Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-1876-558/2016

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-02-19
Bylos Nr.: 2-1876-558/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-30620-2015-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Knezevičienė
Ieškovas: T. B.
Atsakovas: G. R.

Civilinė byla Nr. 2-1876-558/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30620-2015-8

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.4.2; 2.6.5.2.1; 2.6.4.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.2.6.6.1

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 19 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Dovilei Tamulionienei,dalyvaujant vertėjai Natalijai Reut,ieškovei T. B.,atsakovui G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovui G. R. dėl išlaikymo priteisimo, ir atsakovo G. R. priešieškinį ieškovei T. B. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. R. išlaikymą nepilnametei dukrai A. R. po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, pinigus sumokant į ieškovės sąskaitą banke bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu santuokos sudarę nebuvo. Kartu gyveno iki 2015 metų vasario mėnesio. 2009-03-31 susilaukė dukros A. R.. Nuo 2015 vasario mėnesio kartu su atsakovu negyvena, bendro ūkio neveda, atsakovas su dukra nebendrauja. Atsakovas teikdavo nepilnametei dukrai išlaikymą 2015 metų vasario – liepos mėnesiais. Dukra visą laiką gyveno su motina. Nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio atsakovas materialinės paramos dukrai neteikia. Ieškovė nepilnametės dukros išlaikymui skiria apie 450 Eur. 150 Eur skiriama maistui, 45 Eur už maitinimą mokykloje, 100 Eur – drabužiams ir avalynei, 80 Eur sveikatos ir higienos priemonėms, 10 Eur visuomeniniam transportui, 50 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms. Kadangi dukra pradėjo mokytis mokykloje, ateityje iškils papildomų išlaidų vaiko vasaros mokyklos, būreliams, kelionėms ir kt. Ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Tam, kad galėtų tinkamai išlaikyti dukrą ir save, ieškovė teigia dirbanti daugiau papildomų valandų, tačiau nėra pajėgi užtikrinti dukrai tokias gyvenimo sąlygas, kokios labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius (b.l. 14-15).

Atsakovas G. R. pateikė priešieškinį ieškovei T. B. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir kartu atsiliepė į ieškovės argumentus dėl išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad sutiktų nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 160 Eur kas mėnesį. Patvirtino, kad nuo 2015 metų vasario mėnesio gyvena skyrium su ieškove. Dukra liko gyventi su motina, tačiau atsakovas teigia, kad nenusišalino pilnai nuo dukros išlaikymo. 2015-03-23 ir 2015-04-20 dukros išlaikymui atsakovas pervedė 181,45 Eur sumą, 2015-05-20, 2015-06-19, 2015-07-13 ir 2015-09-25 – po 201,45 Eur kas mėnesį. Ieškovė prašomą išlaikymo dydį neparemia jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais ir skaičiavimais. Nurodyta suma neatitinka nei ieškovės, nei atsakovo gaunamų pajamų. Tėvas norėtų vaikui teikti didesnį išlaikymą, tačiau dėl blogėjančios sveikatos būklės jam sunku atlikti savo funkcijas darbe, dėl ko nukenčia atsakovo gaunamos pajamos. Nuo 2015 m. gegužės iki rugsėjo mėnesio sumažėjo atsakovo gaunamos pajamos beveik 100 Eur. Atsakovas turi problemų su stuburu, ši problema yra įsisenėjusi. Atsakovas turi lankytis sanatorijoje, tačiau negali sau to leisti. Po to, kai ieškovė kartu su dukra apsigyveno atskirai, nepilnametė dukra nenori su tėvu bendrauti. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), troleibuso vairuotoju. Jo darbo laikas atitinka įprastinę darbo savaitę. Šeštadienį ir sekmadienį atsakovas nedirba. Šiuo metu nepilnametei A. R. yra šešeri metai. Ji nėra itin mažo amžiaus, todėl atsakovas laiko, kad tėvo bendravimas su dukra su nakvyne yra įmanomas. Nustatinėti tėvo ir dukros bendravimą vaiko gyvenamojoje vietoje nėra tikslinga, kadangi ieškovės ir atsakovo konfliktai gali paliesti ir nepilnametę dukrą. Atsakovas to nenorėtų. Prašo nustatyti tokią tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką:

