Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Snieguolės Lukošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išsituokęs, dirbantis Olandijos bendrovėje „O. G.“, anksčiau teistas, paskutinį kartą teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2019 m. birželio 10 d. bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. L. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką: jis, turėdamas pareigą pagal 2008 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsakymą mokėti lėšas nepilnametės dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 101,37 Eur (350 Lt), laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. spalio 1 d., nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d., nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių, pateisinamų priežasčių įmokų visiškai nemokėjo ir kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė. Dėl to nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. sausio 1 d. A. K. (buvusi L.) įsiskolino 4 064,06 Eur, o Vaikų išlaikymo fondui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. įsiskolino 395,36 Eur.

A. L. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, jog 2008 m. pradžioje dėl iškilusių abipusių nesutarimų su buvusia sutuoktine A. K. (buvusi L.) nutarė gyventi atskirai, išsikraustė į kitą gyvenamąjį būstą. 2008 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsakymu jam buvo priteista mokėti lėšas nepilnametės dukros A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės, kas mėnesį mokant po 101,37 Eur (350 Lt). Kokią pinigų sumą jis turi mokėti dabar, atsižvelgiant į lėšų indeksavimą, nežino. 2014 m. buvo teistas dėl alimentų nemokėjimo dukros išlaikymui. Kai buvo nuteistas dėl alimentų nemokėjimo, kiek atsimena, pirmus mokėjimus dukros A. L. išlaikymui atliko 2014 m. spalio mėn. Iki 2014 m. spalio mėnesio kelis mėnesius neturėjo darbo ir negavo lėšų, jį išlaikė dėdė, todėl neturėjo pinigų, kuriuos būtų galėjęs skirti dukros išlaikymui. Įsidarbinęs, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. kas mėnesį skyrė lėšas dukros išlaikymui. Pinigus duodavo dėdei E. Š., kuris pervesdavo pinigus iš savo banko sąskaitos į A. K. (buvusi L.) banko sąskaitą. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio nebeturėjo nuolatinio darbo, dirbo elektriku, tačiau įmonės nesamdė nuolatiniam darbui, sudarydavo tik trumpalaikes terminuotas sutartis. Jeigu dirbdavo, visada A. K. (buvusi L.) pervesdavo lėšas vaiko išlaikymui. Kartais pervesdavo daugiau nei priskirta teismo, kad kompensuotų įsiskolinimą. Pagal išgales pervesdavo lėšas išlaikymui, suprasdamas, kad privalo išlaikyti vaiką. 2021 m. gruodžio mėnesį Norvegijos įmonė pervedė atlyginimą su priedais. Antstolis Giedrius Jonauskas areštavo sąskaitą ir dalį pinigų nuskaitė dukros A. L. išlaikymui, kokia tiksliai suma buvo nuskaityta, nežino. Kadangi mokėjo ne nuolatos, tik kai dirbdavo ir turėdavo lėšų, be to, pervesdavo didesnėmis sumomis nei buvo paskirta teismo, kokia buvo skolos suma, nežino. Paskutinius mokėjimus po 250 Eur dukros išlaikymui pervedė į A. K. (buvusi L.) sąskaitą 2022 m. gegužės 20 d., 2022 m. birželio 24 d. ir 2022 m. liepos 25 d. Teikti vaikui išlaikymo nevengia, moka, kai tik gauna atlyginimą. Ateityje taip pat planuoja teikti išlaikymą, pagal galimybes pervesti didesnes nei numatyta sumas, kad padengtų įsiskolinimą. Maždaug nuo 2021 m. gegužės mėnesio jo bendravimas su dukra A. L. nutrūko dėl jam nežinomų priežasčių. Iki tol su dukra bendraudavo, kartu poilsiaudavo, ji atvažiuodavo pas jį į svečius. Dukra parašė jam piktą žinutę, iš kurios suprato, kad ji nebenori su juo bendrauti. Mano, kad dukrai įtaką padarė buvusi sutuoktinė. Papildomai apklaustas A. L. parodė, kad 2020 m., 2021 m. dėl karantino įmonės buvo apribojusios savo veiklą, nesamdė darbuotojų, dėl to negalėjo išvykti į užsienį dirbti, todėl negavo pajamų. Dėl šių priežasčių negalėjo pervesti lėšų vaiko išlaikymui. Šiuo metu dirba pagal terminuotas darbo sutartis. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, paskiriant jam pasiūlytą bausmę.

