.

17. Apklaustas kaip įtariamasis M. Š., be kita ko, parodė, jog: naktį, prabudęs iš miego, išgirdo stiprų beldimą į buto duris; atidaręs duris pamatė nepažįstamą moterį, kuri buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji šaukė, keikėsi, norėjo patekti į butą, reiškė priekaištus dėl nuolat garsiai leidžiamos muzikos; jis moterį atstūmė nuo savęs stengdamasis užstoti įėjimą į butą, kad ji neįeitų; tuomet laiptinėje stovėjęs S. I. paklausė, kodėl jis stumdo jo moterį, ir iškart puolė jį, t. y. sudavė jam daug smūgių į įvairias kūno vietas, į galvą, buvo apibraižytas nagais kaklas, smūgiai buvo suduoti į viršutinę kūno dalį iki kojų; specialiai smūgio S. I. niekur suduoti nenorėjo, neturėjo tokių ketinimų ir jokios tyčios, tačiau galimai gindamasis galėjo jam ranka pataikyti į nosį ar dar į kurią nors kūno vietą, tačiau sužaloti jo tikrai nenorėjo; S. I. muštynes pradėjo pirmas (t. 1, b. l. 178–181).

18. Nukentėjusysis S. I. teisiamajame posėdyje, be kita ko, parodė, kad: įvykio vakarą su sugyventine K. svečiavosi pas brolį, vartojo alkoholį; sėdėjo, žiūrėjo televizorių, kartkartėmis girdėjo muziką, garsas buvo ,,bum, bum“; jis pirmas išėjo, leidosi laiptais, buvo girdėti muzika; K. pasakė „palauk“, nuėjo ten, iš kur tas garsas sklido; jis laukė prie laiptinės turėklų; jis dar jai pasakė „einam namo, nedurniuok“; durys atsidarė, pasigirdo keiksmai, šūksniai, pykčiai, „ko čia man trukdot miegoti, ilsėtis“, keiksmažodžiai; jis pamatė, kaip bendrame koridoriuje jis (M. Š.) pastūmė K. ir užsimojęs kumščiu ėjo link jos; po to pastūmimo ji išsigando ir atsidūrusi prie jo pasakė „ko stumdai mano moterį“; nematė, kad M. Š. turėtų ką rankose, kai trenkė jam į nosį; po to smūgio į nosį jis (S. I.) apkabino jo (M. Š.) sprandą, palenkė jį, norėjo paguldyti; M. Š. priešinosi, draskėsi, pradėjo mosikuotis, tada susvirduliavę jiedu trenkėsi į sieną.

19. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog: pareigūnų ekipažą įvykio vietoje pasitiko buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas K. I., jis nurodė, jog jo bute vyko išgertuvės, po jų jo brolis S. I. ir brolio draugė K. G. išeidami iš jo buto nuėjo į antrame aukšte esantį (duomenys neskelbtini) butą išsiaiškinti su kaimynais, kurie triukšmauja; K. G. paaiškino, kad po pasibaigusio pasisėdėjimo ji su S. I. nusileido laiptais ir bandė belstis į (duomenys neskelbtini) buto duris, nes šiame bute asmenys triukšmavo ir taip elgėsi ne pirmą kartą, todėl norėjo išsiaiškinti dėl triukšmo; duris atidarė vyras, jis ją pastūmė, tuomet S. I., gindamas ją, atsistojo tarp jų, apsistumdė ir tuomet tas vyras trenkė ranka S. I. į nosį ir pradrėskė nosies odą; įvykio vietoje S. I. nustatytas 1,52 prom. neblaivumas, K. G. – 1,21 prom. neblaivumas; S. I. įvykio vietoje apžiūrėtas, jam iškviesti GMP medikai; S. I. į gydymo įstaigą vykti atsisakė; aiškinantis aplinkybes, M. Š. nurodė, jog visą vakarą viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) kaimynai triukšmavo, tuomet ir jis kartais sukeldavo garsą, o apie 1 val. 50 min. į duris pradėjo kažkas smarkiai belsti, jis pamanė, jog juokauja, todėl nekreipė dėmesio, tačiau kai tas beldimas nesiliovė, jis atidarė duris ir pamatė beldžiančią moterį, ją pastūmė nuo durų; tuomet jos draugas šoko tarp jų ir jie apsistumdė, tas vyras bandė tempti jį už kaklo ir tuomet jis trenkė kumščiu vyrui į veidą, po smūgio jis grįžo namo, ir jo žmona, kuri įvykio aplinkybių nematė, iškvietė policiją (t. 1, b. l. 16–19).

20. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Giniotienės 2025 m. gegužės 23 d. nutarimu S. I. nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius, kad nusikalstama veika prieš M. Š. buvo padaryta esant būtinosios ginties sąlygoms. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro N. Š. 2025m. birželio 30 d. nutarimu atmestas M. Š. atstovės advokatės S. Baracevičienės skundas dėl šio prokurorės 2025 m. gegužės 23 d. nutarimo panaikinimo.

21. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šios nutarties 11–20 punktuose išdėstytų faktinių duomenų turinį, turi pagrindą daryti išvadą, jog prokurorė nepagrįstai įžvelgia netiesioginę tyčią M. Š. veiksmuose sužaloti S. I.. Priešingai, nei teigia prokurorė, apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė ne vien kaltinamojo M. Š. neprisipažinimu, prielaidomis ar netinkamai įvertinęs aptartus ir skundžiamame nuosprendyje dar išsamiau patikrintus kitus byloje surinktus įrodymus ir jų visumą. Apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog, išskyrus nukentėjusiojo S. I. sugyventinės K. G. duotus parodymus, byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų kaltinime nurodytas S. I. sužalojimo aplinkybes. Visgi ir liudytojos K. G. parodymai apie konflikto su M. Š. metu sugyventinio patirto nosies sužalojimo aplinkybes taip pat yra nepatikimi. Kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. G. parodė, kad matė, jog M. Š. trenkė S. I. į nosį, bet kaip konkrečiai trenkė, nepamena, ir tai pakartojo parodymų patikrinimo vietoje metu, o teisiamajame posėdyje jau tvirtino, kad matė, kaip M. Š. trenkė kumščiu S. I. į nosį ir ją sužalojo.

22. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja K. G. parodė ir tai, jog S. I. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir M. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) grumdamiesi trenkėsi į sieną. Minėtame 2025 m. balandžio 7 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole yra užfiksuota, kad ši siena yra grublėta. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas S. I. kūno sužalojimas – nosies kirstinė žaizda galėjo atsirasti po tokio S. I. vieno trauminio kontakto grumtynių metu su kieta nelygaus paviršiaus laiptinės siena. Pažymėtina, jog grumtynių (muštynių) situacijoje abu konflikto dalyviai vienas kito atžvilgiu veikia nekonkretizuota tyčia. Todėl dėl aptariamo S. I. atsitrenkimo į sieną jam kilusių bet kurių padarinių nėra pagrindo laikyti padarytais tyčiniais M. Š. veiksmais BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme. Kita vertus, pats S. I. 2024 m. lapkričio 18 d. apklaustas kaip nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog atsimena, kad kažkuriuo momentu jis ir M. Š. kartu trenkėsi į laiptinės sieną. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti bylos faktiniais duomenimis vertinami prokurorės apeliacinio skundo argumentai, jog akivaizdu, kad S. I. net nebuvo, kur ir į ką atsitrenkti veidu ir patirti nosies kirstinį sužalojimą, ir jog neabejotina, kad tokį sužalojimą S. I. padarė M. Š. būtent smūgio, t. y. mušimo, metu.

23. Akcentuodama liudytojo GMP darbuotojo M. K. parodymus, jog mediko darbo praktikoje jis būtent taip aprašo sužalojimą, kai trenkiant kumščiu sužalojimo vietoje būna atplyšusi oda, prokurorė nepagrįstai sumenkina kompetentingo teismo medicinos eksperto G. P. motyvuotus paaiškinimus, jog: kirstinė žaizda gali būti padaryta tik aštriu daiktu – įrankiais, kurie turi ašmenis, pleištą; nors buvo vienas trauminis kontaktas, bet kirstinė žaizda kumščiu negali būti padaryta; byloje nustatyta, kad jokio įrankio, turinčio kertančių savybių, net žiedo, kaltinamasis (M. Š.) neturėjo; visos šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, kad S. I. nosies kirstinė žaizda buvo padaryta būtent M. Š. tyčiniais veiksmais – tyčia sudavus nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į nosį. Taigi, priešingai, nei nurodo prokurorė, teismo medicinos ekspertas G. P. nepatvirtino aplinkybės, jog M. K. aprašė S. I. sužalojimą kaip kirstinę žaizdą, pavartojęs tokį šnekamojoje, praktinėje kalboje vartojamą terminą.

24. Kiti prokurorės apeliacinio skundo argumentai, jog M. Š. tyčinę kaltę padarius jam inkriminuotą veiką patvirtina tai, kad S. I. turėjo pagrindą gintis nuo M. Š., nes Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. Giniotienės 2025 m. gegužės 23 d. nutarimu jam nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius, kad jis prieš M. Š. veikė esant būtinosios ginties sąlygoms, taip pat nepatvirtina M. Š. tyčinės kaltės (tiesioginės ar netiesioginės), todėl atmetami kaip nepagrįsti. Apylinkės teismas pagrįstai byloje nenustatė nei tiesioginių, nei netiesioginių M. Š. kaltės įrodymų dėl S. I. padaryto būtent kirstinio pobūdžio nosies sužalojimo. Šiuo atveju pats S. I. įsiterpė į konfliktą ir susigrūmė su M. Š. gindamas ne save, o kitą asmenį – sugyventinę, kuri iš pradžių paskatino abu vyrus susiremti ir sukėlė jų tarpusavio konfliktą. Anksčiau aptarti išteisintojo M. Š., nukentėjusiojo S. I. ir liudytojos K. G. parodymai, duoti tiek tyrėjams, tiek apylinkės teismo posėdyje, leidžia įsitikinti tuo, kad pirmiausia konfliktinė situacija kilo tarp savo buto duris atvėrusio M. Š. ir į jas naktį aktyviai kumščiu beldusios K. G.. Jau tuo metu M. Š. matė už K. G. laiptinėje stovintį S. I.. Tarp M. Š. ir K. G. kilęs žodinis konfliktas netrukus peraugo į konfliktą su S. I., kuris aktyviai stojo ginti sugyventinės, kurią M. Š. išstūmė rankomis į laiptinę. Akivaizdu, jog M. Š., būdamas įaudrintas dviejų nelauktų ir svetimų jam suaugusių asmenų apsilankymo vėlią naktį, o kartu ir S. I. bei K. G. nepasirinko civilizuotai išsiaiškinti tarpusavio santykių. K. G. manymu, M. Š. bute per garsiai leidžia muziką. Todėl neblaivaus S. I. ir iš miego pakelto M. Š. konfliktas, juolab abiem turint savigynos įgūdžių (M. Š. dirba (duomenys neskelbtini), o S. I. nurodė turintis imtynių patirties), pasidarė neišvengiamas ir jiedu susigrūmė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nebuvo ir dabar nėra pagrindo manyti, jog tokio pobūdžio konfliktinėje situacijoje kilę neigiami padariniai neblaiviam grumtynių dalyviui S. I. buvo padaryti būtent BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijai aktualiais pavojingais ir tyčiniais M. Š. veiksmais.

25. Galiausiai, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia prokurorė, teismas vertino visų byloje kaip liudytojų apklaustų asmenų parodymus, be kita ko, pagrįstai motyvavo, jog liudytojai E. Š., K. I., O. I. matė tik atskirus epizodus, o M. K. konflikto apskritai nematė, tik girdėjo kaimynus tambūre garsiai kalbant. Taigi teismas pagrįstai M. Š. kaltės įrodymu nelaikė liudytojos K. G. duotų parodymų, nes ji, kaip minėta, yra nukentėjusiojo S. I. sugyventinė ir yra suinteresuota palankia jam bylos baigtimi. Juolab ji pati, būdama neblaivi, bravūriškai inicijavo šį konfliktą 2 val. nakties – beldėsi į M. Š. buto duris, žinodama, jog yra neblaivi ir kartu su ja yra neblaivus sugyventinis S. I.. Toks jos elgesys sukėlė vyrų grumtynes, o šio konflikto metu abu jie patyrė vienodo sunkumo kūno sužalojimus.

26. Tai, kad apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi prokurorė, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Šiuo atveju byloje nėra tiesioginių M. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų, o apylinkės teismo ir šioje nutartyje atskleisti netiesioginiai įrodymai ir jų visuma yra objektyviai nepakankami tam, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog jos M. Š. padarė jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką asmens sveikatai.

27. Įvertinusi visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje neįrodyta, jog M. Š. kaltinime nurodytu laiku ir būdu padarė S. I. nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl, priešingai, nei teigia prokurorė, nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant materialinių ar procesinių teisės normų. Panaikinti nuosprendį remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Giniotienės apeliacinį skundą atmesti.