Atsakovas G. R. turi teisę paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvieną savaitę nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., į tėvo gyvenamąją vietą dviem paroms iš eilės su nakvyne.Vaikas negali būti paimtas iš jo gyvenamosios vietos, jeigu serga. Liga turi būti patvirtinta medicininiu pažymėjimu. Vaiko ligos atveju tėvas turi teisę lankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje ar sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismo nustatytu bendravimo su dukra laiku, tėvas turi teisę išvykti su vaiku iš savo gyvenamosios vietos atostogų, poilsio ir kitais tikslais. Apie išvykimo su vaiku vietą ir trukmę tėvas turi informuoti vaiko motiną.Nepilnametės dukros A. R. lavinimo, sveikatos ir kiti svarbūs klausimai turi būti sprendžiami bendrai abiejų tėvų.Už nepilnametės A. R. padarytą žalą materialiai atsakingi abu tėvai.

Šalies argumentai

Atsakovas prašė iš ieškovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 31-34).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-11-02 išvadoje nurodė, kad ieškovė T. B. kartu su nepilnamete dukra gyvena trijų kambarių name. Būstas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Nepilnametei dukrai sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, troleibuso vairuotoja. Gauna apie 600 Eur darbines pajamas. Moters teigimu, atsakovas dukrai teikia išlaikymą apie 180 Eur. Nepilnametė dukra A. R., gim. 2009-03-31, mokosi (duomenys neskelbtini)1-oje klasėje. Mergaitė du kartus per savaitę lanko tautinių šokių būrelį. Po pamokų A. R. lanko prailgintą grupę. Vaiko motinos teigimu, dukrai nustatytas mažas hemoglobino lygis, ji geria specialius vaistus. Nepilnametė mergaitė pasakojo, kad jai patinka eiti į mokyklą, mėgsta lietuvių kalbos ir matematikos pamokas. Mergaitės teigimu, ji puikiai sutaria su mama ir norėtų daugiau bendrauti su tėvu, tačiau mergaitės nuomone, tėvas su ja bendrauti nenori. Mažametė teigė, kad drabužius ir įvairius daiktus jai perka mama bei papildė, jog norėtų, kad tėvas pas ją atvažiuotų. Atsakovas gyvena vieno kambario bute, nuosavybės teise priklausančiame atsakovui. Būsto būklė gera, bute visi patogumai. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ troleibuso vairuotoju, gauna apie 780 Eur darbines pajamas. Teigė, kad nepilnametė dukra gyvena su motina ir jam galimai daromos kliūtys bendrauti su vaiku. Skyrius ieškinį palaiko, tačiau nurodo, kad išlaikymas privalo atitikti nepilnamečio vaiko poreikius bei būti proporcingu tėvų turtinei padėčiai (b.l. 44-49).

Atsiliepimas

Ieškovė T. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo G. R. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos, kuriame nurodė, kad nedaro kliūčių atsakovui bendraujant su dukra. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas su dukra bendrautų kiekvieną savaitgalį, kadangi ieškovė prarastų galimybę praleisti savaitgalį su dukra. Todėl tėvo bendravimas su dukra turėtų būti nustatytas bent jau kas antrą savaitgalį. Ieškovės teigimu, atsakovo darbo grafikas yra slenkantis, todėl nustačius jo prašomą bendravimo tvarką, atsakovas negalės jos laikytis. O tai prieštarautų vaiko interesams, jei mergaitė liktų tėvo namuose nakvynei. Atsakovas gyvena vieno kambario bute, kur nėra vaikui atskiros lovos. Atsakovas sutinka vaikui mokėti 160 Eur išlaikymą. Tokia suma ieškovės nuomone neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Ieškovė mano, kad tėvas yra pajėgus teikti bent 200 Eur išlaikymą vaikui (b.l. 50-51).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-12-03 išvadoje nurodė, apsilankymo pas ieškovę jos gyvenamojoje vietoje ir pabendravus su nepilnamete A. R., ji išreiškė norą bendrausi su tėvu. Skyrius, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko nuomonę, jo, kaip poreikių apimtį, teisę bendrauti su abiem tėvais, neprieštarauja priešieškiniui dėl bendravimo tvarkos nustatymo (b.l. 69).