Nukentėjusioji A. K. (buvusi L.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. sausio 7 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutraukė jos ir vyro A. L. santuoką ir priteisė nepilnamečių vaikų I. L., gim. (duomenys neskelbtini) bei A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokėti po 101,37 Eur (350 Lt) sumą. A. L. jam priteistus alimentus mokėjo nepastoviai. Kiek jai žinoma, yra likęs įsiskolinimas ir už I. L., tačiau įsiskolinimo sumos nežino. Visus duomenis turi antstolis Giedrius Jonauskas. Buvusiam sutuoktiniui turi pretenzijų, kokiai sumai, nurodyti negali, nes nežino. Ji augino vaikus ir nesekė, kiek buvęs sutuoktinis yra nesumokėjęs alimentų vaikų išlaikymui. Dėl alimentų mokėjimo dukros A. L. išlaikymui nurodė, kad A. mokėjo alimentus nepastoviai, nuo 2009 m. iki 2013 m. 8 kartus pervedė alimentus, iš viso 1 853 Eur sumą (6 400 Lt). 2014 m. mokėjo 3 kartus, iš viso 304 Eur (1 050 Lt). Nuo 2015 sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. už buvusį sutuoktinį kas mėnesį pervesdavo alimentus jo dėdė E. Š., jis iš viso pervedė 4 592 Eur. S. I. 18 metų suėjo 2013 m. Iš pradžių alimentai buvo mokami už abu vaikus, po 2013 m. buvo mokami alimentai dukros A. išlaikymui. Po to, kai dėdė E. Š. mirė, buvęs sutuoktinis A. L. 2020 m. rugpjūčio 6 d. pervedė 300 Eur sumą dukros išlaikymui, po to dukros išlaikymui iš viso nebevedė pinigų. Kokią sumą buvęs sutuoktinis A. L. yra sumokėjęs laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 5 d., negali pasakyti. Koks buvusio sutuoktinio įsiskolinimas dukros A. išlaikymui šiai dienai, negali pasakyti. Pareiškime nurodė 10 860,56 Eur sumą, nes tokią sumą nurodė antstolis Giedrius Jonauskas. Pati neskaičiavo buvusio vyro įsiskolinimo dukros išlaikymui. Vaikai nebendrauja su tėvu jau 2 metus, jokių dovanų, rūbų ar grynųjų pinigų dukra nėra gavusi. Visi alimentai, kiek A. L. sumokėjo, buvo pervedami tik į jos banko AB „Swedbank“ sąskaitą. Kiek jai žinoma, jos buvęs sutuoktinis dirba užsienyje, kur konkrečiai, nežino, kiek žino, uždirba neblogai, tačiau alimentų nemoka. Kodėl nemoka alimentų dukros išlaikymui, pasakyti negali, nes nežino. Ji su buvusiu sutuoktiniu nebendrauja. Bendrauja su A. L. mama Z. S., vaikų močiute. Apie tai, kad jos sūnus turi įsiskolinimų vaikams, nekalba, nenori Z. S. užkrauti jos sūnaus A. L. įsiskolinimų vaikams. Po 2009 m. sausio 7 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsakymo, kuriuo buvo priteisti alimentai vaikams, ji daugiau į teismą civilinio proceso tvarka nesikreipė. 2022 m. sausio mėnesį mediatorei nurodė, kad nori gauti informaciją, kodėl buvęs sutuoktinis nemoka 101,37 Eur alimentų dukros A. išlaikymui. Mediatorė atsakė, kad su A. L. susitarti nepavyko, ir pasiūlė kreiptis į teismą. Į teismą dar nesikreipė. Kiek jai žinoma, buvęs vyras šiuo metu važinėja prabangiu automobiliu, mano, kad automobilis užregistruotas svetimu vardu. Kiek jai žinoma, buvęs sutuoktinis nekilnojamojo turto savo vardu įregistravęs neturi ir jo šiuo metu Lietuvoje nėra, jis yra išvykęs, kur, nežino. Kur buvęs vyras gyvena, kai būna Lietuvoje, atsakyti negali, nes nežino. Papildomai apklausta A. K. (buvusi L.) patikslino, kad pinigai dukros A. išlaikymui buvo pervedami iš buvusio sutuoktinio A. L. ir jo dėdės E. Š. banko sąskaitų. Grynųjų pinigų dukros išlaikymui nebuvo duota. Išnagrinėjusi jai priklausančios banko AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 9 d., nurodo, kad A. L. 2009 m. kovo 26 d. pervedė 1 500 Lt, 2009 m. balandžio 23 d. pervedė 1 700 Lt, 2009 m. gegužės 22 d. pervedė 700 Lt, 2009 m. birželio 16 d. pervedė 700 Lt, 2009 m. rugpjūčio 20 d. pervedė 400 Lt, 2012 m. rugsėjo 20 d. pervedė 600 Lt, 2013 m. kovo 13 d. pervedė 600 Lt, 2013 m. gegužės 13 d. pervedė 200 Lt. Iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. A. L. pervedė 6 400 Lt, t. y. 1 853,46 Eur. Kadangi tuo laikotarpiu A. L. alimentus turėjo mokėti abiem savo vaikams – sūnui I. L. ir dukrai A. L. po lygiai, t. y. po 350 Lt, reiškia, tuo laikotarpiu dukros A. L. išlaikymui jis pervedė 926,73 Eur. A. L. dukros išlaikymui 2018 m. gegužės 17 d. pervedė 101,50 Eur, 2018 m. lapkričio 28 d. pervedė 500 Eur, 2019 m. spalio 16 d. pervedė 250 Eur, 2020 m. rugpjūčio 6 d. pervedė 300 Eur. A. L. išlaikymui pinigai periodinėmis išmokomis iš E. Š. banko sąskaitos buvo pervesti laikotarpiais nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2014 m. gruodžio 7 d. – 1 050 Lt, t. y. 304,10 Eur, nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. – 4 592 Eur. Be to, 2022 m. gegužės mėnesio pabaigoje, datos tiksliai neatsimena, A. L. į jos banko sąskaitą dukros išlaikymui pervedė 250 Eur. Iš viso dukros išlaikymui, jos skaičiavimu, buvo pervesta 7 224,33 Eur. Maždaug iki 2018 metų, datos tiksliai neatsimena, iki tol, kol A. L. bendravo su dukra A. L., jis jai kartais nupirkdavo dovanų, avalynę, rūbų, kiek jai žinoma, dukrai asmeniškai asmeninėms išlaidoms davė 100 Eur. Nuo 2019–2020 m. A. L. su dukra nebendrauja, jos auklėjimu nesirūpina, gyvenimu nesidomi. Banko sąskaitų išrašus ji 2022 m. birželio 9 d. registruotu laišku išsiuntė antstoliui Giedriui Jonauskui. Kadangi patyrė turtinę žalą, prašo pripažinti nukentėjusiąja.

