Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2020-07-20 · Civilinė byla Nr. e2-3266-864/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-20
Bylos Nr.
e2-3266-864/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00685-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
VŠĮ Kauno technologijos universitetas
Atsakovas
Techninių erdvių asociacija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3266-864/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00685-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VŠĮ Kauno technologijos universitetas ieškinį atsakovei Techninių erdvių asociacija dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pateiktu teismui ieškiniu ieškovė VŠĮ Kauno technologijos universitetas (toliau ir ieškovė) prašo įpareigoti atsakovę Techninių erdvių asociacija (toliau ir atsakovė) nutraukti neteisėtus veiksmus – neteisėtą žymens „M-LAB Vilnius“ naudojimą, pašalinti žymenį „M-LAB Vilnius“ iš internetinio puslapio www.meskenai.lt ir Facebook „M-LAB Vilnius“ paskyros, priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad 2017 m. sausio 30 d. ieškovė Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos Europos Sąjungos prekių ženklų registre įregistravo prekės ženklą „M-Lab“ ir tapo šio prekės ženklo savininku bei įgijo visas išimtines šio prekių ženklo savininko teises. Teigia, kad prekės ženklo apsauga iki 2026 m. birželio 14 d. galioja visoje Europos Sąjungos teritorijoje ir suteikia išimtinę teisę ieškovei šiuo prekės ženklu žymėti švietimo, mokymo, pramogų, sportinę ir kultūrinę veiklą bei mokslo ir technologijų paslaugas ir su tuo susijusius tyrimus ir projektavimą, pramoninės analizės ir tyrimų paslaugas, kompiuterių programinės ir aparatinės įrangos projektavimą ir tobulinimą. Paaiškina, kad ieškovė naudodama prekės ženklą kuria „M-Lab“ laboratorijų centrą, kuriame bus vykdomi moksliniai tyrimai ir kuriami, gaminami bei demonstruojami prototipai.

3. Teigia, jog atsakovė viešojoje erdvėje naudoja žymenį „M-Lab“, kuris atitinka ieškovės įregistruotą prekės ženklą, taip pat atsakovė įvairių renginių metu žymeniu „M-Lab“ reklamuoja ugdymo įstaigoms atsakovės teikiamas pažintines, skaitmenizuotas gamybos laboratorijos paslaugas. Lietuvos mokslų akademija atsakovę 2017 m. apdovanojo už projekto „Meškėnų laboratorija (M- LAB)“ įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, anot ieškovės, atsakovė neteisėtai, neturėdama teisinio ar objektyvaus pagrindo naudoja tapatų prekės ženklą, taip pažeisdama prekės ženklo savininko išimtines teises, o toks ženklo naudojimas neabejotinai klaidina visuomenę dėl paslaugų tiekėjo.

5. Paaiškina, kad, be kita ko, ieškovė siekė savo pažeistas teises apginti ir neteisminiu keliu. 2019 m. birželio 28 d. registruotu paštu atsakovei išsiųstas raštas dėl neteisėto žymens naudojimo, o registruotam laiškui grįžus neįteiktu, 2019 m. rugsėjo 10 d. ieškovė pakartotinai elektroniniu paštu ir registruotu laišku išsiuntė atsakovei raštą. Teigia, kad atsakovei elektroninis laiškas buvo pristatytas ir perskaitytas 2019 m. rugsėjo 10 d., todėl laikytina, kad ieškovės pretenzija buvo įteikta.

6. Ieškovės teigimu, atsakovė į pareikštus ieškovės reikalavimus nesureagavo ir tęsia prekės ženklo naudojimą. Ieškovė pažymi, jog atsakovė niekad nesikreipė į ieškovę dėl leidimo savo veikloje naudoti ieškovės registruotą prekės ženklą.

7. Atsakovei ieškinio kopija su priedais įteikta viešo paskelbimo būdu 2020 m. birželio 25 d. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

8. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

9. Ieškovė nagrinėjamoje byloje yra pareiškusi ieškinį dėl savo kaip prekių ženklo savininkės teisių gynimo.

10. Nustatyta, kad 2017 m. sausio 30 d. ieškovė Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos Europos Sąjungos prekių ženklų registre įregistravo prekės ženklą „M-Lab“ ir tapo šio prekės ženklo savininku bei įgijo visas išimtines šio prekių ženklo savininko teises. Prekės ženklo apsauga ir išimtinė teisė savininkui žymėti šiuo prekės ženklu galioja iki 2026 m. birželio 14 d. visoje Europos Sąjungos teritorijoje.

11. Nustatyta, kad atsakovė viešojoje erdvėje naudoja žymenį „M-Lab“, kuris atitinka ieškovės įregistruotą prekės ženklą, taip pat atsakovė įvairių renginių metu naudojasi žymeniu „M-Lab“ bei 2017 m. gavo apdovanojimą už projekto įgyvendinimą, kurio pavadinime taip pat panaudotas žymuo „M-Lab“. Nors ieškovė siuntė pretenzijas dėl žymens naudojimo ir reikalavo nedelsiant nutraukti žymens „M-Lab“ naudojimą, į pretenzijas nebuvo sureaguota ir atsakovė toliau naudoja žymenį „M- Lab“.

12. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau ir PŽĮ) 14 straipsnio 2 dalį, nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai: 1) žymuo yra tapatus ženklui ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios toms prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas; 2) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu; 3) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus, nepaisant to, ar juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas, kurioms ženklas buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją Lietuvos Respublikoje ir jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo pranašumais, pažeidžiamas skiriamasis ženklo požymis arba pakenkiama ženklo reputacijai. Tuo tarpu, remiantis PŽĮ 14 straipsnio 3 dalimi, ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi teisę uždrausti: 1) žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; 2) siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką ar tais tikslais sandėliuoti arba siūlyti ar teikti žymeniu pažymėtas paslaugas; 3) importuoti ar eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes; 4) naudoti žymenį kaip prekybinį ar juridinio asmens pavadinimą arba jo dalį; 5) naudoti žymenį komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje; 6) naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo lyginamajai reklamai nustatytų reikalavimų.

13. Suklaidinimo galimybės sąvoka iš esmės reiškia atvejus, kai: 1) visuomenė tiesiogiai painioja prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas; 2) visuomenė sieja prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, ir mano, kad nagrinėjamas prekes ir (arba) paslaugas gamina ir teikia ta pati įmonė arba ekonomiškai susijusios įmonės (susiejimo galimybė). Ar konkrečiu atveju egzistuoja galimybė suklaidinti visuomenę, priklauso nuo keleto faktorių: 1) lyginamųjų žymenų panašumo, 2) lyginamųjų žymenų skiriamųjų ir dominuojančių elementų, 3) ankstesnio ženklo skiriamojo požymio stiprumo, 4) vartotojo atidumo laipsnio, 5) prekių ir paslaugų panašumo. Suklaidinimo galimybės vertinimas, kiek tai susiję su vizualiniu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų sukuriamu įspūdžiu atsižvelgiant į žymenų skiriamuosius ir dominuojančius elementus.

14. Tai, ar egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė, teismas vertina remdamasis tiek analitinio pobūdžio kriterijais (žymenų panašumo laipsniu, prekių (paslaugų) ar veiklos panašumo laipsniu, vartotojo atidumo laipsniu), tiek empiriniais kriterijais (vartotojų apklausomis bei įrodymais apie faktinį suklaidinimą). Suklaidinimo tikimybė yra veikiau teisinė kategorija, nei faktinis vartotojų elgesio vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013, žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1239/13), todėl, nors vartotojų apklausos yra svarbus įrodymas teismui sprendžiant dėl klaidinančio žymenų panašumo, šis įrodymas nėra vienintelis leistinas ar būtinas įrodymas tokios kategorijos bylose.

15. Tam, kad būtų konstatuotas prekių ženklų (juridinio asmens pavadinimo) savininko teisių pažeidimas, nebūtina konstatuoti, kad atsakovės naudojamas žymuo yra tapatus ieškovės pavadinimui ar jai priklausančiam prekių ženklui – pakanka spręsti, kad atsakovės naudojamas žymuo yra klaidinančiai panašus į atitinkamą saugomą žymenį, priklausantį ieškovei.

16. Byloje lyginant ieškovės registruotą prekės ženklą „M-Lab“ ir atsakovės naudojamą žymenį „M- LAB Vilnius“, dominuojantis komponentas yra raidžių junginys „M-Lab“, nes raidžių dydis nesukuria skiriamojo požymio, kadangi fonetiškai abu žymenys skamba tapačiai. Atsakovės žymens elementas bendrinis žodis „Vilnius“ tik nurodo atsakovės paslaugų teikimo vietą, bet nesukuria skiriamojo požymio. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės registruotas prekės ženklas „M-Lab“ ir atsakovės žymuo „M-LAB Vilnius“ yra naudojami tapačioms paslaugoms žymėti, nes abi šalys juos naudoja švietimo srityje siekiant žymėti savo sukurtų laboratorijų centrų teikiamas mokymų, mokslo ir technologijų paslaugas.

17. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, spręstina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo pagrįstas, dėl ko tenkintinas (PŽĮ 14 straipsnio 2 dalis), t. y. atsakovė įpareigotina nutraukti neteisėtą žymens „M-LAB Vilnius“ naudojimą ir pašalinti žymenį „M-LAB Vilnius“ iš internetinio puslapio http://meskenai.lt/about-m- lab/ ir Facebook paskyros https://www.facebook.com/pg/meskenulaboratorija/about/.

18. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas ir sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 285 - 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę Techninių erdvių asociacija, j. a. k. 304058947, nutraukti neteisėtą žymens „M-LAB Vilnius“ naudojimą ir pašalinti žymenį „M-LAB Vilnius“ iš internetinio puslapio http://meskenai.lt/about-m-lab/ ir Facebook paskyros https://www.facebook.com/pg/meskenulaboratorija/about/.

Priteisti iš atsakovės Techninių erdvių asociacija, j. a. k. 304058947, ieškovės VŠĮ Kauno technologijos universitetas, j. a. k. 111950581, naudai 75 Eur žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė