Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovėms Z. B., V. M..

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M.-B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka bausta;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M.-B. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, o būtent ji, laikotarpyje nuo 2012 metų pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2015-03-29 apie 20 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), aiškiai suvokdama tyčia piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis nepilnametės dukters M. B. atžvilgiu, t.y. suprasdama, kad tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis sveikata, išlaikyti vaiką, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių mušė nepilnametę dukrą M. B. rankomis, šuns pavadėliu, diržu, o 2015-03-20 apie 19 val. ir 2015-03-29 apie 20 val. tampė nukentėjusiąją už plaukų, be to per tą laikotarpį įžeidinėjo nepilnametę dukrą M. B. necenzūriniais žodžiais, vadino paleistuve, narkomane, plikio dukra, taip pat savo dukrą varė iš namų, įvardindama, kad nukentėjusioji niekam nereikalinga, grasino materialiai nukentėjusiosios neaprūpinti, tokiu būdu tyčia fiziškai ir psichiškai gniuždė savo nepilnametę dukrą M. B..

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. M.-B. savo kaltę prisipažino iš esmės, gailisi ir parodė, jog nori atsiprašyti dukters, kad taip gavosi, nesusitvardė, nes, kaip teigia, yra ne iš lengvųjų. Nurodė, kad dukra visada bus laukiama jos namuose, kad tokia situacija daugiau nepasikartos. Tai buvo pirmas kartas. Ji lankosi pas psichologą. Alkoholio nevartoja, psichikos sutrikimų neturi. Ją išprovokavo. Viskas prasidėjo nuo alimentų, susiskambino su buvusiu sutuoktiniu, pasakė, kad padavė į antstolių kontorą dėl alimentų išieškojimo. Suvokia, kad visokių yra vaikų. Necenzūrinius žodžius vartojo prieš dukrą, timptelėjo ją. Su šuns pavadėliu nemušė. Daugiausia buvo necenzūrinių žodžių vartojimas. Ji ją traukė nuo lango, timptelėjo ją.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su motina R. B., broliu ir seserimi bei motinos sugyventiniu. Nuo 2012 metų pabaigos iki šiol bute, adresu (duomenys neskelbtini), jos motina R. B. jos atžvilgiu naudoja psichologinį bei fizinį smurtą, nuolat ją varo iš namų, šmeižia, įžeidinėja, prieš ją smurtauja: muša rankomis, diržu, šuns pavadėliu. Po smurto ji ne kartą vaikščiojo su mėlynėmis. Visų smurto atvejų tikslių datų pasakyti ji negali. Smurto atvejis, kurį ji yra įrašiusi savo mobilaus ryšio telefonu, įvyko 2015-03-20 apie 19.00 val. Tą dieną ji grįžo namo apie 19.00 val., mama pradėjo reikšti jai pretenzijas dėl to, kad ji bendrauja su savo tėvu. Mama ją įžeidinėjo, tris kartus tampė už plaukų, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Paskutinis smurto atvejis įvyko 2015-03-29, kuomet ji apie 20.00 val. grįžo namo. Su mama vėl prasidėjo konfliktas dėl tėvo, nes ji pasakė mamai, kad bendrauja su tėvu. Mama pradėjo rėkti, vieną kartą tampė už plaukų ir liepė jai išeiti iš namų, eiti pas krikšto motiną. Visi jos konfliktai su motina vyksta dėl jos tėvo, nes motina nenori, kad ji su tėvu bendrautų. Mama jos dėl to, kad ant jos šaukė, ją tampė už plaukų, vadino necenzūriniais žodžiais ir šmeižė, neatsiprašė. Mama tik klausė jos, ar ji nori pas šią grįžti, ji atsakė, kad nenori. Mama ant jos dėl to nešaukė, bendravo ramiai, sakė, kad visą laiką ji yra laukiama, gali grįžti. Ji mano, kad tai tik apsimestiniai žodžiai, nes mama numano, kad bus teismas ir nenori to. Ji mano, mama supranta, kad yra neteisi (b.l. 20-22, 27).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. B. parodė, kad nori susitaikyti.