2016-02-01 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė T. B. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad norėtų jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Nesutinka, kad mergaitė liktų nakvoti pas tėvą, kadangi tėvas gyvena vieno kambario bute. Prašo teismo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250 Eur. Prašo daugiau nei praktikoje susiformavęs minimumas, kadangi norėtų su vaiku nuvykti į kiną, į kelionę. Dukra lanko šokius, kurie kainuoja po 16 Eur už pamoką. Teigia, kad uždirba apie 600-700 Eur, turi nekilnojamojo turto – buto, kurio ¼ dalis priklauso seseriai. Turi automobilį. Daugiau išlaikytinių neturi. Sutinka, kad vieną kartą per mėnesį atsakovas bendrautų su vaiku šeštadieniais ir sekmadieniais, tačiau su nakvyne nesutinka.

2016-02-01 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas G. R. palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad sutiktų nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 175 Eur periodinėmis išmokomis. Jo darbo pajamos priklauso nuo to, ar atsakovas dirba per šventes, viršvalandžius. Teigia, jog daugiau išlaikytinių neturi. Darbo dienomis atsakovas negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku, taip pat negali bendrauti daugiau nei vieną savaitgalį per mėnesį. Daugiau išlaikytinių neturi. Uždirba 700-800 Eur per mėnesį. Ieškovė sako, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu. Per visą laiką, kai šalys gyvena skyriumi, tik 1 kartą paskambino. Pakalbėjo tik 2-3 minutes. Ieškovė atsakovui nesako ar vaikas tėvą prisimena. Vaikas vadina atsakovą tėvu. Paskutinį kartą dukrą matė kai gyveno artu. Prašo nustatyti trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kai tėvas su dukra be nakvynių. O paskui prašo nustatyti priešieškinyje nurodytą tvarką. Taip pat prašo 14 dienų vasaros atostogų. Neprašo atskirai nustatyti bendravimo per šventes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas pilnai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. R., gim. 2009-03-31, yra ieškovės T. B. ir G. R. dukra (b.l. 17). Ieškovės T. B. ir atsakovo G. R. santuoka nesudaryta.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė teismo posėdžio metu prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepareiškė prieštaravimų tokiam ieškovės prašymui ir neprašė nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatyti su juo, nesant ginčo tarp šalių, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnametės dukros A. R., gim. 2009-03-31, gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina T. B. (CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą dukrai. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų vaikui mokėti po 175 Eur per mėnesį.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Remiantis rašytine bylos medžiaga, ieškovė T. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1990-08-06, troleibuso vairuotoja ir jos darbo užmokesti 2015 metais svyravo nuo 396 Eur iki 803 Eur per mėnesį (b.l. 3, 56-58). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – keleivinis automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 63). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė turi ½ dalį žemės sklypo su ½ dalimi pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 66-68).

Atsakovas G. R. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1994-04-11, troleibusu vairuotoju ir jo darbo užmokestis 2015 metais sudarė nuo 739 Eur iki 901 Eur (b.l. 35, 59-61). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – keleivinis automobilis TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MITSUBISHI CARISMA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra išregistruotas nesant techninės apžiūros ar draudimo (b.l. 36, 62). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 64-65).

Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Aplinkybė, kad atsakovas dirba, vertintina, kad atsakovas turi finansines galimybes. Nors atsakovas ir nurodo, kad jo sveikata silpna, į bylą nėra pateikta įrodymų, galinčių patvirtinti jo nurodomas aplinkybes (CPK 178 str.). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad daugiau išlaikytinių neturi, į bylą nepateikė įrodymų, kad jam yra apribotas darbingumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas pats į bylą pateikė kvitus, iš kurių matoma, kad atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui skyrė tai 160 Eur, tai 200 Eur.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju pirmiausia reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Byloje nėra nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra A. R., gim. 2009-03-31, turėtų specialiųjų poreikių.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-01-01 yra 350 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į nepilnamečio vaikų amžių, į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas sutiko mokėti 175 Eur išlaikymą bei į jo anksčiau teiktas išlaikymo sumas, iš atsakovo nepilnametei dukrai A. R., gim. 2009-03-31, priteistinas 200 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2015-09-03, iki jos pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė T. B. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo tvarkos.

Atsakovas G. R. priešieškiniu prašė nustatyti tokią jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką:

Teismo posėdžio metu atsakovas reikalavimą patikslino ir nurodė, kad norėtų, jog būtų nustatytas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu nepilnametė dukra bendrautų su tėvu be nakvynės. O vėliau būtų nustatyta priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka. Taip pat norėtų bendrauti su mergaite atostogų metu, vasarą 14 dienų iš eilės. Patikslino, kad jo darbo grafikas yra slenkantis, tačiau jis turi vieną pilną savaitgalį per mėnesį poilsiui ir tą savaitgalį jis norėtų praleisti su dukra.

Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo priešieškiniu dėl bendravimo tvarkos. Nenorėtų, kad tėvas bendrautų su dukra paimant ją savaitgalį su nakvyne, kadangi jis gyvena vieno kambario bute.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

CK 3.3 str. įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir išvadą duodančių institucijų nuomonę, teismas mano, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus (CK 3.175 str. 2 d.).

Nors ieškovė ir teigia, kad ji nesutinka, jog nepilnametė dukra pas tėvą būtų su nakvyne, nes jis gyvena vieno kambario bute. Susipažinus su Skyriaus išvada negalima sakyti, jog atsakovas gyvena tokiomis sąlygomis, kurios pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Skyrius nustatė, kad bute yra visi patogumai, jis švarus ir tvarkingas. Todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo neleisti tėvui dukros pasiimti savaitgaliais su nakvyne. Pažymėtina ir tai, jog tėvas su dukra ketina praleisti vos vieną savaitgalį per mėnesį. O tai yra minimalus bendravimas. Nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu. Juolab, kad nepilnametė dukra Skyriaus darbuotojai pasakė, kad su tėčiu bendrauti nori, norėtų, kad jis dažniau atvažiuotų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka neatitinka įstatymo nuostatų ar nepilnamečio vaiko interesų.

Kadangi A. R., gim. 2009-03-31, yra nedidelio amžiaus ir nuo gimimo gyvena su motina, tačiau nori bendrauti ir būti su tėvu, teismas tenkina atsakovo prašymą ir mano, kad tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu nepilnametė dukra bendraus su tėvu vieną kartą per mėnesį šeštadienį ir sekmadienį be nakvynės, o pasiimant ją iš gyvenamosios vietos bei tą pačią dieną grąžinant į jos gyvenamąją vietą. Praėjus pereinamajam laikotarpiui teismas laiko, kad tikslinga nustatyti atsakovo prašomą bendravimo tvarką, papildomai nustatant punktą, kad tėvas su dukra gali bendrauti 14 dienų vasaros atostogų metu, tikslų laiką suderinęs su vaiko motina iš anksto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė nepatyrė bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur žyminio mokesčio (b.l. 38).

Patenkinus ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 113 Eur (41 Eur + 200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Kadangi atsakovo priešieškinis yra patenkintas pilnai ir nustatyta jo prašoma bendravimo tvarka, atsakovui iš ieškovės priteistina 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2009-03-31, gyvenamąją vietą su motina T. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015-09-03, iki A. R., gim. 2009-03-31, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai T. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią nepilnamečio vaiko A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir tėvo G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

Nustatyti trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas kartu su nepilnamete dukra bendrauja vieną savaitgalį per mėnesį iš anksto susiderinęs su vaiko motina bet kokiomis ryšio priemonėmis, pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val. bei pasiimdamas ją tos pačios savaitės sekmadienį nuo 10.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Pasibaigus trijų mėnesių pereinamajam laikotarpiui tėvas G. R. turi teisę paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos vieną kartą per mėnesį iš anksto suderinęs su vaiko motina, savaitgaliui nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., į tėvo gyvenamąją vietą dviem paroms iš eilės su nakvyne.Vaikas negali būti paimtas iš jo gyvenamosios vietos, jeigu serga. Liga turi būti patvirtinta medicininiu pažymėjimu. Vaiko ligos atveju tėvas turi teisę lankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje ar sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismo nustatytu bendravimo su dukra laiku, tėvas turi teisę išvykti su vaiku iš savo gyvenamosios vietos atostogų, poilsio ir kitais tikslais. Apie išvykimo su vaiku vietą ir trukmę tėvas turi informuoti vaiko motiną.Nepilnametės dukros A. R. lavinimo, sveikatos ir kiti svarbūs klausimai turi būti sprendžiami bendrai abiejų tėvų.Už nepilnametės A. R. padarytą žalą materialiai atsakingi abu tėvai.Tėvas su dukra praleidžia 14 dienų vasaros atostogų metu, konkretų laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina bet ne vėliau kaip vieną savaitė iki atostogų pradžios.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 113 Eur (vieną šimtą trylika eurų) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš T. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Knezevičienė