Iš 2022 m. balandžio 5 d. A. K. (buvusi L.) pareiškimo matyti, kad juo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, dėl A. L. vengimo išlaikyti nepilnametę dukrą A. L. pagal 2008 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsakymą, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Iš 2022 m. balandžio 25 d., 2022 m. gegužės 30 d. antstolio Giedriaus Jonausko raštų dėl informacijos pateikimo matyti, kad antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl išlaikymo išieškojimo iš A. L. išieškotojai A. K. (buvusi L.). Antstolis 2022 m. balandžio 13 d. raštu kreipėsi į išieškotoją dėl pranešimo apie gautą išlaikymą iš skolininko nuo 2015 m. gruodžio 29 d., tačiau išieškotoja pranešimo antstoliui nepateikė. Iš antstolio depozitinės sąskaitos išieškotojai buvo pervesta: 2010 m. liepos 13 d. – 1 138,30 Lt, 2012 m. liepos 24 d. – 94 Lt, 2022 m. vasario 15 d. – 784,46 Eur. Vykdomosios bylos duomenimis, A. L. išlaikymo įsiskolinimas 2022 m. balandžio 4 d. sudaro 10 860,56 Eur. Išieškotoja 2015 m. gruodžio 29 d. pranešimu informavo antstolį, jog nuo 2012 m. iki 2015 m. iš A. L. buvo gavusi mokėjimus.

Iš 2022 m. liepos 14 d. antstolio Giedriaus Jonausko rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2022 m. liepos 13 d. A. L. įsiskolinimas dėl A. L. išlaikymo sudarė 6 579,77 Eur.

Iš 2022 m. rugpjūčio 31 d. antstolio Giedriaus Jonausko rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad antstolis informavo, jog nurodant susidariusį įsiskolinimą, buvo įvertinti Vaikų išlaikymo fondo atlikti mokėjimai, iš viso 3 068,25 Eur (A. L. išlaikymui).

Iš 2022 m. spalio 14 d. antstolio Giedriaus Jonausko pažymos matyti, jog nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. spalio 8 d. bendra mokėtina suma vaiko A. L. išlaikymui sudaro 12 159,25 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymoje apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas nurodyta, jog buvo išmokėta 395,26 Eur suma (nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki lapkričio 21 d.). Iš A. K. (buvusi L.) pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog E. Š. sumokėjo 6 512,11 Eur (nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2019 m. gegužės 22 d.), A. L. sumokėjo 1 651,50 Eur ir 250 Eur. Iš antstolio depozitinės sąskaitos A. K. (buvusi L.) 2022 m. vasario 15 d. buvo pervesta 784,46 Eur. Bendrą išieškotą išlaikymo sumą vaiko A. L. išlaikymui nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. spalio 8 d. sudaro 7 977,43 Eur. 2022 m. spalio 8 d. įsiskolinimas dėl vaiko išlaikymo sudaro 6 146,12 Eur.

Iš 2022 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad A. K. (buvusi L.) 2010 m. vasario 9 d. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo už A. L.. Vaikų išlaikymo išmoka buvo paskirta ir mokama nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Iš viso per nurodytą laikotarpį A. K. (buvusi L.) išmokėta 3 068,25 Eur.

Iš 2022 m. balandžio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikrinimo matyti, kad 2022 m. balandžio 15 d. telefonu buvo susisiekta su A. L., jis buvo pašauktas atvykti aplinkybių patikslinimui dėl vengimo išlaikyti nepilnametę dukrą A. L. pagal teismo sprendimą. A. L. pokalbio metu aplinkybių nepaaiškino ir atvykti į policijos įstaigą pateikti paaiškinimą atsisakė, pranešė, kad darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, buvo vykdoma šeimos mediacija, kur viską paaiškino. Susisiekus telefonu su pareiškėja A. K. (buvusi L.), ji nurodė, kad 2022 m. sausio mėnesį buvo vykdoma šeimos mediacija. A. L. nei su ja, nei su nepilnamete dukra nebendrauja. Nuo 2012 m. iki 2015 m. neperiodiškai gaudavo išlaikymo mokėjimus iš A. L., vėlesnių mokėjimo datų nepamena. 2020 m. pagal teismo įsakymą išlaikymą už skolininką A. L. mokėjo dėdė E. Š. po 101 Eur, kitais metais išlaikymo negavo. 2022 m. vasario 15 d. antstolis G. J. pervedė 784,46 Eur išieškotą išlaikymo skolą iš skolininko A. L..

Iš Sodros duomenų išrašo matyti, kad A. L. laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 28 d. dirbdavo nesudarydamas ilgalaikių darbo santykių.

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis A. L. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką: jis, turėdamas pareigą pagal 2008 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsakymą mokėti lėšas nepilnametės dukters A. L., (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 101,37 Eur (350 Lt), laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. spalio 1 d., nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d., nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių, pateisinamų priežasčių visiškai nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui ir kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė. Tokia kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. L. padarė vieną tyčinį trunkamojo pobūdžio nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs, yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.