Teisiamajame posėdyje Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė V. M. parodė, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius visada už susitaikymą, kadangi tai yra šeima, jie už santykių atstatymą, nori, kad šalys rastų bendrą sprendimą.

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. Č. parodė, kad pažįsta kaltinamąją nuo mergaitės gimimo. Mergaitė sekmadienį vakare kreipėsi pagalbos, buvo informuota policija. Mergaitė atėjo pas juos apsiverkusi, buvo visa ištampyta, suveltais plaukais. Informavo policiją. Pirmadienį kreipėsi į vaikų teises. Mergaitė iki penktadienio gyveno pas juos. Tai buvo 2015 m. kovo pabaigoje. Pas juos kreipėsi dėl to, kad tėvelis išvykdamas prašė, kad suteiktu mergaitei pagalbą. Šeštadienį tėvas išvyko, sekmadienį mergaitė kreipėsi į juos. Mergaitė sakė, kad mama tampė ją namuose, keikėsi jos atžvilgiu, verkė. Mergaitės nuotaika ir stovis buvo prastas. Pirmadienį mergaitė visiškai nevalgė, pavakare tik pradėjo valgyti. Nepastebėjo jokių pakitimų ant mergaitės kūno. Buvo suvelti plaukai ir suplyšęs paltukas. Nežinau, kodėl motina galėjo taip pasielgti. Tėvelis kiek atvažiuodavo, tai mama buvo prieš. Mergaitė pas juos prabuvo nuo sekmadienio vakaro iki penktadienio ryto, beveik savaitę. Penktadienį nuvyko į VTAS, ten buvo atvykusi mama, važiavo į policijos komisariatą, ten reikėjo duoti parodymus. Tada mergaitę išsivežė į laikinus globos namus. Tai buvo pirmas atvejis kai į ją kreipėsi pagalbos. Su kaltinamąja nebendrauja visiškai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. G. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. Dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Raitojo būrio vyriausiaja patrule. Kaip surašyta tarnybiniame pranešime, policijos pareigūnai atvyko į butą, buto duris atidarė moteris, prisistatė pranešėja, skambino dėl krikšto dukros, kurią priėmė pas save pernakvoti, bendraujant ji sutiko ją ilgiau priimti. Moteris paaiškino, kad mergaitė atėjo pas ją apsiverkusi, pasiskundė jai, kad buvo skriaudžiama mamos. Mergina papasakojo, kad įvyko kažkoks nesutarimas tarp jos ir mamos, ir nesutarimo metu buvo panaudota prievarta, kad mušė ir įžeidinėjo, išvadino necenzūriniais žodžiais. Priėmus pareiškimą, nuvyko į mergaitės mamos namus. Mama buvo labai įsiaudrinusi, teko žmogų raminti žodžiais, bandė aiškintis ramiai. Išaiškino pasekmes, išaiškino, kokia gali būti išeitis to vakaro situacijoje, tuo pačiu bendravo su mamos sugyventiniu. Mergaitė atėjo su jais į butą, pareiškusi norą pasiimti savo daiktus. Kažkas buvo su daiktas negerai, ar kosmetika išmėtyta, ar suplyšę. Su mama sutarė, kad mama sutinka bent šiai nakčiai, kad mergaitė nakvotų pas krikšto mama. Su mergaitės krikšto mama buvo susitarta, kad būtinai atsilieptų, jei mama skambins ir praneštų, kaip kas. Visi geranoriškai sutiko.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamoji R. M.-B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis. Jos kaltę įrodo jos pačios prisipažinimas ir parodymai, liudytojų D. Č., R. G. ir nukentėjusiosios M. B. parodymai. Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Nukentėjusieji N. B. ir M. B. byloje civilinio ieškinio nepareiškė.

K. R. M.-B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, 0ntėjusiosios atžvilgiu.Krakausko veika atitinka LR BK 22 str. ankinę Samsung 800 Lt vertė susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, praeityje neteista, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių, yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindai taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Baudžiamoji byla teismo posėdyje buvo nagrinėta Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

K. R. M.-B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M.-B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu 1 dalimi nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.